• Studijos - Karjera

    KTU stende knygų mugėje – architektūrinės XX a. dilemos ir sprendimai

    Kauno technologijos universiteto (KTU) leidykla neseniai išleido KTU Architektūros ir statybos instituto mokslininkų Brigitos Tranavičiūtės, Vaido Petrulio, Pauliaus Tautvydo Laurinaičio ir istoriko Arvydo Pakštalio knygą „Lietuvos miestų ir miestelių atstatymas 1918–1925 m.“, kurią pristatys Vilniuje, vasario 22-25 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose vyksiančios knygų mugės metu. Kaip teigia monografijos autorė mokslininkė B.Tranavičiūtė, ši monografija yra vienas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) nacionalinės mokslo programos „Modernybė Lietuvoje“ finansuoto projekto rezultatų. Ieškodami tinkamos temos projektui autoriai ieškojo problemos menotyros srityje, kuri iki šiol būtų mažai tyrinėta, todėl knygoje nagrinėjamas ir aprašomas laikotarpis buvo pasirinktas tikslingai. „Mintis, jog reikėtų imtis 1918-1925 m. laikotarpio, kilo įvertinus ankstesnius laikotarpį nagrinėjusius tyrimus, kuriuose minėtas laikotarpis vertinamas kaip neįdomus…

  • Studijos - Karjera

    Seimas svarstys pasiūlymus, kaip lanksčiau rengti dalyko mokytojus

    2024 m. vasario 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)  Seimas pradėjo svarstyti švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto pristatytas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama padidinti profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtį ir ji siektų nuo 60 iki 120 studijų kreditų. Dabar galiojančiame įstatyme šių studijų apimtį sudaro 60 kreditų. „Siekiant mažinti pedagogų trūkumą Lietuvoje ir pritraukti motyvuotus specialistus, baigusius, nebūtinai pedagogikos studijas, siūloma išplėsti pedagoginių profesijų studijų modelį, kai asmuo pedagoginių profesinių studijų metu galėtų įgyti ne tik profesinę pedagogo kvalifikaciją, tačiau esant poreikiui studijuoti ir modulius, reikalingus būsimam mokomajam dalykui“, − Seimo posėdyje kalbėjo ministras. G. Jakštas pažymi, kad labai sudėtinga…

  • Studijos - Karjera

    Paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos

    Vyriausybės posėdyje už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta dvylika Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skirtos dailėtyrininkei, pedagogei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, menininkui Žygimantui Augustinui, renginių režisierei, choreografei Leokadijai Dabužinskaitei, teatro ir kino aktoriui, režisieriui Arvydui Dapšiui, prozininkui, dramaturgui, poetui, literatūros tyrinėtojui, scenaristui Rimantui Kmitai, prozininkui, dramaturgui, eseistui Herkui Kunčiui, styginių kvartetui „Chordos“ (Robertui Bliškevičiui, Arnui Karoliui Kmieliauskui, Vaidai Paukštienei, Ievai Živilei Sipaitytei), vargonininkei, dėstytojai Renatai Marcinkutei-Lesieur, aktorei Eglei Eutropijai Mikulionytei, muziejininkei Aldonai Snitkuvienei, menininkui Julijonui Urbonui, kompozitoriui, chorvedžiui, atlikėjui, pedagogui Antanui Laimučiui Vilkončiui. Vyriausybei tvirtinti nutarimo projektą dėl premijų skyrimo pateikė Kultūros ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu. Komisija iš 58 pasiūlytų  pretendentų atrinko 12 siūlomų Vyriausybės…

  • Studijos - Karjera

    Pasaulinis verslumo tyrimas (GEM): Lietuvoje per metus ženkliai sumažėjo verslininkų skaičius

    Verslumas – viena pagrindinių pasaulio ekonomikos būklės sudedamųjų dalių. Šią savaitę naujausi, 2023–2024 m. tarptautiniai verslumo rodikliai pristatyti pasauliniame forume „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM). Jau trečius metus iš eilės pagal verslumo indeksą pasaulyje pirmauja Jungtiniai Arabų Emyratai, šiemet surinkę 7,7 balo – tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rezultatas. Lietuva su 6,1 balo pagal verslumo indeksą užima ketvirtą vietą (2022 m. buvo šešta vieta, 2021 m. – penkta vieta). Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Indija, Saudo Arabija, Kataras, Estija, Nyderlandai, Korėjos Respublika, Šveicarija ir Kinija. „Dėl tarptautinio pripažinimo mokslo, verslo ir politikos bendruomenėje GEM tapo pasauliniu verslumo informacijos šaltiniu. Tai didžiausias šios programos pasiekimas, ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos mokslininkų…

  • Studijos - Karjera

    Startavo tyrimas apie ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje: komentuoja MRU psichologės

    Ekologinio nerimo augimas visame pasaulyje kelia naujus iššūkius ne tik psichikos sveikatos specialistams bet ir politikos formuotojams, tačiau nėra žinoma kiek šis nerimas yra paplitęs Lietuvoje, nes sisteminių tyrimų šia tema nėra atlikta. Kad atliepti šį poreikį, MRU Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija ir Aplinkos psichologijos tyrimų centras inicijavo reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą apie ekologinio nerimo paplitimą, jį lemiančius veiksnius ir ryšį su įvairiais vartojimo pasirinkimais.  Ekologinis nerimas – tai žmogaus išgyvenamas stresas ir jaučiamos sunkios emocijos dėl blogėjančios žemės ekologinės situacijos. Pastarąjį penkmetį tarptautinė psichologų bendruomenė skambina pavojaus varpais dėl eksponentiškai augančio ekologinio nerimo visame pasaulyje.  Ekologinio nerimo lygis gali nulemti ir jo pasekmių rimtumą. Kraštutiniais atvejais sutrinka žmogaus kasdienės rutinos…

  • Studijos - Karjera

    Prieš 100 metų duris atvėrė Lietuvos konsulatas Čikagoje

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Skirius Prieš šimtą metų Lietuvos Respublikos valdžia nutarė įkurti savo konsulatus JAV, dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV lietuvių sostinėje Čikagoje, kuris darbą praktiškai pradėjo kovo 1-ąją. Konsulato atidarymas simboliškai sutapo su valstybine Vasario 16-osios Akto paskelbimo data. Pirmuoju konsulu mūsų šalies vyriausybė paskyrė Povilą Žadeikį – buvusį krašto apsaugos ministrą ir Lietuvos finansinės misijos Amerikoje narį, pulkininką leitenantą, kuris nuo tada savo diplomatinę veiklą ir gyvenimą susiejo su JAV ir lietuvių išeivija. Konsulu Čikagoje P. Žadeikis išbuvo iki 1928 m., kuomet buvo perkeltas į Niujorką generalinio konsulo pareigoms.…

  • Studijos - Karjera

    Kaune atidaroma paroda „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas“

    Šiemet minime Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metį. Daugiau kaip prieš 20 metų mūsų šalies gyventojai referendume vieningai nusprendė tapti Bendrijos dalimi ir tolesnį valstybės vystymąsi grįsti bendromis ES vertybėmis. Už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje tada pasisakė net 91,07 proc. balsavusiųjų. Minint šią sukaktį, vasario 22  d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Didžiojo universitete (K. Donelaičio g. 52, II aukšto fojė, Kaunas) atidaroma paroda „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas“. Parodos atidarymo metu sveikinimo žodžius tars Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis. Renginio moderatorė Dovilė Filmanavičiūtė kalbins ilgametį Kauno „Žalgirio“ trenerį ir buvusį žaidėją Gintarą Krapiką. Parodoje – istorinės nuotraukos, primenančios, kaip…

  • Studijos - Karjera

    Lietuviškų itin trumpų impulsų lazerių sėkmės istorija: mokslininkų darbui būtina darni ekosistema

    Lietuva – lazerių šalis. Šis teiginys ne tik nuskamba Lietuvą pristatančiuose vaizdo įrašuose ar pasaulinių parodų kontekste, bet ir atsispindi čia veikiančių įmonių veikloje. Ne taip lengva būtų rasti mokslinę laboratoriją, kurioje nebūtų lietuviško lazerio. „2023 m. Nobelio premijos fizikos srityje laureatė Anne L‘Huillier kartu su kolegomis Ferencu Krauszu ir Pierre’u Agostini buvo apdovanoti už sukurtus eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai medžiagoje tirti. Šiuos atosekundinius impulsus mokslininkai išgavo naudodami mūsų sukurtus lazerius. Lietuvos mokslininkų sukurtų lazerių panaudojimas aukščiausio lygio moksliniuose tyrimuose dar kartą įrodo Lietuvos lazerių kokybę ir plėtojamų mokslinių tyrimų svarbą“, – džiaugiasi Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Arūnas…

  • Studijos - Karjera

    Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta dr. Laurynui Peluričiui

    2024 m. vasario 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Vasario 12 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija nusprendė 2024 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Laurynui Peluričiui. L. Peluritis Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Valstybės kūrimas kaip kultūrinė užduotis trūkinėjančių ryšių pasaulyje: Stasio Šalkauskio kultūros filosofijos reaktualizacija“. Projekto tikslas – permąstyti vieno svarbiausių moderniosios Lietuvos filosofų S. Šalkauskio (1886–1940) kultūros filosofijos ir politikos idėjas atsižvelgiant į pakitusį geopolitinį kontekstą, taip pat naujųjų politinės filosofijos ir nacionalizmo teorijų šviesoje. Komisijos pirmininkas Virgis Valentinavičius sako, kad L. Peluričio paraiškos centrinė idėja – S. Šalkauskio požiūrio į kultūrą ir politiką suaktualinimas dabarties…

  • Studijos - Karjera

    Į atnaujintas patalpas grįžusi Vilkaviškio viešoji biblioteka tampa šiuolaikiniu kultūros ir švietimo židiniu

    Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiemet lankytojus pasitinka atnaujintomis vidaus patalpomis, greta jos įrengta automobilių aikštele. Kultūros paveldo objekto statusą turinčiame pastate iš pradžių veikė pirmoji miesto gimnazija. Nuo 1979 m. čia įkurta viešoji biblioteka. Objekto išorė restauruota dar 2001 m., tačiau ilgą laiką nerasta lėšų vidaus patalpų kapitaliniam remontui. Galiausiai remonto darbai atlikti 2022–2023 metais, jų sąmatinė vertė – 796 tūkst. eurų, iš kurių 619 tūkst. eurų skirta per Kultūros ministeriją, likusia dalimi prisidėjo savivaldybė. Vidaus patalpų kapitalinio remonto darbai kainavo 577 tūkst., aikštelės prie bibliotekos įrengimas – 36 tūkst., nauji baldai – daugiau kaip 182 tūkst. eurų. Atlikus vidaus patalpų remontą, atnaujintas bibliotekos interjeras, baldai, įrengtos specializuotos erdvės…