Seimas svarstys 20 metų mokytoju dirbusio Seimo nario Dariaus Jakavičiaus siūlymą palikti šiuo metu galiojančias Švietimo įstatymo nuostatas, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius du valstybinius brandos egzaminus. 2026 m. rugsėjo 1 d, įsigalios 2022 m. birželio 30 d. priimti Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, kad „vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus. Šis reikalavimas bus taikomas tiek mokiniams, besimokantiems gimnazijose, tiek mokiniams siekiantiems vidurinio išsilavinimo profesinio mokymo įstaigose“. „Kažkada buvo dar mokyklinis egzaminas, kurį rinkosi didžioji dalis profesinių mokyklų mokinių ir pasirinkdavo dar technologijas ir tą profesinį ugdymą jie pabaigdavo. Pasirinkę profesinį ugdymąsi, pasirenka darbininkišką profesiją, bet dabar…
Su kuo derinti tradicinį Kyjivo kotletą? Taip patiekto dar neragavote
Kyjivo kotletas Lietuvoje jau seniai peržengė klasikinio patiekalo ribas. Nors daugelis jį įpratę skanauti su bulvėmis ar bulvių koše, šylant orams vis dažniau ieškoma lengvesnių, įvairesnių sprendimų. Kyla klausimas – kaip seniai pažįstamą patiekalą pritaikyti šiltesniam sezonui ir atrasti naujus skonius? Prekybos tinklo „Iki“ šefė Jolita Tomaševičienė teigia, kad sotus ir lietuvių itin mėgstamas Kyjivo kotletas pasižymi išskirtiniu universalumu – juo galima mėgautis ne tik kaip pagrindiniu patiekalu, bet ir panaudoti kaip gardų akcentą šviežių daržovių salotoms. Kyjivo kotletas – viena populiariausių prekių parduotuvių lentynose, ką patvirtina ir pardavimų duomenys. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pasakoja, kad vien per praėjusius metus tinklo šefai rankomis pagamino net 3 milijonus…
Seimas atleido Gintarą Valinčių iš Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pareigų
Seimas pritarė Vyriausybės teikimui atleisti Gintarą Valinčių iš Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pareigų. Pristatydamas nutarimo projektą Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pažymėjo, kad LMT valdyba 2026 m. kovo 19 d. įvertinusi LMT pirmininko 2025 metų veiklos ataskaitą, nusprendė vienbalsiai jos nepatvirtinti: „Pirmininkas yra atsakingas už LMT, kaip institucijos, strateginį valdymą, veiklos organizavimą ir veiklos rezultatus ir esminė atsakomybė už nustatytus trūkumus tenka pirmininkui“. „Būčiau nekalbėjusi ir šiai situacijai tiek dėmesio neskyrusi, jeigu būčiau mačiusi paties pirmininko užsidegimą tuos netobulumus, kurie čia buvo vardinami ir vardinami, keisti ir pripažinti, kad jie buvo netobulumai, ko tikrai pasitaiko kiekviename darbe. Bet apie pusantrų metų Antikorupcijos komisija tuos LMT klausimus vienaip ar kitaip svarstė,…
Pokyčiai Lietuvos mokslo taryboje – keičiasi vadovybė
Šiandien, balandžio 21 d., Seimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus atšaukimo iš pareigų. Sprendimas priimtas po to, kai LMT Valdyba, nepatvirtinusi LMT 2025 m. metinės veiklos ataskaitos, pasinaudojo teisės aktuose numatyta teise teikti siūlymą dėl pirmininko atšaukimo, kuriam pritarė Vyriausybė, o galutinį sprendimą priėmė Seimas. „LMT veikla visada grindžiama tęstinumu, ilgalaikiais sprendimais ir konkrečiais rezultatais. Todėl vadovybės pasikeitimas nekeičia institucijos strateginės krypties. Pastaraisiais metais, augančio mokslo finansavimo sąlygomis, užtikrinome investicijas į įvairių pakopų tyrėjų karjerą, stiprinome tarptautiškumą, plėtojome partnerystes ir kūrėme palankiausias sąlygas Lietuvos tyrėjams įgyvendinti savo idėjas. Šiuo metu svarbiausia – išlaikyti šį stabilumą, tęsti pradėtus darbus ir iki galo vykdyti visus įsipareigojimus…
Nacionalinė iniciatyva „Mes darom 2026“: šį savaitgalį tikimasi bent 10 tūkst. dalyvių
Jau šį šeštadienį sugrįžta atsinaujinusi nacionalinė tvarkymosi iniciatyva „Mes darom“. Organizatoriai skaičiuoja, kad akcijoje turėtų dalyvauti mažiausiai 10 tūkst. žmonių, o šių metų akcentas – kvietimas „daryti iki galo“ – surūšiuoti ir priduoti surinktas atliekas. „Iniciatyva „Mes darom“ yra gražus meilės savo kraštui ir patriotiškumo pavyzdys. Tai skatina ir vartotojiškumo mažinimą bei minimalizmą. Gyvenkime kuo švariau ir mokykime to savo vaikus“, – kviečia iniciatyvos ambasadorius Vytaras Radzevičius. Nacionalinės akcijos organizatoriai ruošiasi startui trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Čia bus suorganizuota net 15 tvarkymosi iniciatyvų, prie kurių prisijungusiųjų laukia ne tik tvarkymasis, bet ir pramogos, edukacijos bei dovanos. „Šiais metais buriame nacionalinę tvarkymosi rinktinę – atstovauti savo…
Santaros žinios: Lietuvoje ūmia leukemija susirgę pacientai gauna inovatyviausią gydymą
Balandžio 21 pasaulyje minima ūmios mieloleukemijos diena. Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais. Ligos atsiradimą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad susirgti šia liga kai kurie rizikos faktoriai yra žinomi (prieš tai taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, paveldimumas, vyresnis amžius), dažnu atveju negalima tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinės pažaidos, sukėlusios ŪML. ŪML yra reta liga, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų, vidutinis susirgusiųjų amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau serga vyrai. Retais atvejais šia liga suserga ir gerokai jaunesni žmonės ar net…
Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį
Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose gretose šiuo metu – plug-in (įkraunamų) hibridų savininkai, ypač daug naujųjų „Volkswagen Tiguan“ ir „Skoda Kodiaq“ vairuotojų. Minėti modeliai viena baterijos įkrova jau gali įveikti beveik 100 km, tačiau jų vairuotojai elektrinį variklį geriausiu atveju naudodavo kaip priedą – tik retkarčiais. Psichologinę dviejų eurų ribą viršijusi degalų kaina paskatino daugelį vairuotojų išbandyti elektromobilių įkrovimą naudojant…
Lietuviai vis dažniau žvalgosi į NT už Vilniaus ribų
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje ilgą laiką neabejotinu favoritu buvo Vilnius. Tačiau sostinėje būsto kainoms viršijus septynerių metų vidutinių pajamų ribą, o nuomos pajamingumui susitraukus iki 4,8 proc., pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypsta į kitus šalies miestus, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Didžiausias nekilnojamojo turto proveržis – pajūryje Bene įspūdingiausius rezultatus pastaruoju metu demonstruoja Klaipėda ir Palanga. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per 2024 m. butai Klaipėdoje brango beveik 15 proc., o 2025 m. „Ober-Haus“ fiksavo 10,9 proc. kainų augimą. Nepaisant sparčiai kylančių kainų, Klaipėda išlieka vienu patraukliausių didmiesčių pagal būsto įperkamumą, todėl pirkėjai skuba naudotis šia proga. „Remiantis skelbimuose esančiais skaičiais, įsigijus būstą Klaipėdoje, vidutiniškai galima tikėtis…
Ar jūsų vaikas saugus internete? 5 įspėjamieji ženklai
Internetas vaikams šiandien – neatsiejama gyvenimo dalis. Čia jie bendrauja, žaidžia, kuria savo tapatybę, mezga ryšius. Tačiau internete neretai prasideda ir pavojingos situacijos, kurias suaugusieji pastebi per vėlai. Viena iš jų – vaikų viliojimas, kai suaugęs asmuo užmezga ryšį su vaiku siekdamas pelnyti jo pasitikėjimą ir vėliau juo manipuliuoti. Vilniaus universiteto profesorė, socialinių mokslų daktarė, Teisės psichologijos tyrimų centro vadovė Ilona Laurinaitytė sako, kad ši grėsmė nėra nauja, tačiau šiandien ji įgauna naujas formas. „Internete patiriamos rizikos egzistavo visada, bet technologijų plėtra yra labai sparti. Kartu su galimybėmis atsiranda ir daugiau rizikų“, – teigia ji. Viena iš naujesnių krypčių – dirbtinio intelekto išnaudojimas. Net paprastos vaikų nuotraukos gali būti panaudotos…
KTU mokslininkė apie dirbtinio intelekto poveikį smegenims: stebime kognityvinės evoliucijos pradžią
Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Tačiau iki šiol nedaug nagrinėjama, kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto skverbimasis į kasdienes mūsų atliekamas užduotis. Visgi pamažu atsiranda tyrimų apie dirbtinio intelekto naudojimo įtaką smegenims – juos nagrinėja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) tyrėja doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė. Viename tokių tyrimų dalyvavo 54 asmenys (18–39 m.), suskirstyti į tris grupes: pirmoji rašė esė naudodamasi „ChatGPT“, antroji – „Google“ paieška, o trečioji – dirbo visiškai savarankiškai. Nustatyta, kad stipriausias ir plačiausiai išplitęs…
