Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
Žinome, kad Europa, įskaitant ir Lietuvą, sensta. Demografinė situacija Lietuvoje ateityje susidurs su ypač rimtais iššūkiais. Taigi jaunimas ir jo vaidmuo Lietuvos darbo rinkoje yra itin svarbus jau dabar. Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sutelkime dėmesį į užimtų gyventojų išsilavinimo ypatybes, papildomo darbo galimybes, mokymosi kelią ir vidutinį užimtų gyventojų amžių.
Vidutinis užimtų gyventojų amžiaus paveikslas: senstame nuo Vilniaus iki Tauragės apskrities
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuvos darbo rinkoje dominavo užimti gyventojai, kurie pagal amžių patenka į 25–54 metų amžiaus kategoriją (69 proc.). Toliau galima išskirti 55–64 metų amžiaus užimtus gyventojus (20 proc.), 15–24 metų užimtus gyventojus (6 proc.) ir 65 metų ir vyresnius užimtuosius (5 proc.). Nors per metus esminio skirtumo šiuo atžvilgiu neįvyko, tačiau grįžtant į 2016 m., matoma, kad dar stipresnę poziciją užėmė 25–54 metų užimti gyventojai, kurie struktūriškai sudarė 71 proc. (skirtumas: 2 proc. punktai), o jauniausių užimtų gyventojų, 15–24 metų, buvo 8 proc. (skirtumas: 2 proc. punktai). Dinaminiu aspektu matome, kad palaipsniui mažėja jauniausių užimtų gyventojų, kurie užleidžia vietą vyresnio amžiaus užimtiesiems Lietuvoje. Akivaizdus to įrodymas yra ir vidutinis užimtų gyventojų amžius, kuris 2025 m. Lietuvoje buvo lygus 44,2 metams, o 2016 m. – 43 metams. Sutelkiant dėmesį į 2025 m. matoma, kad užimtų vyrų vidutinis amžius yra lygus 43,2 metams, o užimtų moterų – 45,3 metams. Regioniniu aspektu 2025 m. galima išskirti Tauragės (47,7 metai) ir Telšių (47,4 metai) apskritis, kuriose vidutinis užimtų gyventojų amžius yra didžiausias. Jauniausiomis užimtų gyventojų amžiaus atžvilgiu galima įvardinti Vilniaus (43,1 metai) ir Kauno (43,3 metai) apskritis.
Užimti gyventojai dažniausiai yra įgiję aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą ir vis dažniau dirba papildomą darbą
Lietuvoje užimti gyventojai vis dažniau įgyja aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą. Pavyzdžiui, prieš 10 metų (2016 m.) 44 proc. užimtų gyventojų Lietuvoje buvo įgiję aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą, o 2025 m. – 53 proc. Per metus taip pat pastebimas pokytis: užimtų gyventojų, kurie yra įgiję aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą, išaugo 2 proc. punktais. Taigi dinaminiame kontekste matome, kad vis dažniau užimti gyventojai turi įgiję aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą. Viena vertus, tai rodo, kad dažniau investuojame į aukštąjį išsilavinimą. Kita vertus, išliekant šiai tendencijai ateityje galime vis dažniau susidurti su nekvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Jau šiuo metu, t. y. 2026 m. I ketvirtį, Užimtumo tarnyba nurodo, kad nekvalifikuotų darbininkų kategorijoje labiausiai trūko šių darbuotojų: biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, pagalbinių įvairių darbų darbininkų, pagalbinių apdirbimo pramonės darbininkų, kiemsargių, aplinkos tvarkytojų ir pan. darbininkų, virtuvės pagalbininkų, pakuotojų (rankomis), krovikų, prekių į lentynas krovėjų, pagalbinių inžinerinių statinių statybos darbininkų, pagalbinių gyvulininkystės ūkio darbininkų. Vis dėlto, tikėtina, kad netolimoje ateityje nesudėtingo ir rutininio pobūdžio darbai vis dažniau bus atliekami pasitelkiant pramoninius ir / arba paslaugų robotus, automatizacijos sprendimus.
Užimti gyventojai Lietuvoje nesibaido papildomo darbo. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. be pagrindinio darbo 80,5 tūkst. užimtųjų dirbo ir papildomą darbą. Dažniausiai dirbo paslaugų sektoriuje (65,6 tūkst.), o lyties aspektu dominavo moterys (53 proc. – moterys, 47 proc. – vyrai). Vis dažniau yra įsitraukiama į papildomą darbą. Pavyzdžiui, 2016 m. 68,5 tūkst. užimtųjų dirbo papildomą darbą, t. y. 12 tūkst. mažiau nei 2025 m. Viena vertus, tokia situacija gali rodyti ekonominį ir finansinį nesaugumą: didėjančios pragyvenimo išlaidos, kylantis kainų lygis ir geopolitinis nestabilumas gali turėti įtakos poreikiui didinti darbo pajamas. Kita vertus, pokyčiai, vykstantys darbo rinkoje, susiję su lankstumo galimybėmis, nuotolinio darbo forma, darbo jėgos trūkumu, gali atitinkamai sudaryti palankias sąlygas dirbti ne tik pagrindinį, bet ir papildomą darbą.
Jaunimas dažniau įsitraukia į darbo rinką arba pasirenka mokymosi kelią
Kol vieni gyventojai Lietuvoje bando įgyti išsilavinimą ir / arba dirbti ne tik pagrindiniame, bet ir papildomame darbe, kiti, t. y. jaunimo (15–29 metų) dalis, nedirba, nesimoko ir mokymuose nedalyvauja. 2025 m. Lietuvoje 12,4 proc. jaunimo nedirbo, nesimokė ir mokymuose nedalyvavo. Džiugina tai, kad pastaraisiais metais ši jaunimo dalis sumažėjo nuo 14,7 proc. (2024 m.) iki 12,4 proc. (2025). Vadinasi, jaunimas vis dažniau įsitraukia į darbo rinką arba pasirenka mokymosi kelią. Tai rodo, kad galimai nepalankios išorinės aplinkybės arba asmeniniai nesklandumai skatina aktyviau įsilieti į darbo rinką, užsitikrinti pastovų ir stabilų darbo užmokestį arba įgyti reikiamą išsilavinimą, siekiant ateityje tapti aktyvios darbo rinkos dalimi.
Mokymosi kelią renkasi ne tik jaunimas. Sutelkiant dėmesį į mokymąsi visą gyvenimą, matome, kad pastaraisiais metais vis daugiau 25–64 metų gyventojų Lietuvoje įsitraukė į mokymąsi visą gyvenimą: nuo 24,7 proc. (2024 m.) iki 25,6 proc. (2025 m.). Palyginimui galima žvilgtelti į situaciją prieš penkerius metus (2021 m.), kai į mokymąsi visą gyvenimą buvo įsitraukę 17,6 proc. Vis dėlto, nepriklausomai nuo analizuojamų metų, matoma, kad sąlyginai dažniau į mokymąsi visą gyvenimą įsitraukia moterys nei vyrai. Pavyzdžiui, 2025 m. 30,7 proc. 25–64 metų moterų buvo įsitraukusios į mokymąsi visą gyvenimą, o vyrų įsitraukimo lygis siekė 20,5 proc. Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą strategija buvo priimta 2004 m., o 2008 m. – atnaujinta. Mokymasis visą gyvenimą yra suprantamas kaip visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas.
Taigi nors užimti gyventojai Lietuvoje palaipsniui sensta, tačiau galime įžvelgti tam tikrų brandos požymių Lietuvos darbo rinkoje. Vis dažniau investuojame į išsilavinimą, siekiame uždirbti daugiau, išnaudodami ir papildomo darbo galimybes, bei nesustojame mokytis, įsitraukdami į mokymąsi visą gyvenimą ir tobulindami asmenines, pilietines, socialines ir profesines kompetencijas.
Pranešimą paskelbė: Eimantė Korytė, Vytauto Didžiojo universitetas
