Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų sostinės įkūrėją, valdovą Gediminą. Kartu verta prisiminti ir titulus, kuriuos turėjo Lietuvos valdovai iki Gedimino – ir po jo. Ar jie buvo tituluojami tik Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais? Ar Lietuva turėjo daugiau karalių? Mindaugas – ne vienintelis karalius? Tiesa, tai nėra nauji klausimai. Jeigu dėl Mindaugo karaliaus titulo niekas nesiginčija, tai dėl kitų valdovų statuso yra pasisakoma nevienareikšmiškai. Dar 2009 m., švenčiant Lietuvos tūkstantmetį, dr. Rasa Gečaitė paskelbė drąsų, dokumentais paremtą straipsnį „Išniekinta Lietuvos karalystė ir karaliai“. Valdovų…
Socialinių darbuotojų tyrimas atskleidė tris profesines grėsmes. Viena jų – perdegimas darbe
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) užsakymu atliktas žvalgomasis tyrimas atskleidė, kad socialinių paslaugų sferos darbuotojai galimai patiria perdegimą darbe. Tyrimo metu buvo klausiama, kokių kompetencijų pasigenda socialiniai darbuotojai savo praktikoje. Keturi iš penkių (83 proc.) apklausoje dalyvavusių socialinių darbuotojų, neužimančių vadovaujamų pareigų, norėtų stiprinti emocinį atsparumą, trys iš keturių (77 proc.) – valdyti klientų agresiją ir taikyti priemones jos išvengti, tiek pat (76 proc.) – atpažinti profesinį perdegimą. „Darbas socialinės pagalbos sferoje suteikia nepamainomą galimybę padėti žmonėms, kai jie patiria sudėtingiausius gyvenimo momentus. Tačiau ši galimybė atneša daug sunkių išgyvenimų patiems darbuotojams. Iki šiol socialiniai darbuotojai buvo skatinami pasirūpinti savimi patys, ieškoti sau tinkančių pagalbos priemonių. Vis dėlto, tai visos…
J. Šiugždinienė: Ukraina mums patikėjo savo ateitį – vaikus, ir mažiausia ką galime padaryti – jais tinkamai pasirūpinti
Šiandien Vyriausybė nusprendė skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 38 mln. Eur į Lietuvą dėl karo atvykusių ukrainiečių švietimo reikmėms finansuoti. Ši suma skiriama iki šių mokslo metų pabaigos. Lėšos pasieks ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas, aukštąsias mokyklas. Daugiausia lėšų, virš 31 mln. Eur, numatyta finansuoti vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, ugdymą bei jų pavėžėjimą iki mokyklos ir atgal. Į šią sumą įtrauktos ir papildomos lėšos (473,2 tūkst. eurų) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų pareiginei algai padidinti vidutiniškai 10 proc. dėl veiklos sudėtingumo dirbant su vaikais iš Ukrainos. Iki šiol lėšos šiam tikslui būdavo skaičiuojamos tik bendrojo ugdymo mokytojams. 3 mln.…
Tėvų ir vaikų santykiai: atviri klausimai bei pagarbus klausymasis atrakina ir labai surūdijusią spyną
Kristina su vyru augina 4 vaikus, vyriausiam dabar 16 metų, o jauniausiam – 7-eri. Baigusi finansų mokslus ir ne vienerius metus dirbusi projektų vadove, šiuo metu moteris vis giliau neria į sritį, susijusią su vaikais. Ji antrus metus dirba mokytojo padėjėja, pradėjo studijuoti pedagogiką, taip pat savanoriauja ir dirba „Vaikų linijoje“ – ji veda mokymus naujiesiems savanoriams bei yra budėjimų koordinatorė. „Kaip tik buvo mano gimtadienis, kai vyko „Vaikų linijos“ savanorių atranka. Kuomet praėjau, labai džiūgavau, tada įsivaizdavau, kaip ateisiu prisiskaičiusi įvairiausių knygų apie vaikus, jų raidą, psichologiją, buvau baigusi STEP tėvystės kursus – atrodė, kad apie vaikus žinau tiek daug. Ir tik bam – ne! Čia visiškai kitokie reikalai…
Kaip mokosi naujoji karta?
Vis dažniau visuomenėje diskutuojama apie kintančius mokymosi metodus. Vieni bijo, kad vaikai negaus visų reikiamų žinių, o kiti džiaugiasi, kad edukacijos srityje pagaliau įnešama naujovių. Prieš ieškant geriausių mokymosi metodų svarbu pažinti žmones, kurie slepiasi po viena dažniausiai aptariamų kartų. Z kartos atstovai yra unikalus tuo, kad jie gimė interneto pasaulyje. Daugelis iš jų neprisimena dienų, kai neturėjo kompiuterio ar išmaniojo telefono. Nuolatinis informacijos srautas jiems nėra naujiena. Z karta pasižymi darbštumu, jie nebijo rizikos ir lengvai priima naujoves. Pakito ir būdai kaip jie įsisavina informaciją. Dėl šios priežasties būtina keisti mokymosi metodus, kad būtų galima užtikrinti aukštą mokymosi lygį. Z karta mokosi atlikdami tam tikrus dalykus Anksčiau būdavo įprasta…
Kitais mokslo metais būsimiems medikams planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų
Pasitelkęs atnaujintą sveikatos priežiūros specialistų planavimo mechanizmą, Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK) pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlymą dėl valstybės finansuojamų vietų 2023–2024 mokslo metams. Į valstybės finansuojamas studijų vietas siūloma priimti 199 asmenų daugiau, nei šiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Vyriausybei pritarus, kitais mokslo metais sveikatos priežiūros specialistus rengiančiose valstybės finansuojamose programų ir studijų vietose galės studijuoti 2 713 žmonių. Studijoms ir vientisosioms studijoms siūloma skirti 114 valstybės finansuojamų vietų daugiau, nei 2022–2023 mokslo metais buvo priimta, iš jų vientisosioms medicinos krypties studijoms siūloma skirti 20 valstybės finansuojamų vietų daugiau, farmacijos studijoms – 10 vietų daugiau. Į valstybės finansuojamas…
Maisto švaistymo problemą sprendžianti inovacija moksleiviams iš Lietuvos atnešė pirmąją vietą „Samsung“ idėjų konkurse
Nuo pat rugsėjo mėnesio vykęs ir daugybės 9-12 klasių moksleivių dėmesio sulaukęs tarptautinis idėjų konkursas „Solve for Tomorrow“ pasiekė finišo tiesiąją. Praėjusią savaitę konkurso finale susirungė net 15 moksleivių komandų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Garbingą pirmąją vietą ir įspūdingą pagrindinį konkurso prizą iškovojo moksleivių iš Lietuvos komanda, pasiūliusi inovatyvų sprendimą, mažinantį maisto švaistymą. Klaipėdos licėjuje besimokanti dešimtokų komanda „Bromidai ir chloridai“ jungtinei Baltijos šalių komisijai pristatė idėją sukurti dirbtinio intelekto programą, kuri stebėtų žmogaus mitybos įpročius ir pagal juos siūlytų, kokių maisto produktų reikėtų įsigyti parduotuvėje. Pasak komandos narių, tokia inovacija puikiai pasitarnautų ir kavinių bei restoranų savininkams, kadangi dėl šios aplikacijos jie žinotų, kiek kokių produktų bus tiksliai…
Mokiniams – galimybė semtis patirties iš IT profesionalių: technologijų ir verslo lyderės susitiks su tūkstančiais jaunuolių
Nors informacinių technologijų (IT) ir verslų kūrimo srityje dideliais žingsniais judame į priekį, tačiau vis dar drastiškai trūksta iniciatyvos ir vyrauja milžiniška nelygybė – įsidarbina nedaug moterų, jos mažai prisideda prie startuolių kūrimo. Dar rečiau apie karjerą IT srityje galvojama gyvenant ne didmiesčiuose. Siekdama pakeisti situaciją, „Lietuvos Junior Achievement“, „Women Go Tech“ ir „The Coca-Cola Foundation“ pristato projekto „Empowering Girls“ trečią sezoną. Jau tūkstančius mokinių su IT supažindinusi iniciatyva šiemet sugrįžta su dar ambicingesniais tikslais. Kaip pasakoja vienos projekto iniciatorių „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė, projektu „Empowering Girls“ siekiama paskatinti mokinius inovatyviai mąstyti, tiesiogiai iš savo sričių profesionalių suteikti jiems technologijų, inžinerijos ir verslo pasaulio žinių. Norint pasiekti kuo…
Užsieniečiai žavisi lietuvių kultūra, apipinta legendomis ir tradicijomis
Prieš 23 trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė pradėjo organizuoti lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams. Nepriklausomybės pradžioje į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą amerikiečiai atvyko mokyti anglų kalbos dėstytojų ir patys užsidegė noru pramokti mūsų kalbos. „Tuo metu nebuvo taip, kaip dabar, jog dauguma lietuvių mokėtų anglų kalbą ir galėtų susišnekėti su amerikiečiais. Erasmus+ programos studentai ilgainiui vis aktyviau pradėjo atvykinėti į Lietuvą, kur pusmetį ar metus mokydavosi mūsų universitetuose. Jie norėjo išgyventi mūsų šalyje, tad teko pradėti mokytis lietuvių kalbos. Tuomet tai buvo išgyvenimo kalba, nes pramokę šnekamąją kalbą jie galėdavo susikalbėti parduotuvėje, užsisakyti kavos kavinėje, susipažinti su lietuviais.…
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė: šiemet – dar daugiau mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybių
Pasaulyje vykstantys procesai paliečia visus verslo sektorius, ypatingai tai jaučiama žemės ūkio ir maisto gamybos srityje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) reaguoja į naujus verslo poreikius – kuria verslui aktualiems tyrimams būtinas šiuolaikines laboratorijas, rengia tarpdisciplinines, verslo poreikius atliepiančias studijų programas, norintiems tobulėti atveria auditorijų duris ir kviečia su studentais studijuoti pasirinktus dalykus. Apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, naujus projektus, pasiekimus ir laukiančius iššūkius mintimis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Globaliems iššūkiams – svarbūs lokalūs sprendimai Šių metų pagrindiniai pokyčiai susiję su globaliais iššūkiais, pasaulyje vykstančiomis transformacijomis. „Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje ženkliai sustiprėjo maisto gamybos vaidmuo, apsirūpinimas maistu tapo strategine šalies…
