Europa šiandien susiduria su paradoksu: būdama ganėtinai turtinga, sukūrusi socialinės apsaugos modelį, kuriuo žavisi visas pasaulis, susiduria su būsto prieinamumo problema. Tai nėra vien ekonominė problema – tai socialinės sanglaudos, demografijos, jaunimo ateities ir net politinio stabilumo klausimas. Todėl Europos Sąjunga (ES) imasi skubių veiksmų ir steigia specialų komitetą, kuris turi pateikti sprendimus, kaip sustabdyti vis labiau įsibėgėjančią būsto įperkamumo krizę. Skaičiai kalba patys už save: per penkiolika metų iki 2025-ųjų vidurio nuomos kainos išaugo apie 30 procentų, o būsto įsigijimo – apie 60 procentų. Dešimtadalis europiečių būstui išleidžia net 40 procentų pajamų, o kai kuriuose didmiesčiuose šis rodiklis šokteli iki 75 procentų. Tai jau nebe rinka – tai socialinės…
ARTĖJANTĮ SEKMADIENĮ VILNIUJE – ISTORINIS „IŠSKIRTINIŲ DŽENTELMENŲ VAŽIAVIMAS“
2026 m. gegužės 17 d., sekmadienį, 12.00h Vilniuje Rotušės aikštėje startuoja istorinis penklioliktas pasaulinis labdaros renginys„The Distinguished Gentleman’s Ride 2026“. Jo metu stilingai pasipuošę klasikinių, vintažinių ir retro motociklų entuziastai išriedės į Vilniaus gatves, siekdami bendro tikslo – atkreipti dėmesį į vyrų sveikatos problemas. Artūras Gutauskas, DGR iniciatyvos vadovas Lietuvoje, atkreipia dėmesį, kad psichikos sutrikimai ir prostatos vėžys išlieka vienos labiausiai stigmatizuojamų vyrų sveikatos sričių. „Prostatos vėžys – dažniausiai Lietuvoje diagnozuojama onkologinė liga: kasmet užfiksuojama daugiau nei 2 000 naujų atvejų. Daugelio mirčių būtų galima išvengti, jei liga būtų aptinkama ankstyvose, dažniausiai besimptomėse stadijose”, – sako A. Gutauskas. Pasak jo, renginys skirtas šviesti visuomenę, kelti šių problemų žinomumą ir atverti…
Klaipėdos universitetas kviečia į parodos „Gylis“ atidarymą
2026 m. gegužės 15 d. 15.00 val. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto Grafinio dizaino II ir III kursų studentai kartu su Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto tyrėjais pristatys parodą „Gylis“. Studentų darbų paroda paremta KU Jūros tyrimų instituto mokslinių tyrimų duomenų interpretacijomis. Kūriniai atlikti įvairiomis vizualinės raiškos priemonėmis – eksponuojami piešiniai, tapybos technologijomis sukurti darbai, objektai ir instaliacijos. Parodos idėja gimė bendradarbiaujant Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetui ir Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutui. Kūrybinio proceso metu studentai susipažino su šiuolaikiniais jūrų biologijos tyrimais, laboratorijų veikla bei jūrų ekosistemų tyrimų reikšme. Įkvėpti instituto mokslininkų pristatytų tyrimų, bioįvairovės temų ir mikroskopuojamų organizmų vaizdų, studentai mokslinius duomenis interpretavo meninėmis formomis, ieškodami dialogo…
Seimo Liberalų frakcijos pranešimas: liberalai sveikatos apsaugos ministrės klausia, kodėl ji toliau daro tai, ką draudžia teismas
2026 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Šįmet valstybei neatsiskaitant su ligoninėmis ir poliklinikomis už gydymą, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija raštu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydama pateikti konkrečius duomenis, kiek šiais metais ilgėja pacientų eilės, kurios ligoninės dirba nuostolingai, kodėl sveikatos apsaugos ministrė toliau taiko ydingos tesiėkūros praktiką – pasirašo ministro įsakymus atbuline tvarka. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, Valstybinei ligonių kasai nesilaikant savo sutartinių įsipareigojimų sumokėti gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas, kyla klausimas, ar nuo šių metų valstybė neriboja įstatymu garantuojamos pacientų teisės gauti nemokamą sveikatos priežiūrą. „Pirmąjį ketvirtį valstybinis sveikatos sektorius pritrūko 40 mln.…
Prireiks daugiau nei vien tik kalendoriaus: kaip ūkininkauti keičiantis klimatui
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje fiksuoti permainingi orai, tikėtina, ne vieną ūkininką privertė susimąstyti, ko tikėtis toliau. Jei šiemet paskutiniosios balandžio dienos labiau priminė žiemos pabaigą, gegužės pradžia jau panašėjo į vasarą. Kaip kalba ekspertai, vien kalendoriumi pasitikėti – neverta, tad būtina atsižvelgti ir į kitus kriterijus, rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai. Kaip teigia Baltijos aplinkos forumo ekspertas Justas Gulbinas, klimato kaita per pastaruosius keletą metų pastebimai pakoregavo ir netgi išderino gamtos kalendorių. Anot jo, jei anksčiau dar pavykdavo nuspėti orų permainas, dabar tai padaryti – itin sunku. „Geriausias ūkio darbų indikatorius – ne kalendorius, o dirva ir jos drėgmė. Jei dirvožemis limpa prie technikos ratų, išvažiavus į laukus galima tik daugiau…
Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė: „Egzaminų stresas nėra priešas – problema, kad nemokame su juo elgtis“
Gegužė daugeliui moksleivių reiškia intensyviausią laikotarpį – prasideda atsiskaitymai, patikrinimai ir egzaminai. Kartu su jais dažnai auga ir įtampa, kurią jaučia ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Vis dėlto problema slypi ne pačiame strese, o mūsų požiūryje į jį. Esame įpratę manyti, kad stresas yra didelis blogis. Tačiau naujausi tyrimai, atliekami tokiuose universitetuose kaip Stanfordas, Jeilis ar Pensilvanija, rodo priešingai – stresas gali būti naudingas. Jis mobilizuoja žmogaus organizmą, suaktyvina mąstymą ir paruošia mus svarbiam darbui. Manau, kad mokiniams būtina aiškinti, kas yra stresas ir kaip jis veikia kūną. Tyrimai rodo, kad vien supratimas apie streso naudą gali pagerinti rezultatus – studentai, kurie prieš testą susipažįsta su informacija apie…
Lietuva – tarp geriausių Europoje: konferencija „Moters pinigai“ įvertinta tarptautiniu mastu
Paskutinę balandžio savaitę Miunchene vykusiame tarptautiniame renginyje „BPW Europe General Assembly 2026“ Vilniaus verslo moterų klubas (VVMK) pelnė net tris apdovanojimus. Vienas svarbiausių įvertinimų skirtas už bendradarbiavimą su finansinio raštingumo ir moterų verslumo konferencija „Moters pinigai“. Tarptautinė organizacija „BPW International“ vienija apie 24 tūkst. narių visame pasaulyje, iš jų daugiau nei 18 tūkst. – Europoje. Organizacijai priklauso ir VVMK, veikiantis prie Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų. Kasmet vykstančios BPW Generalinės asamblėjos metu apie 40 Europos šalių pristato reikšmingiausias savo iniciatyvas ir projektus. Apdovanojimai skiriami tik trims labiausiai išsiskyrusiems ir didžiausią poveikį kuriantiesiems projektams. Šiais metais tarp geriausiųjų buvo įvertinta ir Lietuvoje organizuojama konferencija „Moters pinigai“. Dėmesys moterų finansiniam raštingumui…
390 mln. kibernetinių grėsmių per metus: sukčiai vis dažniau slepiasi už „gerų pasiūlymų“
Sukčiavimui masiškai plintant socialiniuose tinkluose, nuostoliai pasaulyje pasiekė rekordines sumas. Naujausi duomenys rodo, kad vien JAV per 2025 m. vartotojai dėl socialiniuose tinkluose veikiančių sukčių prarado daugiau nei 2,1 mlrd. JAV dolerių. Didelė dalis šių atvejų susiję su netikromis elektroninėmis parduotuvėmis, imituojamais prekių ženklais ar klaidinančiomis reklamomis, kurios automatiškai nukreipia į sukčiavimo puslapius. Didžiausio mobiliojo ryšio operatoriaus Lietuvoje „Tele2“ duomenimis, per 2025 m. tinklo lygmens apsauga sustabdė daugiau nei 390 mln. kibernetinių grėsmių. Vien per 2026 m. kovą užfiksuota daugiau nei 61,8 mln. bandymų pasiekti pavojingą turinį, o maždaug trečdalis – apie 33 proc. – visų apsaugotų įrenginių bent kartą susidūrė su kibernetinėmis grėsmėmis. Sukčiai slepiasi už patrauklių pasiūlymų Pasak…
Dirbtinis intelektas ir mokymosi kokybė: kodėl mokymuisi reikia laiko net DI amžiuje?
Generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) plėtra keičia aukštojo mokslo aplinką ir mokymosi procesus – vis daugiau studentų studijų metu pasitelkia DI įrankius informacijos paieškai, užduočių sprendimui bei mokymosi medžiagos supratimui. Pastarųjų metų tarptautiniai tyrimai, apimant sistemines apžvalgas ir empirinius tyrimus, rodo, kad generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas gali didinti studentų motyvaciją, įsitraukimą ir mokymosi pasitenkinimą, kadangi suteikia greitą grįžtamąjį ryšį, individualizuotus paaiškinimus ir lengvesnę prieigą prie informacijos. Vis dėlto, nors dirbtinis intelektas leidžia informaciją pasiekti greičiau nei bet kada anksčiau, kyla svarbus klausimas – ar greitas atsakymas visada reiškia kokybišką mokymąsi? Taip pat vėl grįžtame prie fundamentalaus klausimo: kaip iš tiesų formuojasi ilgalaikis supratimas ir kokį vaidmenį jame atlieka laikas? Apie tai,…
Lietuvos istorija „Eurovizijoje“: sunki pradžia ir lietuviško tapatumo paieškos
Jau netrukus Lietuvos trispalvę išvysime jubiliejinėje, 70-metį mininčioje „Eurovizijos“ scenoje, kurioje mūsų šaliai atstovaus Lion Ceccah. Tai bus 26-as kartas, kai Lietuva dalyvaus šiame dainų konkurse. „Eurovizijos“ apžvalgininkas, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto alumnas Justas Buivydas pasakoja, kaip keitėsi konkurso balsavimo sistema, kodėl „Eurovizija“ beveik 20 metų negirdėjo lietuvių kalbos ir kas sutrukdė šiam konkursui įsitvirtinti JAV. „Eurovizijos“ balsavimo istorija Vienas svarbiausių „Eurovizijos“ elementų yra balsavimas, kuris, pasak J. Buivydo, nuo pirmųjų konkursų keitėsi ne kartą. Ilgiau nei pirmuosius 40 metų „Eurovizijos“ nugalėtojus rinko tik ekspertų komisijos, nes nebuvo nei technologijų, nei patogaus būdo žiūrovams balsuoti. Balsavimo naujovės atsirado tik 1990-iniais, tačiau ir tada balsuoti galėjo tik kelių šalių žiūrovai.…
