PirmąkartąLietuvojegastroliųlankysisSorbonosuniversitetoorkestrasirchoras. Kolektyvaikartusujuospriimančiais Vilniaus universiteto (VU) KameriniuorkestruirtrimischoraisVilniujesurengs du bendruspasirodymus. Koncertųdiptikeprancūzųirlietuviųmuzikiniaiansambliaipristatysšiuolaikinęirklasikinę Europos chorinęmuziką, atlikssimfoniniuskūriniusirtaip pat atiduospagarbosduoklędidžiajam Lietuvos klasikui – M. K. Čiurlioniui, kurio 150-ąsias gimimometinespernaiplačiaiminėjo visa Lietuva. Pirmasiskoncertųciklo, pavadinto „Vilnius–Paris“, renginysvyksbalandžio 24 d., penktadienį, 19 val. Šv. Jonųbažnyčioje. Jame skambės VU chorų „Virgo“, „Gaudeamus“, „Pro musica“ irSorbonosuniversiteto choro a capellaatliekamaprograma. Klausytojaiišgirsaktualiausiųnūdienoschoriniopasauliokompozitorių – LarsoJansonno, Kimo André Arneseno, RihardoDubros, Eriko Ešenvaldo, Donato Zakaroirkitų – kūrinius. Antrasiskoncertųciklo „Vilnius–Paris“ vakaras, rengiamasbalandžio 25 d., šeštadienį, 18 val. žadaišskirtinęmuzikinępatirtį, kuriojesusijungschorinėirsimfoninėmuzika. Šv. Jonųbažnyčiojesusitiksdaugiaunei 200 atlikėjų – Sorbonosuniversitetochorasirorkestras (COSU), Vilniaus universitetoKamerinisorkestrasirakademinismišruschoras „Gaudeamus“. Programoje – Gustavo Mahlerio Penktosios simfonijosištraukos, M. K. Čiurlioniosimfoniniaibeisakraliniaikūriniai, koncertopagrindiniuakcentu taps Franciso Poulenco „Gloria“ chorui, orkestruiirsopranui. Solistė – SalomėjaPetronytė. „SorbonosorkestrasirchorasyraPrancūzijosakademinėskultūrospasididžiavimas. Jųbendraspasirodymassu VU muzikantais – tai retaprogagiliasmuzikinestradicijaspuoselėjančiuskolektyvusišgirstimuzikuojančiuskartu. Tai, kadtokiossudėtieskolektyvaiscenojesusitinkaitinretai,…
Ambicingasis Juozas Gabrys-Paršaitis – talentingas, bet atstumtas lietuvių politikas
Prof. dr. Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas Šiemet sueina 75 metai nuo aktyvaus, bet labai prieštaringai vertinamo lietuvių visuomenininko ir politiko Juozo Gabrio-Paršaičio mirties. Dėl asmeninių savybių ir didelių ambicijų, ši asmenybė taip ir netapo vienu iškiliausių valstybės veikėjų, nepaisant reikšmingų nuopelnų Lietuvai. Tarpukariu apie jį kaip valstybės kūrėją buvo vengiama užsiminti, įtraukti enciklopedijose, nors biografo Aleksandro Merkelio nuomone J. Gabrys buvo viena ryškiausių šio laikotarpio lietuvių asmenybių, šalia A. Smetonos. Jo atlikti darbai Lietuvai, ypač kuriantis jos valstybingumui ir kultūrai, neturi būti užmiršti. Jie turi tapti svarbiausiu orientyru kalbėti apie jį kaip veikėją, prisidėjusį prie lietuvių tautos prisikėlimo, jos kultūros augimo bei…
KTU ekonomistas: ar tikrai gimstamumas lemia pensijų ateitį?
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius Diskusija apie Lietuvos pensijų ateitį dažnai pradedama klausimu – kas mokės pensijas, jei mažėja gimstamumas? Toks klausimas suponuoja, kad pagrindinis pensijų sistemos stabilumo veiksnys yra gimstamumo lygis, bet ekonomiškai tikslesnė formuluotė būtų kita: kokia apimtimi ir kokios struktūros pridėtinė vertė bus sukuriama ateityje, iš kurios finansuojamos pensijos? Pensijų sistemos tvarumą lemia ne vien gimusių vaikų skaičius, o dirbančiųjų skaičius, jų darbo našumas ir tai, kokia sukuriamos vertės dalis tampa darbo pajamomis. Lietuvoje bendrasis gimstamumo rodiklis pastaraisiais metais svyruoja apie 1,1–1,3 vaiko vienai moteriai, kai kartų kaitai užtikrinti, remiantis 2023 metų „Eurostat“ duomenimis, reikalingas maždaug 2,1 rodiklis. Šis skirtumas rodo,…
Demokratijos žinių konkurse žinias pasitikrino daugiau kaip 13 000 dalyvių
2026 m. balandžio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Šią savaitę įvyko tradicinis Demokratijos žinių konkursas, kurį organizuoja Seimo kanceliarija. Šiemet pirmajame etape dalyvavo daugiau kaip 12 000 moksleivių ir beveik tūkstantis suaugusiųjų iš visos Lietuvos. Geriausiai pasirodžiusiųjų suaugusiųjų dešimtukas bus apdovanotas Seimo suvenyrais. Seimo kancleris Algirdas Stončaitis pabrėžia, kad ruošiantis šių metų konkursui ypatingas dėmesys buvo skiriamas atokesnių regionų mokykloms. „Demokratijos žinių konkursas kasmet suburia įvairių amžiaus grupių dalyvius iš visos Lietuvos – tai rodo, kad domėjimasis demokratijos temomis ir pilietiškumu išlieka reikšmingas. Šis konkursas – ne tik žinių patikrinimas, bet ir proga geriau suprasti, kas yra valstybė ir kaip joje dalyvaujame…
Dėl Jaunojo tyrėjo laboratorijos įrangos perdavimo ir viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos
Reaguodama į socialiniuose tinkluose pasirodžiusį Vladimir Orlov komentarą, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) pateikia išsamią informaciją apie Jaunojo tyrėjo laboratorijos įrangos perdavimą bei planuojamus sprendimus. LINEŠA vadovas Valdas Jankauskas informavo, kad šiuo metu vyksta institucijos veiklos pokyčiai – planuojamas persikėlimas į naujas patalpas Mindaugo gatvėje Vilniuje, o iki šiol naudotas pastatas Žirmūnų gatvėje jau perduotas Turto bankui. Tolimesni sprendimai dėl šio pastato priklausys nuo Turto banko. Pasak V. Jankausko, institucijos veiklos pokyčiai yra susiję su struktūriniais ir funkciniais pertvarkymais. Pasak agentūros vadovo, anksčiau naudotas beveik 6,5 tūkst. kv. metrų pastatas nebeatitinka dabartinių poreikių, todėl pereinama prie mažesnių – apie 1,5 tūkst. kv.m. patalpų. Turimą laboratorinę įrangą, kurios likutinė vertė siekia…
Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto
Nuo 2 valandų iki 5 valandų per dieną – tiek vidutiniškai laiko prie ekranų praleidžia vaikai Europoje. Didelė dalis šio laiko skiriama ne tik mokslams, bet ir bendravimui bei pramogoms, o tai neretai atveria naujų rizikų – nuo perteklinio informacijos dalijimosi iki bendravimo su nepažįstamais žmonėmis ar kenkėjiško turinio. Išmaniųjų technologijų ekspertai pabrėžia, kad vien draudimų nepakanka – tėvams ar globėjams svarbu nustatyti ir kelias taisykles, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Vaikai internete elgiasi taip pat kaip realiame pasaulyje – bendrauja, žaidžia, ieško naujų patirčių. Skirtumas tas, kad internete pavojai dažnai yra mažiau akivaizdūs, bet ne mažiau realūs. Statistika rodo, kad Europoje maždaug kas šeštas vaikas patiria patyčias internete, o…
LURK pareiškimas dėl Baltarusijos režimo, paskelbusio Europos humanitarinį universitetą ekstremistine organizacija
Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) smerkia Baltarusijos valdžios sprendimą Vilniuje tremties sąlygomis nuo 2004 m. veikiantį Europos humanitarinį universitetą (EHU), paskelbti „ekstremistine organizacija” ir uždrausti jo veiklą Baltarusijoje. LURK šį Baltarusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą vertina kaip beprecedentį, šiurkščiai pažeidžiantį akademinės laisvės principus, universitetų autonomiją bei pagrindines žmogaus teises ir laisves. Toks sprendimas yra nesuderinamas su tarptautiniais akademinės bendruomenės standartais ir kelia rimtą grėsmę laisvam žinių kūrimui ir sklaidai. LURK kviečia Lietuvos ir tarptautinę akademinę bendruomenę vieningai ir aiškiai pasmerkti šį sprendimą, prieštaraujantį pamatinėms akademinės laisvės ir žmogaus teisių vertybėms, bei išreikšti tvirtą solidarumą su Europos humanitarinio universiteto bendruomene. Akademinės laisvės gynimas yra esminė ir nekvestionuojama akademinės bendruomenės vertybinė nuostata. LURK…
Dezinformacijos poveikis Z kartai Lietuvoje: naujas tyrimas siekia užpildyti reikšmingą mokslinių duomenų spragą
Skaitmeninėje erdvėje intensyvėjant informaciniams srautams ir didėjant dirbtinio intelekto vaidmeniui turinio kūrime, dezinformacijos poveikio klausimas tampa vis aktualesnis tiek akademiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Kauno kolegijos studentės Austėjos Gėgžnaitės atliekamas tyrimas „Dezinformacijos poveikis skaitmeninėje erdvėje Z kartos atstovams“ siekia sistemiškai įvertinti šio reiškinio mastą ir pasiūlyti duomenimis grįstas atsparumo stiprinimo kryptis. Tyrimo centre – Z karta kaip specifinė informacijos vartotojų grupė, kurios kasdienė veikla neatsiejama nuo skaitmeninės aplinkos. Pasak tyrimo autorės, esminė problema šiandien nėra vien dezinformacijos paplitimas, bet jos kokybinis pokytis. „Dezinformacija tampa vis sunkiau identifikuojama, nes informacijos šaltiniai ir formos nuolat kinta. Z karta susiduria su itin dideliu informacijos kiekiu, kurį kuria ne tik žmonės, bet ir dirbtinis intelektas.…
„Metų knygos rinkimai 2025“ artėja prie pabaigos – liko savaitė balsuoti
Metų knygos rinkimai – ilgametes tradicijas puoselėjanti kasmetė kultūrinė akcija, kviečianti skaitytojus atrasti ir įvertinti šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Tapusi simboliniu skaitymo kultūros barometru, ši iniciatyva skatina dialogą tarp skaitytojų, autorių ir literatūros ekspertų bei siekia didinti vertingų lietuviškų knygų (taip pat ir lietuvių kalba užsienyje išleistų leidinių) sklaidą. Iki Metų knygos rinkimų pabaigos liko vos viena savaitė – skaitytojai raginami nedelsti ir internetu atiduoti savo balsą už labiausiai įsiminusias šiuolaikinės lietuvių literatūros knygas iki balandžio 23 d., 23.59 val. Nugalėtojai bus paskelbti iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Valdovų rūmuose gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Renginį nuo 19 val. tiesiogiai transliuos LRT PLIUS kanalas. Susipažinkite su vertingiausių knygų penketukais…
Švietimo ir mokslo komitetas: į aktyvaus senėjimo politiką reikia žiūrėti kompleksiškai
2026 m. balandžio 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Šiandien Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ ataskaitą. Svarstymo metu akcentuota, kad Lietuvoje sparčiai didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis, tačiau valstybės politika ir taikomos priemonės nepakankamai užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į visuomeninį, ekonominį ir socialinį gyvenimą. Ataskaitoje nustatyta, kad ribotos švietimo ir mokymosi galimybės, nepakankamas socialinių paslaugų prieinamumas bei skaitmeninės atskirties problemos išlieka esminiais iššūkiais. Esminės rekomendacijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – panaikinti 65+ amžiaus ribojimus mokymosi programose (ypač „Kursuok.lt“), teikti prioritetą aktyvaus senėjimo mokymams, didinti vyresnių asmenų informuotumą ir geriau pritaikyti mokymosi pasiūlą…
