Pirmasis sniegas atneša kalėdinę nuotaiką. O iki gruodžio likus vos daugiau nei savaitei pradedame galvoti, kaip namuose sukurti jaukią švenčių laukimo nuotaiką. Dekoratorė Esterė Gedvilaitė-Valatkienė pasakoja, kad šį sezoną dekoruojant namus populiaru atsigręžti į gamtą, iš jos pasisemti natūralumo bei paprastumo, o tvarumas išlieka aktualiausia tema. Kalėdų magija slypi nedidėlėse detalėse, todėl dekoruojant namus geriau nepersistengti, ypač jeigu juose vyrauja minimalizmas. Svarbiausia – apgalvoti, kaip Kalėdų dekoras geriausiai atskleistų jau vyraujantį namų stilių. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad artėjant šventėms pirkėjai domisi ne tik įvairiausiais žiemos sezonui būdingais maisto produktais, bet ir dekoracijomis. „Pirmasis sniegas įneša prieššventinio šurmulio. Pastebime, kad pirkėjai namus dekoruoti linkę dar gerokai…
Valgomos puokštės – puiki idėja kalėdinei dovanai: kaip jas pagaminti namuose?
Vienas geriausių būdų per Kalėdas parodyti išskirtinį dėmesį artimiems žmonėms – įteikti jiems rankų darbo dovaną, leidžiančią jų gavėjams pasijusti itin svarbiems. Viena tokių dovanų idėjų – valgomos puokštės, kuriose vietoje gėlių naudojami įvairūs maisto produktai. Prekybos tinklo „Rimi“ maisto technologė Lina Barčaitė sako, kad valgomoms puokštėms galima naudoti beveik visus produktus, tad gamyboje verta pasitelkti fantaziją ir netikėtas kombinacijas – ne tik saldžias, bet ir aštrias ar sūrias. Ekspertė dalijasi patarimais, kaip tokias puokštes pasigaminti namuose. Būdas sutaupyti Išaugusios išlaidos paskatino žmones ieškoti kūrybiškesnių būdų sutaupyti, o tai itin aktualu artėjant Kalėdoms. Nors rankomis pagamintos dovanos pirmiausia asocijuojasi su įdėtomis pastangomis ir dėmesiu, jos taip pat gali tapti puikiu…
2022 metų Kalėdų tendencijos: nostalgijos dvelksmas ir tradicinės spalvos
Šių metų kalėdiniams papuošimams daugiausia įtakos turės tradicijos ir ryšys su gamta. Daug kur matysime tipinių žiemos švenčių elementų ir spalvų: raudonos, žalios, auksinės, o kartu su jomis – ir žemiškų tonų. Svarbiausia taisyklė puošiant namus – paprastumas: geriau mažiau negu viskas kartu ir per daug. „IKEA apklausa Kalėdų tema atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų (41 proc.) puošdami namus save laiko minimalistais – jiems pakanka vos kelių akcentų. Kas penktas save priskiria prie tų, kuriems svarbi nostalgija ir namus puošia tradiciškai, kaip vaikystėje. O 15 proc. teigia, kad šaltuoju laikotarpiu jiems svarbiausia, kad namuose būtų jauku“, – sako IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Eimantė Nemanė. Papuošimai iš praeities ir…
Artėjant šventėms kalėdinės dekoracijos vėl pirkėjų akiratyje: kiekvienas ras papuošimų pagal savo galimybes
Lapkritį prekybos centruose prasideda kalėdinių dekoracijų paieška – niūriausią metų mėnesį daugelis nori pasipuošti namus. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ produktų vadovės Lauros Ūdrės, nors kai kurios kalėdinės dekoracijos šiemet pabrango, pirkėjai galės rinktis iš plataus asortimento, kad kiekvienas rastų sau tinkamų puošmenų kalėdinei nuotaikai susikurti. Pigiausias kalėdinis žaisliukas kainuoja vos 0,59 centus, be to, norint sutaupyti, reikėtų pagalvoti, kaip galime papildyti jau turimą kolekciją ir ką verta pasigaminti savo rankomis. Kalėdinės dekoracijos – iš viso pasaulio Pasak „Rimi“ produktų vadovės L. Ūdrės, prieš kiekvienas žiemos šventes stengiamasi pirkėjams pasiūlyti tai, ko jie dar nematė: „Kiekvienais metais į mūsų prekybos centrus atkeliauja vis kitokios švenčių prekės. Daugelis jų kainuoja tiek pat,…
Rekordiniai šalčio nuostoliai, kurių buvo galima išvengti
Paskutinis praėjusių metų mėnuo dėl gamtos sąlygų buvo vienas nuostolingiausių šalies istorijoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien sniego stogams padaryti nuostoliai, palyginti su 2021 metų gruodžiu, išaugo 15 kartų. Pasak specialistų, didelės dalies nelaimingų atsitikimų buvo galima išvengti tinkamai įrengus pastatų stogus. Milijoniniai nuostoliai Vien „Lietuvos draudimas“ gruodį apsidraudusių gyventojų dėl sniego patirtą žalą įvertino apie 1 mln. eurų. Apie penktadalį šios sumos sudaro stogams sniego ir ledo padaryta žala. „Dar iki Kalėdų fiksavome virš 600 žalų dėl sniego slėgio žmonių turtui. Itin nukentėję namų stogai, ūkiniai pastatai, šiltnamiai, stoginės, pavėsinės, nuplėšti nekokybiškai pritvirtinti saulės kolektoriai, lietvamzdžiai. Nukentėjo ne tik privačių žmonių būstai, bet ir komercinis turtas“, – sako „Lietuvos draudimo“…
Kokybiški, tvaresni ir pigesni kūno priežiūros produktai – misija įmanoma: Laurai Mazalienei sutaupyti padeda kosmetika be pakuočių
Taupymas vis dar išlieka aktualia tema, apimančia ne tik maisto, bet ir kūno priežiūros produktus, kurių kainos gali skirtis keletą kartų. Tačiau ar pigesni kūno priežiūros produktai iš tikrųjų yra prastesni? Trijų vaikų mama, verslininkė ir žurnalistė Laura Mazalienė dalijasi patarimais, kaip renkantis kūno priežiūros produktus visai šeimai jai pavyksta ne tik sutaupyti, bet ir apsipirkti tvariau: „Pradėjusi bendradarbiauti su „Rimi“ atradau kūno priežiūros priemones be pakuočių ir dabar visada užsuku į „zero waste“ stoteles, kurios leidžia ne tik sutaupyti, bet ir neparsinešti namo krūvos skirtingų plastiko buteliukų.“ Kaip teigia soc. tinkluose aktyvi trijų vaikų mama Laura Mazalienė, renkantis kosmetiką bei kūno priežiūros produktus, jų šeimai svarbiausias kriterijus yra sudėtis…
Sporto specialistams- daugiau galimybių susipažinti su raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo ypatumais
VšĮ Švietimo pagalbos projektai inicijavo ir 2022-2023 m. sėkmingai įgyvendino Sporto rėmimo fondo bendrai finansuojamą projektą, skirtą sporto specialistų, plaukimo trenerių, dirbančių ar norinčių dirbti su raidos sutrikimų turinčiais vaikais, kvalifikacijos tobulinimui bei užsienio patirties perteikimui, siekiant kokybiškų paslaugų plėtros. Projektu taip pat buvo siekiama suteikti sporto specialistams trūkstamų žinių ir gebėjimų, kurie padėtų atpažinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, bendravimo ir komunikacijos ypatumus ir pritaikyti sporto užsiėmimų turinį, paskatintų kūrybiškai taikyti inovatyvias ugdymo priemones, sporto veiklai panaudoti atviras visuomenines erdves ir didinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, įsitraukimo į sportines veiklas galimybes bei formų įvairovę. Projekto įgyvendinimo metu 2022-2023 m. buvo suorganizuota 12 seminarų ir konsultacijų sporto specialistams, dirbantiems ar norintiems…
Seimo narys R. Lopata prašo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto telktis neįleidžiant rusų atletų į olimpiadą
2023 m. sausio 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Penktadienį Seimo narys Raimundas Lopata kreipėsi į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą prašydamas, kad šis tarptautiniu lygiu dėtų visas pastangas uždraudžiant rusų, taip pat ir baltarusių sportininkams dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. „Negalime abejingai stebėti Tarptautinio olimpinio komiteto ketinimų leisti rusams dalyvauti olimpiadoje. Kas iš tos garbės bus rungtis ne tik ukrainiečių, bet ir lietuvių, kitų karą smerkiančių šalių sportininkams, kai kartu kovos karą pradėjusios šalies atstovai? Rusija yra teroristinė valstybė, todėl nuolaidžiavimas šitoje valstybėje išugdytiems ir profesinę karjerą tęsiantiems sportininkams yra žeminantis reveransas pačiam terorizmui ir panieka karo Ukrainoje aukoms“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys R.…
Interneto karštosios linijos skaičius veikė karas Ukrainoje
Ukrainoje prasidėjęs karas paveikė ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) interneto karštosios linijos ,,Švarus internetas“ gaunamus pranešimus. Nuo pernai išaugo pranešimų apie karo kurstymą, klaidinančią informaciją ir dezinformaciją skaičiai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo išsiųsta beveik 70 pranešimų. Tuo metu pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, patalpintus Lietuvos informacijos prieglobos paslaugų teikėjų tarnybinėse stotyse, sumažėjo, rodo RRT duomenys. Per 2022 m. interneto karštąja linija gauti 1523 pranešimai apie internete rastą galimai draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, iš kurių pasitvirtino 694 pranešimai. „Didelę įtaką pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus sumažėjimui Lietuvos interneto erdvėje turėjo 2021 m. identifikuotas Lietuvos informacijos prieglobos paslaugų teikėjas, kurio serveriuose aktyviai buvo talpinama vaikų…
Požeminė perėja Karaliaus Mindaugo prospekte pasitinka pokyčius: atsivers nauja patraukli erdvė
Nemuno krantinėje, ties Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pastatu, nuo vasario 1 dienos mažiausiai iki kitos žiemos aklinai uždaroma po Karaliaus Mindaugo prospektu besidriekianti požeminė pėsčiųjų perėja. Po rekonstrukcijos ligšiolinis „gaisrinės tunelis“ pasikeis iš pagrindų: Nemuno salos pusėje planuojama įrengti erdvę kavinės paviljonui, nukasti dalį krantinės pylimo, atveriant terasą su vaizdu į upės vagą šlaito apačioje. Darbai prasidės jau ateinantį pirmadienį. „Ne paslaptis, kad šios požeminės perėjos būklė kasmet vis prastėjo. Paprastasis remontas čia jau nebūtų padėjęs – reikėjo imtis pokyčių iš esmės. Dažnai sulaukdavome užklausų, kada imsimės šios perėjos. Darbai prasidės netrukus, todėl vardan patogumo ateityje kol kas reikės truputį pakentėti. Tačiau po metų tai bus ne vien praėjimas…
Amžinojo pavasario saloje – saldaus kvapo gėlių festivalis
Madeiros salą pavadinę „plaukiojančiu sodu“ nė kiek nesuklysite, kadangi ten galima rasti neįtikėtina botaninių rūšių įvairovę. Jūreiviai ir kolonistai atvežė augalų iš Afrikos, Lotynų Amerikos, Australijos, taip pat iš kitų Europos kraštų, kurie dėl palankaus švelnaus klimato ir derlingo dirvožemio greitai suklestėjo. Nieko keista, kad unikali Madeiros gamta ir gėlių įvairovė tapo salos vizitine kortele, o kasmet čia vykstantis gėlių festivalis sutraukia tūkstančius lankytojų, rašoma „Itaka“ pranešime žiniasklaidai. Gėlių festivalio pradžia – rožių konkursas Viskas prasidėjo 1954 m., kai salos sostinėje Funšalyje įvyko rožių festivalis, kuriame gyventojai rinko gražiausias Madeiros gyventojų užaugintas rožes. Jų auginimas yra tarsi nacionalinis pomėgis, todėl šiuose rinkimuose dalyvavo didelė dalis salos gyventojų. Festivalis sulaukė didžiulio…
Kokie darbuotojai reikalingi Lietuvoje?
Šiandien Lietuvoje gyvena apie 2,6 mln. Šią valstybę skalauja Baltijos jūra ir ji ribojasi su daugeliu posovietinių šalių. Dauguma ukrainiečių, ieškančių darbo užsienyje, susiduria su užsienio kalbų nemokėjimo problema. Bet tai nėra didelė kliūtis, nes galite rasti darbą vienoje iš Baltijos jūros valstybių. Daugelis Baltijos šalių gyventojų moka rusų kalbą, todėl problemų su bendravimu nekils.Aktyvus darbuotojų paieška vykdoma Lietuvoje, nes tai viena arčiausiai Ukrainai esančių šalių. Čia vyrauja palankus klimatas ir nuostabi gamta. Sunku nemylėti šios šalies. Įdarbinimo niuansai Norėdami legaliai susirasti darbą, ty išduoti specialų leidimą ir gauti darbo vizą, kandidatai turėtų nuspręsti dėl laisvos darbo vietos ir sudaryti darbo sutartį. Tai gali sukelti keblumų, nes pirmoje eilėje atsižvelgiama…
Duomenų apsaugos dienai 2023 skirtoje konferencijoje bus pristatytos darbo santykių ir kitos asmens duomenų apsaugos aktualijos
Sausio 28 d. Europos ir kai kuriose kitose pasaulio valstybėse švenčiamai Duomenų apsaugos dienai paminėti sausio 30 d. (pirmadienį) 9–16 val. kviečiame stebėti „SolPriPa 2 WORK“ projekto uždarymo ir Duomenų apsaugos dienos‘2023 konferenciją. Renginį organizuoja projekto partneriai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Mykolo Romerio universitetas. Kam skirtas renginys? Ši konferencija yra skirta asmens duomenų apsaugos profesionalų bendruomenei, visiems, kurie seka asmens duomenų apsaugos aktualijas, o ypač „SolPriPa 2 WORK“ projekto, skirto didinti darbuotojų ir darbdavių informuotumą darbo santykių kontekste, tikslinėms auditorijoms, t. y. darbuotojams ir darbdaviams, kasdien susiduriantiems su asmens duomenų tvarkymo darbo santykiuose iššūkiais, dirbantiems institucijų, smulkiojo ir vidutinio verslo, kitų įmonių ir organizacijų administracijose, personalistams, IT, komunikacijos, finansinės…
Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų sostinės įkūrėją, valdovą Gediminą. Kartu verta prisiminti ir titulus, kuriuos turėjo Lietuvos valdovai iki Gedimino – ir po jo. Ar jie buvo tituluojami tik Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais? Ar Lietuva turėjo daugiau karalių? Mindaugas – ne vienintelis karalius? Tiesa, tai nėra nauji klausimai. Jeigu dėl Mindaugo karaliaus titulo niekas nesiginčija, tai dėl kitų valdovų statuso yra pasisakoma nevienareikšmiškai. Dar 2009 m., švenčiant Lietuvos tūkstantmetį, dr. Rasa Gečaitė paskelbė drąsų, dokumentais paremtą straipsnį „Išniekinta Lietuvos karalystė ir karaliai“. Valdovų…
