Birželio 11 d. aplinkos ministras pavedė Valstybinių miškų urėdijai (VMU) ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) parengti kompensacines priemones dėl Rūdninkų ir Kapčiamiesčio karinių poligonų įsteigimo ir naudojimo kylančių pavojų gamtos vertybėms, tarp jų – ir vakarinių kurtinių populiacijai. VMU ir VSTT įpareigojamos stiprinti ilgalaikę ir efektyvią vakarinių kurtinių vietinės populiacijos bei kitų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, taip pat jų buveinių apsaugą Dzūkijos nacionaliniame parke, Labanoro regioniniame parke ir jų buferinės apsaugos zonose bei Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje ir greta esančiuose valstybiniuose miškuose. „Saugomos rūšys ir natūralios buveinės yra visų Lietuvos žmonių turtas ir šalies pasididžiavimas. Todėl džiaugiuosi, kad radome bendrą sutarimą dėl jų apsaugos…
Seimo nario S. Kairio pozicija: dėl egzaminų betvarkės ministrė privalo pareikalauti atsakomybės – sprendimas tenka ir naujai koalicijai bei premjerui
2026 m. birželio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Šių metų matematikos ir istorijos egzaminų užduotis parengus su klaidomis, geografijos egzaminui kurti naudojus dirbtinį intelektą, o informatikos egzamino užduotis paskelbus viešai dar prieš patį egzaminą, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė privalo nedelsiant patraukti iš pareigų Nacionalinės švietimo agentūros vadovą Simoną Šabanovą, teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas Simonas Kairys. Jeigu švietimo, mokslo ir sporto ministrė to nepadarys dar iki paaiškėjant valstybės brandos egzaminų rezultatams, S. Kairys ragina būsimąjį Ministrą Pirmininką Mindaugą Sinkevičių nebeįtraukti šio asmens į būsimą ministrų kabinetą, kai pristatys jį tvirtinti Prezidentui. „Nacionalinės švietimo agentūros diletantizmas peržengė visas…
Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“
Žmonės į telefoną atsisiunčia įvairių neva įrenginio valymo programėlių tikėdamiesi pagreitinti jo veikimą, atlaisvinti vietos ar apsisaugoti nuo virusų. Vis dėlto dalis tokių programėlių gali padaryti daugiau žalos nei naudos – rinkti asmeninius duomenis, rodyti įkyrias reklamas ar net padėti sukčiams pasiekti įrenginį. Ekspertas įspėja, kad pavojingų programėlių pasitaiko ir oficialiose programėlių parduotuvėse, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Neseniai aptikta daugiau kaip 50 pavojingų programėlių, kurios buvo platinamos per programėlių parduotuvę „Google Play“. Jos prisidengė telefono valymo, žaidimų, skaičiuotuvo ar nuotraukų redagavimo įrankiaisir buvoatsisiųstos daugiau kaip2,3 mln. kartų. Tokios programėlės gali apkrauti telefoną reklamomis, rinkti asmeninius duomenis ar net sudaryti sąlygas sukčiams pasiekti įrenginį“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas. Pasak M. Vrubliausko, kenkėjiškos programėlės išlieka viena dažniausių sukčių naudojamų priemonių –nuo jų apsisaugoti padeda technologijos, bet būtinas ir pačių žmonių budrumas. „Bitė“ kuria…
Savaitgalį verta užsukti į „Lidl“ – arbūzai, lašiša ir kiti pasiūlymai už gerą kainą
Nors vasara ne visuomet lepina saulėtais orais, laisvadieniai – visada puiki proga daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir pasimėgauti gardžiais patiekalais namuose. Šį savaitgalį žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ kviečia pasinaudoti „Supersavaitgalio“ pasiūlymais, kurie leis ne tik sutaupyti, bet ir pasirūpinti kokybiškais produktais jaukiam stalui. Šį šeštadienį ir sekmadienį visose „Lidl“ parduotuvėse pirkėjų laukia itin patrauklios kainos. Vienu ryškiausių savaitgalio pasiūlymų taps mažieji arbūzai, kurių kilogramas kainuos vos 1,25 Eur. Tai puikus pasirinkimas gaiviam užkandžiui, desertui ar įvairiems vasariškiems patiekalams. Ieškantiems idėjų pietums ar vakarienei verta atkreipti dėmesį į atlantinės lašišos filė, kuri „Supersavaitgalio“ metu kainuos 12,49 Eur už kilogramą. Lašiša puikiai tinka tiek šiltiems pagrindiniams patiekalams, tiek lengvesniems užkandžiams.…
Mindaugas Kuzminskas apie karjeros pamokas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“
Profesionaliame sporte žiūrovai dažniausiai mato tai, kas vyksta aikštelėje – pergales, pralaimėjimus, emocijas ir rezultatą švieslentėje. Tačiau už kiekvieno pasirodymo slypi gerokai mažiau matoma sportininko kasdienybė: treniruotės, disciplina, poilsis, mityba, atsistatymas ir gebėjimas išgirsti savo kūną. Krepšininkas Mindaugas Kuzminskas sako, kad bėgant metams šis santykis keičiasi iš esmės – tai, kas karjeros pradžioje atrodo duotybė, vėliau tampa sąmoningu darbu su savimi. Patirtis išmoko labiau rūpintis savimi Pasak M. Kuzminsko, šiuolaikiniame sporte daugiau dėmesio skiriama ne tik fiziniam pasirengimui, bet ir poilsiui, atsistatymui bei traumų prevencijai. „Šiandien sportininkai turi daug daugiau žinių apie atsistatymą, miegą ar traumų prevenciją nei anksčiau. Pasikeitė ir trenerių požiūris, sporto medicina. Tai labai aiškiai matosi pagal…
Tėvai mato pyktį, bet nepastebi skausmo: ką slepia pasikeitęs vaiko elgesys?
Lietuvoje patyčias patiria maždaug kas trečias vaikas ir paauglys. Vaikai vis dar skaudina vieni kitus, o persikrausčius į internetą, tą daryti tapo dar lengviau. Nors patyčios neaplenkia nei berniukų, nei mergaičių, jie skirtingose platformose ginasi ir visiškai kitaip prašo suaugusiųjų pagalbos. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, pastebi, kad tėvai gali neatpažinti, kai vaikai kenčia internete, arba skubėti juos bausti už tariamai netinkamą elgesį. „Kaip ir anksčiau, taip ir dabar vaikams svarbu draugauti, būti pripažintiems, jaustis saugiai. Todėl šnekėdami apie elektronines patyčias turime kalbėti ne tik apie ekranus, bet ir apie žmogiškus santykius. Vienas dažniausių mitų – kad berniukams skauda mažiau arba jie lengviau susitvarko su patyčiomis. Iš tiesų vaikų…
Kultūrinė atmintis kaip tautos atsparumo pagrindas: Baltijos nacionalinės bibliotekos susitiko Lietuvoje
Birželio 10–12 dienomis Lietuvoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų bendruomenės. Čia vyko ilgametis Baltijos šalių seminaras „LiLaEst 2026“. Šių metų susitikimas buvo skirtas paveldo ir identiteto temoms, ypač svarbioms šių dienų geopolitiniame kontekste. Seminaras dar kartą patvirtino, kad nacionalinės bibliotekos yra svarbi mūsų regiono tautiškumo ir demokratinio atsparumo dalis. „Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos tęsia ilgametę bendrystę, kuri padeda dalytis patirtimi, kartu stiprinti kultūrinę tapatybę ir atsparumą. Bibliotekos šiandien yra ne tik bendruomenių centrai, žinių ir kritinio mąstymo erdvės. Jos saugo dokumentinį paveldą – mūsų kultūrinę atmintį, svarbią demokratiniam atsparumui. Tokiuose susitikimuose kaip „LiLaEst 2026“ kartu ieškome, kaip šį paveldą išlaikyti artimą, aktualų ir suprantamą žmonėms“, – sakė Aušrinė…
Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų pagaliau pereiname prie modernesnės kelių apmokestinimo sistemos, kuri jau veikia daugelyje Europos valstybių. Ateina sąžiningesnis mokestis – bus mokama už tai, kiek keliais realiai naudojamasi ir kokį poveikį transportas daro aplinkai bei infrastruktūrai. Mažesnė rinkliava numatyta žemės ūkio transportui ir netaršiems vilkikams, todėl skatiname verslą atnaujinti automobilių parką. Džiaugiuosi, kad „Via Toll“ taip pat prisidės…
„Dabar jau tikrai atsilošiu…“
Rodos, viskas paprasta: pralaimėjai – liaukis. Vis dėlto lošiant dažniausiai veikia atvirkštinė taisyklė: pralaimėjimas žmogaus nesustabdo, priešingai – skatina lošti toliau. Kuo didesnę sumą lošėjas pralošia, tuo atkakliau ją vejasi, nors tikimybė atgauti pinigus menka. Neuromokslininkai tokį elgesį aiškina taip: lošdamas žmogus reaguoja ne į tai, kiek prarado, o į tai, kaip arti laimėjimo, jo manymu, buvo. Reiškinį, vadinamą „beveik laimėjimo“ (angl. near-miss) efektu, pirmasis aprašė Kembridžo universiteto neuromokslininkas Luke’as Clarkas. Tirdamas lošiančiųjų smegenis, jis pastebėjo, kad lošimo automato būgnams sustojus per žingsnį nuo laimingo derinio, suaktyvėja tos pačios atlygio sritys, kurios reaguoja į tikrą laimėjimą. Užuot nuvylus, tokia patirtis kursto lošti toliau. Vėlesni tyrimai atskleidė dar vieną dėsningumą: probleminiams…
Masturbacija: tai daro net kūdikiai
„Gėda, kurią dėl masturbacijos jaučiame šiandien, nėra atsitiktinė ar įgimta – tai šimtmečius trukusio sistemingo gėdinimo pasekmė.“ Kodėl kovai su masturbacija žmonija griebėsi visko – nuo skalpelio iki žymiųjų „Kellogg’s“ kukurūzų dribsnių – ir kaip šis elgesys pasireiškia visais gyvenimo etapais, pasakoja psichologė seksologė Nikol Švaistienė. Gąsdino aklumu ir mirtimi Istoriškai religija įtvirtino nuostatą, kad vienintelis teisėtas seksualumo tikslas yra dauginimasis. Kadangi masturbacija neveda į apvaisinimą, ji buvo traktuojama kaip moraliai nepriimtina, o tai visuomenėje pasėjo gilią baimę. XVIII amžiuje medicina šį moralinį požiūrį ėmė grįsti pseudomoksliniais aiškinimais. Europos gydytojas Samuelis Tissotas išpopuliarino teoriją, esą sperma gaminama iš kraujo, todėl kiekvienas jos „praradimas“ sekina kūną ir protą. Ši idėja virto…
