Ketvirtadienį Seime vykusio lemiamo balsavimo metu parlamentarai pritarė įstatymo projektui dėl kailinių žvėrelių fermų draudimo Lietuvoje. Už siūlymą drausti auginti ir žudyti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio balsavo 68 Seimo nariai, 25 – prieš, dar 15 susilaikė. Dabar kailinių žvėrelių likimą spręs LR prezidentas Gitanas Nausėda. „Šis Seimo sprendimas – istorinis. Nuo šiol galime drąsiai sakyti, kad Lietuva yra šalis, kurioje gyvūnas vertas daugiau nei keli eurai, gauti iš jo kailio. Visa tai – žmonių, kuriems rūpi kenčiantys gyvūnai, nuopelnas. Per devynis metus, kol buvo siekiama kailių fermų Lietuvoje draudimo, dešimtys tūkstančių žmonių ėmėsi veiksmų, kad tai įvyktų. Šiandien Seimo nariai nebegalėjo to ignoruoti“, – sako gyvūnų apsaugos…
Gydytojas Valerijus Morozovas ramina mamas: visai normalu, jei jūsų vaikas lengvai sirguliuoja apie dešimt kartų per metus
Dar net nespėjus atšalti ir atkeliauti drėgniems vėjuotiems orams, darbuose padaugėjo čiaudinčių ir nosis varvinančių kolegų, mažesni jų vaikai irgi jau ima sirguliuoti. Nors daugeliui atrodo, kad slogų sezonas atėjo per anksti, gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad virusai neišnyko: vieni buvo aktyvūs vasarą, kiti pradeda daryti savo juodus darbus pereinamuoju į rudenį laikotarpiu. Tačiau jei sloga ar gerklės perštėjimas nesikomplikuoja, tereikia ramybės, šiltų skysčių ir simptomus lengvinančių priemonių, kurie kiekvienam gali būti skirtingi. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad rudenį dažniau stabtelima prie citrusinių vaisių ir imbiero lentynų, tad ji siūlo jau apsirūpinti žolelių arbatomis ir medumi. Sloga nėra tik šaltojo sezono bėda Grįžus po atostogų,…
Seimo nario Lino Jonausko pranešimas: „Seimas uždraudė Lietuvoje laikyti, veisti ir žudyti kailinius žvėrelius“
2023 m. rugsėjo 21 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas pritarė draudimui laikyti ir (ar) veisti gyvūnus kailių gavybai ar pardavimo tikslu. Ūkio subjektams, iki 2022 m. pradėtą vykdyti komercinę veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius, nutraukusiems iki 2027 m. pradžios, nuo 2024 metų bus mokamos kompensacijos už šios komercinės veiklos nutraukimą. Kompensacijoms už kailinės žvėrininkystės uždraudimą Vyriausybė pasiūlė skirti 1 mln. eurų. Pasak Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Lino Jonausko, tai – didelis žingsnis gyvūnų gerovės, aplinkosaugos ir tvaresnio verslo srityse. „Šiandien Seimas, balsuodamas už kailinių gyvūnų veisimo ir pardavimo draudimą, padarė svarų žingsnį į priekį. Kailininkystės sektorių Lietuvoje daugybę metų krėtė nuolatiniai skandalai dėl žiauraus…
Ne vien tik IT įmonės: tarp sąžiningiausią atlyginimą mokančių – maitinimo, žemės ūkio chemijos ir logistikos bendrovės
Jau šeštus metus iš eilės sąžiningiausią darbo užmokesčio politiką darbuotojų atžvilgiu įgyvendinančios įmonės įvertinamos „Lygiaverčio atlygio“ apdovanojimu. Šiemet laurus nuskynė Lietuvoje „McDonald‘s“ restoranų tinklą valdantys „Premier Restaurants“ bei pasaulinio trąšų ir pramoninių chemijos produktų gamintojo atstovai „Yara Lietuva“. Kasmet visose Baltijos šalyse atlyginimų tyrimų bendrovė „Figure Baltic Advisory“ vykdo detalius skirtingų sektorių įmonių tyrimus ir apdovanoja teisingiausią darbo užmokesčio politiką vykdančius darbdavius. Lietuvoje šiemet nugalėtojai išrinkti remiantis atlyginimų tyrimu, kuriame dalyvavo beveik 400 įmonių iš įvairių industrijų. Laimėtojų sąraše tarp ilgamečių lyderių iš IT sektoriaus šiemet atsirado ir įvairesnių verslo šakų atstovų. „Visada įdomu pamatyti tradicinių verslo sektorių įmones lyderių penketukuose, kadangi būtent ten dažnai lygiaverčio atlygio klausimas yra sunkiau…
Seimas uždraudė kailinių žvėrelių ūkius
2023 m. rugsėjo 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis nutarta uždrausti laikyti, veisti, parduoti ar kitaip perleisti ir žudyti ūkinius kailinius gyvūnus dėl jų kailių. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIVP-1104(2) balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 25, susilaikė 15 parlamentarų. Priimtas draudimas įsigalios 2027 m., nuo 2024 m. žvėrelių augintojams bus skirtas pereinamasis laikotarpis, kai už tokios veiklos nutraukimą bus skiriamos kompensacijos. Pagal pakeitimus, kompensacijas už šios veiklos nutraukimą bus mokamos tik toms įmonėms, kurios savo veiklą bus įregistravusios iki 2022 m. sausio 1 d. Kompensacijos už komercinės veiklos nutraukimą dydis už vieną kailinį…
Meninės instaliacijos ragina klaipėdiečius atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas
Rugsėjo ir spalio mėnesiais įvairias Klaipėdos erdves papuošė meninės instaliacijos aplinkosaugos tema. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) inicijuoto projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į kiekvienam svarbias gamtos saugojimo ir tvarumo problemas. Penkios meninės instaliacijos įrengtos skirtingose Klaipėdos vietose. Instaliacija „Švarus pajūris“ prie molo kavinės „Ateik ateik“ ragina nepalikti šiukšlių Baltijos jūros pakrantėje. Kopose, smėlio paplūdimiuose vis dar randama nemažai stiklo, maisto pakuočių, įvairių plastiko atliekų, kurias neretai praryja paukščiai ir kiti gyvūnai. Yrančios atliekos tampa nuodingomis medžiagomis, pavyzdžiui, mikro plastikais, kurių vis daugiau aptinkama žuvų ir kitų gyvūnų organizmuose. Prie lauko kavinės „Ateik ateik“ šalia Danės upės pastatytas veidrodis skirtas ne tik pažvelgti į save. Instaliacija „Ateik” siunčia žinutę, kad…
„Civinity“ skelbia pirmojo pusmečio rezultatus: pelną prieš mokesčius augino beveik du kartus
Viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų įmonių grupių Baltijos šalyse „Civinity“ per pirmąjį 2023 m. pusmetį reikšmingai augino tiek pajamas, tiek pelną. Įmonių grupės pajamos augo 33 proc., EBITDA 58 proc., o pelnas prieš mokesčius augo beveik du kartus. „Civinity“ įmonių grupės pardavimo pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį augo 33 proc. ir siekė 44 971 tūkst. eurų (2022 m. birželio 30 d. pajamos siekė 33 823 tūkst. eurų). Pajamos augo Lietuvoje ir Latvijoje, grupė augimą demonstravo visose: gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo, komercinių statinių priežiūros ir administravimo bei inžinierinių sistemų projektavimo, diegimo ir priežiūros verslo segmentuose. Per pirmąjį šių metų pusmetį grupės bendrasis pelnas sudarė 8 797 tūkst.…
Žaliųjų erdvių gyvenamuosiuose sostinės rajonuose daugėja – kokių naujų parkų laukti vilniečiams?
Sostinėje daugėja rekreacinių zonų, kuriose gyventojai gali mėgautis gamtos teikiamais malonumais ir poilsiu. Tyrimai rodo, kad arti namų esantys parkai ir žaliosios erdvės teigiamai veikia gyventojų sveikatą – mažina stresą, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda išvengti medžiagų apykaitos sutrikimų. Ne veltui mieste tvarkomi seni, jau egzistavę parkai, bei kuriamos naujos rekreacinės zonos iki šiol apleistose teritorijose. Barselonos Pasaulinės sveikatos instituto, Kolorado valstijos universiteto ir Pasaulio sveikatos organizacijos atlikta tyrimų apžvalga rodo, kad miestiečiams, kurie gyvena prie žaliųjų zonų, rizika mirti anksčiau laiko yra mažesnė. Tai – didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kurio metu visuose pasaulio žemynuose vertinta per 8 mln. žmonių. Olandijos Vagingeno universiteto mokslininkų studijos rodo, kad natūralios gamtos apsuptis…
„Storent Holdings“ skelbia viešą 4,5 mln. eurų vertės skolos vertybinių popierių siūlymą
Latvijos statybinės technikos nuomos lyderė ir viena didžiausių Baltijos šalyse veikiančių šio sektoriaus bendrovių, „Storent Holdings“, skelbia viešą 4,5 mln. eurų vertės skolos vertybinių popierių siūlymą. Nustatyta palūkanų norma yra 11 proc., o išpirkimo data – 2025 m. gruodžio 21 d. Investuotojų paraiškų priėmimas prasidės rugsėjo 25 d. Skolos vertybiniai popieriai išleidžiami pagal 2023 m. gegužės 30 d. Latvijos bake registruotą bazinį „Storent Holdings SIA“ prospektą, pagal kurį galima skelbti iki 15 mln. eurų vertės viešąjį siūlymą. Vienas iš „Storent“ įkūrėjų ir „Storent Holdings“ valdybos narys Andris Pavlovas kalbėjo: „Pavasarį išplatintą „Storent Holdings“ obligacijų emisiją įsigijo beveik 1000 privačių investuotojų iš 13 šalių. Džiaugiamės matydami, kad investuotojai tiki mūsų bendrovės…
RRT: Lietuva telekomunikacijų vystyme atsilieka nuo Šiaurės šalių
2022 metais pagal daugumą statistinių elektroninių ryšių rodiklių Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, atsiliko nuo kaimyninių Skandinavijos šalių, rodo „Nordic-Baltic Telecom Market“ surinkti statistiniai duomenys. „Visose trijose Baltijos šalyse pajamos iš mažmeninės elektroninių ryšių rinkos yra palyginti mažos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 270,0 Eur per metus skaičiuojant vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 250,8 ir 248,8 Eur. Tuo tarpu Norvegijoje jos siekė net 488,2 Eur, Danijoje – 379,0, Suomijoje – 377,2 Eur per metus vienam gyventojui. Tokią padėtį gali lemti sąlyginai mažesnės elektroninių ryšių paslaugų kainos bei bendrai mažesnis naudojimasis el. ryšių paslaugomis, palyginti su Skandinavijos šalių gyventojais“, – aiškina Marijus Balnys, Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas. Pasak eksperto, nors…
