Aktyvus 27 metų vyras, jauna mergina, gyvenusi kelionių ir įdomių darbų kupiną gyvenimą bei dviejų mažų vaikų motina. Visiems jiems teko išgirsti tą pačią gąsdinančią diagnozę – širdies nepakankamumas. Šiandien jie džiaugiasi suteiktu antru šansu gyventi ir už tai yra dėkingi savo donorams. Todėl nauja Nacionalinio transplantacijos biuro ir Šaulių sąjungos socialinė iniciatyva „Organų donorystei – TAIP!” drauge su žymiais žmonėmis kviečia apmąstyti donorystės galimybę ir nuo šiol sutikimą pasirašyti paprasčiausiai užsukus į vaistinę. Vienas donoras gali padėti 7 žmonėms Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių transplantacijos laukia 301 vienas žmogus. Nors ne visiems pavyksta sulaukti donoro pagalbos, Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius Arūnas Bagotyrius pastebi, kad transplantacijų skaičius pastaraisiais metais…
VU docentas apie prastus matematikos egzamino rezultatus: rutininių uždavinių sprendimas atbukina rimtesnį mąstymą
Vis dar gajus stereotipas, kad matematikos studijų absolventai daugiausia dirba mokytojais. Tačiau matematika yra visur aplink mus. Ją galima pastebėti visuose mūsų kasdienio gyvenimo aspektuose – nuo technologijų iki literatūros, inžinerijos, finansų ir net knygų redagavimo. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) docentas Martynas Manstavičius ir studentė Viktorija Sikorskytė įsitikinę – matematikos žinios praverčia kasdieniame gyvenime ir leidžia į situaciją pažvelgti iš įvairių kampų. „Kantrybės“, – į klausimą, kokių asmeninių savybių reikia matematikui, vienbalsiai atsako doc. M. Manstavičius ir V. Sikorskytė. Jų ryšys užsimezgė per paskaitas – kasmet jai dėsčiusiam docentui studentė perduodavo ir kursiokų klausimus. Šiandien doc. M. Manstavičius – V. Sikorskytės bakalauro baigiamojo darbo vadovas. Pasak…
KTU mokslininkai: elektros energetika visuomet buvo ateities specialybė
Dažnas moksleivis, besirenkantis būsimą specialybę, apgalvoja kiekvienos srities pliusus ir minusus. Štai viena sritis reikalauja daugiau atsakomybės, kita generuoja daugiau pajamų, o trečioji, galbūt, atrodo ypač perspektyvi. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dėstytojų, energetika vienija visus išvardintus punktus. Planuojama, jog šiemet Elektros inžinerijos bakalauro studijų programą baigs 14, Atsinaujinančiosios energetikos – 19 studentų, o magistro laipsnio Elektros energetikos inžinerijos studijų programą – 12, Energijos technologijų ir ekonomikos – 21 studentas, tačiau energetikos sektoriuje vis dar jaučiamas specialistų trūkumas. KTU Elektros energetikos sistemų katedros docentas Audrius Jonaitis spėja, jog viena iš priežasčių, kodėl mažiau abiturientų renkasi inžinerines specialybes, gali būti kasmet mažėjantis moksleivių, kurie laiko brandos…
Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi hipotetiniai ateities scenarijai
2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui – 108 metai. Tarptautinė galių pusiausvyra irgi greičiausiai atrodys kitaip – prognozuojama, kad dabartinį Didįjį septynetą (G-7) iki 2050-ųjų pakeis augantis septynetas. Ką šie neapibrėžtumai gali reikšti Lietuvai ateityje? „Manoma, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos ateičiai veiksmų bus auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių režimų“, – sako Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikė, „Lietuva 2050” dalykinės komandos vadovė dr. Sigita Trainauskienė. Vilniaus universitete (VU) surengtoje teminėje Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Stipri Lietuva kintančiame pasaulyje: valstybės saugumas ir vaidmuo regione bei pasaulyje“ saugumo ekspertai ir politikai…
Vartotojai, „balsuojantys“ savo pinigine, yra pagrindiniai skatintojai judėti tvarumo link
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, kiekvienas Europos gyventojas per metus sukaupia 114 kg plastiko atliekų. Nors plastiko gamyba bei vartojimas nuolat auga, tik 9 proc. plastiko atliekų pasaulyje yra perdirbama. Mažinant plastiko vartojimą daugiausia dėmesio tenka tvaresnių pakuočių pasirinkimui ir jų rūšiavimui – abu dalykai yra itin glaudžiai susiję, atkreipia dėmesį pakuočių gamintojai. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje taikomi diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai pakuotei – už neperdirbamas pakuotes gamintojams tenka susimokėti daugiau. Tvaresnį produktų įpakavimą skatina ne vien įvairios direktyvos ar įstatymai. Pasak pakuotes gaminančios įmonės „Aurika“ tvarumo specialisto Mindaugo Jakučionio, kartais susidaro užburto rato įspūdis: vartotojai tikisi skatinimo iš…
Miškininkystės studijų proveržis: solidžios stipendijos ir Europos žaliojo kurso garantuojama karjera
Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus, vystyti bioekonomiką bei sunkiai prognozuojamoje geopolitinėje situacijoje užtikrinti nacionalinį saugumą, vis svarbesnis vaidmuo tenka šalies miškininkystės sektoriui. Atsižvelgdama į tai, kad universitetinį išsilavinimą įgijusių miškininkų poreikis ateityje augs, šią valstybei strategiškai svarbią studijų kryptį pasirinkusius pirmakursius Aplinkos ministerija jau nuo ateinančių mokslo metų skatins solidžiomis stipendijomis – 200 eurų dydžio skatinamąsias stipendijas kiekvieną mėnesį gaus dešimt Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto pirmosios pakopos Miškininkystės studijų programos pirmojo kurso studentų, nusiteikusių modernioms tarpdisciplininėms studijoms. Poreikis – 52 miškininkystės studijų pirmakursiai kasmet, priimama vos 13 „Miškininkystės sektoriui keliami labai atsakingi uždaviniai. Todėl auga ir ateityje augs kvalifikuotų, šiuolaikiškų…
Šaknų kanalų gydymas – dar ne mirties nuosprendis dančiui
Nors pagal profilaktinių vizitų pas odontologą skaičių tikrai nepirmaujame, suskaudus dančiui neturime kitos išeities. Nežinia, kas skamba blogiau – kad dantį teks traukti, ar kad reikės gydyti dantų šaknų kanalus. Nors gydytojai jau daugybę metų šią procedūrą atlieka be skausmo, sužinoję apie laukiamą gydymą pacientai net nutirpsta iš baimės. “Dantų harmonijos” gydytoja odontologė Rugilė Jonelienė įsitikinusi, kad baimę geriausiai sumažina žinojimas, todėl ji ir sutiko papasakoti, kaip atliekamas dantų šaknų kanalų (kitaip – endodontinis) gydymas ir kada jo prireikia. Dantis – mažas, bet svarbus sudėtingos sandaros organas „Tam, kad suprastume, kaip atliekamas endodontinis gydymas, turime susipažinti su danties sandara. Dantis yra sudarytas iš vainiko, kaklelio ir šaknies. Vainikas – tai…
Vyšivanka pasipuošusi MRU rektorė linki ukrainiečiams taikos ir klestėjimo
Kasmet trečiąjį gegužės ketvirtadienį ukrainiečiai ir jų draugai visame pasaulyje puošiasi tradiciniais raštais išmargintais marškiniais ir mini Vyšivankos (Vyshyvanka) dieną. Šiemet Mykolo Romerio universiteto (MRU) bendruomenė šią progą pažymi kartu su globojamais ukrainiečiais. Sieja laiko patikrinta partnerystė Jau 2014 m., po Krymo aneksijos, ukrainiečiai rinkosi Lietuvos MRU tam, kad įgautų reikalingų žinių, kurios padėtų sustiprinti Ukrainą. Šiuo metu Ukrainos piliečiams, kurių studijos jau dabar yra sutrikdytos ar kuriems aukštojo mokslo siekis Ukrainoje neįmanomas, siūlomos nemokamos studijos bei laikina finansinė pagalba. MRU jau beveik dešimtmetį vykdo bendras programas ir plėtoja partnerystę su 26 Ukrainos universitetais. Siekiant plėsti ir stiprinti bendradarbiavimą su šios šalies universitetais, MRU 2018 metais buvo įkurtas Baltijos-Ukrainos studijų,…
Moksleiviai pristatė neįtikėtinas inovacijas: nuo saulės kolektoriaus iki triukšmo taršos mažinimo sprendimų
Pasigaminti saulės kolektorių, mažinti maisto švaistymą, antram gyvenimui prikelti tekstilės gaminius, mažinti garso taršos lygį ar net iš kavos tirščių gaminti keramikos dirbinius – tai tik maža dalis idėjų, kurios buvo pristatytos aplinkosauginiame projekte „Žalioji odisėja“ dalyvaujančių Lietuvos moksleivių. Projekto rengėjai bei komisijos nariai pastebi, jog jaunosios kartos gebėjimas mąstyti sistemiškai ir siūlyti ilgalaikius sprendimus, skatinančius tvarų gyvenimo būdą, – stebinantis, o jų veikla gali atnešti reikšmingų pokyčių, tačiau tam itin svarbu užtikrinti nuoseklią edukaciją bei sėkmingai prisidėti prie Žaliojo kurso įgyvendinimo Lietuvoje. Nuo triukšmo taršos iki saulės kolektorių Šiuolaikinis jaunimas geba ne tik puikiai identifikuoti ekologines problemas, bet ir pasiūlyti aktualius jų sprendimo būdus. Konkurso „Žalioji odisėja“ dalyviai atkreipė…
Miškininkystės mokslo šimtmetį mininti VDU Žemės ūkio akademija Lietuvai dovanoja tūkstantį kilmingų ąžuoliukų
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto medelyne sėkmingai išpuoselėti kilmingų ąžuolų sodinukai jau veši pas naujus šeimininkus. Miškininkystės mokslo šimtmetį šiemet švenčianti VDU Žemės ūkio akademija 1000 ąžuoliukų dovanojo Lietuvos mokykloms, dar beveik 200 medelių, perduotų Kauno rajono savivaldybės bendruomenėms ir miškininkystei neabejingiems partneriams – Lietuvos laikų savininkų klubui, Lietuvių skalikų augintojų sąjungai, Renavo dvarui ir kt. – sužaliuos jų želdynuose. Visi šie ąžuoliukai – nacionaliniam genetiniam fondui vertingų ąžuolų palikuonys. Ilgaamžiai ąžuolai turi savų paslapčių VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas – ne tik auditorijos bei laboratorijos, bet ir kelis hektarus užimantis medelynas ir arboretumas – retų augalų kolekcija po atviru…
