• Studijos - Karjera

    Ką apie valstybės valdymą pasako Registrų centro valdomų duomenų vagystės atvejis?

    Prof. dr. Andrius Stasiukynas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Valstybės valdymo ir lyderystės studijų programos vadovas Jau kelias savaites viešumoje vis iškyla naujų aplinkybių dėl valstybinės įmonės Registrų centro valdomų gyventojų duomenų vagystės. Nacionalinės valdžios institucijos dalijasi naujais faktais ir versijomis: kas galėtų būti labiau atsakingas už šį incidentą, kodėl gyventojai turėtų arba neturėtų būti informuojami, kada nusikalstama veika prasidėjo ir kada baigėsi. Šis įvykis ir po jo besiklostanti situacija atidengė įsisenėjusią valstybės valdymo problemą, apie kurią kalbama per mažai. Jei ji būtų buvusi sprendžiama anksčiau, tikėtina, kad dabartinė situacija apskritai nebūtų susiklosčiusi. Viena pagrindinių valstybės valdymo funkcijų visais laikais buvo užtikrinti gyventojų saugumą ir gyvenimo kokybę, teikiant viešąsias paslaugas. Viduramžiais…

  • Studijos - Karjera

    Seimo nario L. Kasčiūno pranešimas: „Vaiko teisių apsaugos kontrolierė: lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises“  

    2026 m. birželio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, atlikusi tyrimą pagal Seimo nario Lauryno Kasčiūno skundą, konstatavo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytas reguliavimas, kai tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos mokymui skiriama mažiau laiko lyginant su lietuviškomis mokyklomis, pažeidžia vaiko teises ar jo teisėtus interesus bei neužtikrina vaikų, kurie ugdomi tautinių mažumų kalba, gerovės.Pažeidžiamos ne tik nacionalinės, bet tarptautinės teisės aktų normos – teisė į nediskriminavimą, geriausių interesų pirmenybę, išsilavinimą ir lavinimo tikslus, visapusišką vystymąsi, sudarantį sąlygas vaikui pasirengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. „Tai svarbus ir ilgai lauktas sprendimas. Tikimės, kad Bendruosiuose ugdymo planuose bus įtvirtinta,…

  • Studijos - Karjera

    Būsimam pirmokui būtina?

    Vakar ir šiandien socialiniuose tinkluose mirguliuoja straipsniai bei vaizdo įrašai apie tai, ką turi gebėti pirmokas Lietuvoje. Šį rytą pamačiusi vieną LRT vaizdo įrašą, pasimečiau. Nuoširdžiai pasimečiau ir net išsigandau. Kiekvienais metais, artėjant rugsėjui, tėvai ima nerimauti: ar mano vaikas pasiruošęs mokyklai? Ar jau skaito? Ar skaičiuoja? Ar pažįsta visas raides? Ar neatsiliks? Ar mokytoja nesakys, kad jis nepasiruošęs? Ir kiekvienais metais mes, suaugusieji, tarsi netyčia sukuriame dar vieną visuomenės spaudimo bangą tėvams, vaikams ir mokytojams, kuri kasmet vis auga ir virsta cunamiu. Bet kokiu tikslu? Kam? Rugsėjo pirmąją į klasę susirenka vaikai su skirtingomis istorijomis. Kiekvienas jų atsineša savo patirtis, savo stiprybes, savo klausimus ir savo pasaulio matymą. Ir…

  • Studijos - Karjera

    Švietimo ir mokslo komitetas domėjosi priedangų situacija švietimo įstaigose: formaliai situacija nebloga, tačiau talpos užtenka ne visiems

    2026 m. birželio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje aptarta situacija dėl priedangų Lietuvos švietimo įstaigose atvėrė opias sistemines problemas. Nors statistiškai didžioji dalis mokyklų turi priedangas, realus jų plotas ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms kelia klausimų dėl mokinių bei darbuotojų saugumo. Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus pristatyta analizė rodo, kad 81 proc. šalies švietimo įstaigų turi greitai pasiekiamas priedangas: 48 proc. įstaigų priedangos yra įrengtos pačiame mokyklos pastate, 21 proc. – visai šalia (30–150 m atstumu), o 12 proc. – netoliese (150–300 m atstumu). Visgi lieka 19 proc. įstaigų, kurios 300 metrų spinduliu neturi absoliučiai…

  • Studijos - Karjera

    Studentė tiria naujas medžiagas, galinčias pagerinti saulės elementų efektyvumą

    Atsinaujinanti energetika tampa viena svarbiausių krypčių sprendžiant klimato kaitos iššūkius, o saulės energija – viena sparčiausiai augančių sričių. Vis dėlto siekiant dar didesnio efektyvumo, mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų medžiagų, galinčių pagerinti saulės elementų veikimą. Prie tokių tyrimų prisideda ir KTU studentė Guostė Kaleininkaitė. Nors su moksline veikla Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Taikomosios chemijos studentė susidūrė dar bakalauro studijų pradžioje, aktyviau į mokslinius tyrimus ji įsitraukė trečiame kurse, grįžusi iš dalinių studijų Pietų Korėjoje. Tuomet atsirado galimybė atlikti praktiką laboratorijoje ir anksčiau pradėti dirbti su baigiamuoju projektu. Kuria junginius perovskitiniams saulės elementams Guostės kelias į mokslinius tyrimus prasidėjo organinės sintezės laboratorijoje, kur ji kūrė potencialiai elektronams…

  • Studijos - Karjera

    Nematoma technologijų evoliucija – KTU studentai inovacijas keičiančias medžiagas kuria jau nuo pat pirmų dienų

    Pasaulyje sparčiai auga pažangiąsias medžiagas kuriančių specialistų paklausa – vien Europoje iki 2029 m. planuojama parengti apie 200 tūkst. darbuotojų. KTU mokslininkai sako, kad šį poreikį lemia dėl technologijų transformacijos besikeičianti pramonės struktūra. Dėl to šiandien nuo pažangiųjų medžiagų priklauso energetinė nepriklausomybė, žalioji ir skaitmeninė transformacija bei pramonės konkurencingumas globaliu mastu. Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) docentės Erikos Adomavičiūtės teigimu, pažangiosios medžiagos yra specialiai suprojektuotos taip, kad pasižymėtų pagerintomis savybėmis ir atliktų konkrečias, aiškiai apibrėžtas funkcijas. „Šios medžiagos būtinos, siekiant užtikrinti Europos ekonominį saugumą ir inovacijų lyderystę, o jų panaudojimas labai platus – pažangiosios medžiagos naudojamos lengvesnėms ir tvirtesnėms automobilių bei lėktuvų konstrukcijoms, infrastruktūros dangoms, kurios…

  • Studijos - Karjera

    Naujosios VILNIUS TECH priėmimų kampanijos įvaizdiniuose klipuose – neįprastas sprendimas 

    Naujoji VILNIUS TECH priėmimų kampanija „Žaidimai ir išradimai“ būsimus studentus kviečia į universitetą pažvelgti kaip į suaugusiųjų žaidimų aikštelę, kurioje savo eksperimentus galima paversti realiomis inovacijomis. Akimirkos, kai žaidimai virsta realiais išradimais, įamžintos įvaizdiniuose klipuose, kuriuos kuriant pasitelktas ne vienas nestandartinis sprendimas.  Pagrindinis vaizdo klipų išskirtinumas – juose, siekiant visiško autentiškumo, nėra nė vieno samdyto aktoriaus: visus herojus įkūnijo, o rodomas inovacijas savo rankomis sukonstravo patys universiteto bendruomenės nariai – studentai, mokslininkai ir dėstytojai. Pasak VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos vadovės Dovilės Juršytės, aktyvus bendruomenės įsitraukimas kuriant kampaniją atspindi universiteto filosofiją ir vertybes. „Žaidimai ir išradimai“ – pirmasis universiteto žingsnis įgyvendinant platesnę TECH KULTŪROS strategiją, kuria siekiama parodyti, kad technologinis…

  • Studijos - Karjera

    VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkė prof. Ieva Plikusienė gavo prestižinį apdovanojimą

    Siekdama įvertinti mokslininkų išskirtinius pasiekimus ir indėlį į mokslą ir mokslo politiką, Europos jaunoji akademija (angl. Young Academy of Europe) kiekvienais metais skiria André Mischke apdovanojimą. Šis apdovanojimas kasmet skiriamas vienam Europos mokslininkui. Šiemet jis skirtas Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkei, dėstytojai prof. Ievai Plikusienei. Europos jaunoji akademija – tai nepriklausoma Europos tyrėjų organizacija, vienijanti geriausius savo srities specialistus. Jos tikslas – atstovauti jaunųjų mokslininkų interesams, teikti ekspertines rekomendacijas Europos Sąjungos mokslo politikos formuotojams ir skatinti tarptautinį tarpdalykinį bendradarbiavimą. Būtent šios organizacijos ekspertai įvertino prof. I. Plikusienės išskirtinį indėlį į mokslą ir mokslo politiką. Prof. I. Plikusienė yra tarptautiniu mastu pripažinta tyrėja, dirbanti gyvybės mokslų, fizikos ir nanotechnologijų sandūroje.…

  • Studijos - Karjera

    Karo medicinos gydytojas M. Dmitrijevas: sunkiausia būna tada, kai negali padėti visiems iš karto

    Karo mediko darbe svarbiausios yra pirmosios minutės po kario sužeidimo – akimirkos, kai aplink vyrauja chaosas, panika ir pasimetimas. Todėl karo medikai nuolat treniruojami veikti taip, kad net didžiausio streso sąlygomis sprendimus galėtų priimti greitai, tiksliai ir užtikrintai. Nors karo medicina dažnai siejama su frontu, pasirengimas karui vyksta nuolat. „Aiškios ribos tarp „taikos“ ir „karo“ medicinos beveik nėra. Kariuomenė visada ruošiasi karui, todėl karo medikai nuolat treniruojasi ir mokosi iš realių konfliktų patirties“, – sako karo medicinos gydytojas, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dėstytojas Maksimas Dmitrijevas. Dalis šios patirties šiandien atkeliauja iš Ukrainos, kur medikai dirba su karo sužeistais pacientais ir perima jų gydymo praktiką. Pasak M. Dmitrijevo, mūsų geopolitinė situacija…

  • Studijos - Karjera

    FESTIVALIS „MYLIU PALANGĄ” SUGRĮŽTA: TRIS DIENAS KURORTE VYKS NEMOKAMI KONCERTAI, EDUKACIJOS IR SPORTO RENGINIAI

    Renginio tipas: festivalis Renginio data: penktadienis, 2026 birželio 5 Renginio pradžia: 12:00 Renginio pabaiga: sekmadienis, 2026 birželio 7 Renginio vieta: Palanga Birželio 5–7 dienomis Palangoje vyksiantis festivalis „Myliu Palangą” kurortą pripildys koncertų, meninių pasirodymų, edukacijų, sporto veiklų ir renginių visai šeimai. Tris dienas įvairiose miesto erdvėse vyks dešimtys nemokamų renginių, o pagrindiniai vakaro koncertai tradiciškai bus rengiami Jūratės ir Kastyčio skvere. Šių metų festivalio tema – „Tavo vasaros spalvų jūra”. Organizatorių teigimu, programa sudaryta taip, kad veiklų rastų įvairaus amžiaus lankytojai – nuo koncertų ir gatvės meno pasirodymų iki edukacijų, sporto renginių bei šeimoms skirtų veiklų. Festivalio atidarymo vakarą, birželio 5 dieną, Jūratės ir Kastyčio skvere pasirodys grupė „Superkoloritas”, atlikėja…

Privatumo politika