Per penkmetį gyventojams išduotų elektroninio parašo ir prisijungimo priemonių skaičius Lietuvoje išaugo 2 kartus iki 3,04 milijono*. Vien 2025 metais per Elektroninius valdžios vartus (epaslaugos.lt) prie elektroninių viešųjų paslaugų buvo prisijungta net 45,2 mln. kartų, – rodo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) duomenys. Tai liudija, kad elektroninė bankininkystė, pajamų deklaravimas internetu ar kitos elektroninės paslaugos didelei daliai Lietuvos gyventojų jau tapo įprastos. Tokių žmonių skaičius šalyje išaugo dar mažiausiai 30 tūkstančių – tiek asmenų baigė naujausius nacionalinio projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo užsiėmimus. Pagrindinės elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės Lietuvoje yra šios: „Smart-ID“, „LT-ID“, mobilusis parašas arba „Mobile-ID“, asmens tapatybės kortelė, Registrų centro USB laikmena, elektroninė bankininkystė. „Šios priemonės turi skirtumų.…
Seimas svarstys siūlymą atšaukti valstybinių brandos egzaminų skaičiaus padidinimą
Seimas svarstys 20 metų mokytoju dirbusio Seimo nario Dariaus Jakavičiaus siūlymą palikti šiuo metu galiojančias Švietimo įstatymo nuostatas, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius du valstybinius brandos egzaminus. 2026 m. rugsėjo 1 d, įsigalios 2022 m. birželio 30 d. priimti Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, kad „vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus. Šis reikalavimas bus taikomas tiek mokiniams, besimokantiems gimnazijose, tiek mokiniams siekiantiems vidurinio išsilavinimo profesinio mokymo įstaigose“. „Kažkada buvo dar mokyklinis egzaminas, kurį rinkosi didžioji dalis profesinių mokyklų mokinių ir pasirinkdavo dar technologijas ir tą profesinį ugdymą jie pabaigdavo. Pasirinkę profesinį ugdymąsi, pasirenka darbininkišką profesiją, bet dabar…
Seimas atleido Gintarą Valinčių iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų
Seimas pritarė Vyriausybės teikimui atleisti Gintarą Valinčių iš Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pareigų. Pristatydamas nutarimo projektą Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pažymėjo, kad LMT valdyba 2026 m. kovo 19 d. įvertinusi LMT pirmininko 2025 metų veiklos ataskaitą, nusprendė vienbalsiai jos nepatvirtinti: „Pirmininkas yra atsakingas už LMT, kaip institucijos, strateginį valdymą, veiklos organizavimą ir veiklos rezultatus ir esminė atsakomybė už nustatytus trūkumus tenka pirmininkui“. „Būčiau nekalbėjusi ir šiai situacijai tiek dėmesio neskyrusi, jeigu būčiau mačiusi paties pirmininko užsidegimą tuos netobulumus, kurie čia buvo vardinami ir vardinami, keisti ir pripažinti, kad jie buvo netobulumai, ko tikrai pasitaiko kiekviename darbe. Bet apie pusantrų metų Antikorupcijos komisija tuos LMT klausimus vienaip ar kitaip svarstė,…
Pokyčiai Lietuvos mokslo taryboje – keičiasi vadovybė
Šiandien, balandžio 21 d., Seimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus atšaukimo iš pareigų. Sprendimas priimtas po to, kai LMT Valdyba, nepatvirtinusi LMT 2025 m. metinės veiklos ataskaitos, pasinaudojo teisės aktuose numatyta teise teikti siūlymą dėl pirmininko atšaukimo, kuriam pritarė Vyriausybė, o galutinį sprendimą priėmė Seimas. „LMT veikla visada grindžiama tęstinumu, ilgalaikiais sprendimais ir konkrečiais rezultatais. Todėl vadovybės pasikeitimas nekeičia institucijos strateginės krypties. Pastaraisiais metais, augančio mokslo finansavimo sąlygomis, užtikrinome investicijas į įvairių pakopų tyrėjų karjerą, stiprinome tarptautiškumą, plėtojome partnerystes ir kūrėme palankiausias sąlygas Lietuvos tyrėjams įgyvendinti savo idėjas. Šiuo metu svarbiausia – išlaikyti šį stabilumą, tęsti pradėtus darbus ir iki galo vykdyti visus įsipareigojimus…
Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda pilietinio ugdymo projektą „Į(si)kvėpk Lietuvos“
Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) pradeda naują pilietinio ugdymo projektą „Į(si)kvėpk Lietuvos. Pilietiškumo istorijos“, skirtą Visagino ir Vilniaus rajono 6–7 klasių mokiniams. Iniciatyva siekiama aktualiai ir suprantamai atskleisti, ką šiandien reiškia pilietiškumas: per XX a. Lietuvos istorijos pavyzdžius bei ryškias asmenybes moksleiviams bus siūloma pažvelgti į pilietinės visuomenės formavimąsi ir savo vaidmenį joje. Suburs šimtus mokinių Atsižvelgdamas į Visagino ir Vilniaus rajono kultūrinę bei kalbinę įvairovę, LNM projekte ypatingas dėmesys skiriamas bendruomeniškumo, tapatybės ir tarpkultūrinio dialogo stiprinimui. Projektu taip pat siekiama stiprinti mokinių kritinį mąstymą, atsparumą dezinformacijai ir sąmoningą santykį su valstybe. Planuojama, kad veiklose dalyvaus virš 350 mokinių iš septynių mokyklų. Projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmiausia mokyklose vyks įtraukios…
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl poetės, vertėjos A. E. Puišytės-Grigaliūnienės mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl poetės, vertėjos, eseistės, kultūros veikėjos Aldonos Elenos Puišytės-Grigaliūnienės mirties. „Lietuva neteko iškilios kūrėjos – poetės ir vertėjos, kurios gyvenimas ir darbai liudija ištikimybę žodžiui, dvasinėms vertybėms ir tautos kultūrai. Aldonos Elenos Puišytės-Grigaliūnienės kūryba išsiskyrė ypatinga vidine harmonija, jautriu santykiu su tradicija, mitologija ir žmogaus būtimi“, – rašoma Prezidento užuojautoje. Pasak šalies vadovo, poetės kūrybinis palikimas yra reikšminga lietuvių literatūros dalis, o jos tekstai, kupini gelmės ir dvasinės šviesos, ilgus metus lydėjo skaitytojus ir įkvėpė naujas kartas. „Netekome ne tik talentingos poetės, bet ir atsidavusios kultūros puoselėtojos, kurios indėlis į lietuvių literatūrą, vertimus bei kultūrinį gyvenimą išliks svarbus ir ateityje. Jos darbai praturtino…
Valstybiniai brandos egzaminai: ką iš tiesų bandome išmatuoti?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė dr. Jolanta Urbanovič Diskusijos apie valstybinius brandos egzaminus Lietuvoje įgauna pagreitį, tačiau pats klausimas dažnai formuluojamas pernelyg siaurai. Brandos vertinimas – tai sudėtinga sistemos dalis, kuriai negali būti taikomi greiti ar fragmentiški sprendimai. Pokyčiai šioje srityje turi būti planuojami nuosekliai, įgyvendinami palaipsniui ir apimti visą vidurinio ugdymo ciklą, o ne vienerių ar dvejų metų laikotarpį. Trys funkcijos – viena sistema Pirmasis žingsnis – labai aiškiai įvardyti, apie ką iš tiesų diskutuojame. Ar kalbame apie mokyklos baigimo sertifikavimą? Apie brandos vertinimą? O gal apie atranką į aukštąsias mokyklas? Šios funkcijos dažnai suplakamos į vieną, tačiau būtent tada sistema pradeda strigti. Neseniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos…
Inžinerija Panevėžyje: verslo plėtra ir augantis specialistų poreikis
Visai neseniai Panevėžyje įvyko jau tradicija tapęs renginių ciklas „Inžinerija – Panevėžio DNR“, subūręs miesto mokymo įstaigas ir verslo atstovus bendram tikslui – didinti šios profesijos patrauklumą bei skatinti moksleivių susidomėjimą šia studijų kryptimi. Prie iniciatyvos prisijungęs gausus būrys inžinerinės krypties įmonių atvėrė savo duris, dalijosi patirtimi ir įsitraukė įpraktines veiklas. Toks verslo įsitraukimas į mieste vykstančias iniciatyvas parodė norą prisidedant prie būsimų specialistų ugdymo, pabrėžiant inžinerijos svarbą bei formuojant Panevėžio, kaip inžinerinio miesto, identitetą. Prisitaikymas prie pokyčių ir verslo plėtra Pastaruoju metu, net ir kintant ekonominėms, geopolitinėms bei technologinėms sąlygoms, Panevėžio verslai demonstruoja atsparumą, lankstumą ir gebėjimą sėkmingai prisitaikyti prie šių pokyčių. Įmonės efektyviai reaguoja į rinkos pokyčius, ieško naujų sprendimų ir efektyvina veiklą, dalis jų ir toliau plečiasi, investuoja bei aktyviai ieško darbuotojų. Šiuo metu inžinerinės kompetencijos miesto versluose išlieka vienos iš pagrindinių veiksnių, kurios ne tik prisideda prie augimo, bet…
Ateities komitetas domėsis, ar įmanoma konceptuali švietimo modelio kaita DI epochoje
2026 m. balandžio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Ateities komitetas kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi balandžio 20 d., 15 val., organizuoja neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją „Į ateitį orientuotas žinojimas: ar įmanoma konceptuali švietimo modelio kaita DI epochoje?“ Šiandien jau gyvename kartu su dirbtinio intelekto (DI) sistemomis, kurios ne tik atsako į klausimus, bet ir generuoja tekstus, kuria hipotezes bei sprendžia uždavinius greičiau ir dažnai kokybiškiau nei vidutinis studentas ar net patyręs dėstytojas. Žmogus vienas atsiduria prieš neaprėpiamą žinių duomenų visumą, kurią kaip pasaulinį hipertekstą „valdo“ dirbtinis intelektas. Visas mūsų supratimas apie tai,…
Pusei darbo ieškančių lietuvių įsidarbinti trukdo skaitmeninių įgūdžių stoka
Naujausiais duomenimis, maždaug pusei Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių darbą susirasti trukdo skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Skaitmeninio raštingumo stoka koją pakiša visuose etapuose: tiek ieškant darbo, tiek dalyvaujant darbuotojų atrankose, tiek įsidarbinus. Norėdama padėti darbo ieškantiems žmonėms, Užimtumo tarnyba sudaro sąlygas jiems nemokamai dalyvauti nacionaliniame skaitmeninio raštingumo projekte „Prisijungusi Lietuva“, kurio dalyviai išmoko naudotis viešosiomis paslaugomis internete. Įgūdžių trūkumas trukdo integruotis į darbo rinką Didžioji dalis darbo pasiūlymų skelbiami internete, tad norint pradėti darbo paieškas ar kandidatuoti į norimą poziciją, pirmiausia, reikia mokėti naudotis darbo paieškos portalais ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą. „Bazinių skaitmeninių gebėjimų stoka apsunkina galimybes dalyvauti darbo atrankose. Neturint pakankamų įgūdžių, sudėtingiau parengti gyvenimo aprašymą, naudotis darbo paieškos sistemomis…
