Kaskart artėjant rinkimams, pasigirsta ir diskusijų, ar elektroninis balsavimas internete – išeitis auginti rinkėjų skaičių ir supaprastinti balsų skaičiavimą. Kol vieni vardija tokio balsavimo privalumus, kiti įžvelgia grėsmes. Apie tai kalbame su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) profesoriumi habil. dr. Antanu Čeniu. Visos sistemos pažeidžiamos  Viena didžiausių kibernetinio saugumo ekspertų įvardijama elektroninio balsavimo internetu problemų – sistemų pažeidžiamumas. Vykstant rinkimams, baiminamasi, jog nedraugiškų šalių programišiai (ang. hackers) gali bandyti įsilaužti į sistemą ir paveikti balsavimą. VILNIUS TECH profesoriaus nuomone, toks scenarijus įmanomas, bet mažai tikėtinas. „Visos sistemos, net ir pačios atspariausios, gali būti nulaužtos. Klausimas tik – kada, kas tai padarys ir kiek tai kainuos.…

Spalio 10-ąją „Wolt“ mini savo veiklos dešimtmetį. Pradžia buvo kukli – 2014-aisiais veikė tik Helsinkyje, tačiau šiandien ši technologijų bendrovė operuoja 28-ose šalyse ir 1 tūkst., miestų, tarp kurių – 11 yra Lietuvoje. Platformos pardavimai viršija 19 mlrd. eurų, sugeneruota per 700 mln. klientų užsakymų – taip palaikomi vietos verslai.  „Nuostabi patirtis vystyti „Wolt“ į tikrą vietinės prekybos platformą, kuri padeda verslams klestėti ir kuria naujas galimybes visame pasaulyje. Sakau, kad tai dar tik pradžia tiek „Wolt“, tiek visai industrijai – turime daug ko išmokti, tačiau jau nekantrauju pamatyti, ką pasieksime per kitą dešimtmetį“, – džiaugiasi Miki Kuusi, „Wolt“ įkūrėjas ir generalinis direktorius bei „DoorDash International“ vadovas.  Augina vietinius verslus…

Sukčių atkaklumui nėra ribų – Lietuvos gyventojus vis dar bandoma atakuoti skambučiais iš viso pasaulio, sufalsifikavus realius Lietuvos žmonių telefono numerius. Vis dėlto, dalis gyventojų gali būti ramūs, nes šio sukčiavimo būdo jų naudojamame tinkle praktiškai nebeliko. Vos pusmetį veikianti „Bitės“ sistema, blokuojanti įtartinus sukčių skambučius, užkirto kelią beveik 500 tūkst. bandymų išvilioti žmonių pinigus ar jautrią asmeninę informaciją, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pavasarį pradėjusi veikti naujoji mūsų kovos su sukčiais sistema pasiteisino stebėtinai greitai. Vos per kelis mėnesius blokavome daugiau kaip 400 tūkst. lietuviškais numeriais prisidengusių skambučių iš viso pasaulio. Sistemos efektyvumas siekia net 99 proc., kas reiškia, kad sukčiams nebelieka praktiškai jokių šansų. Esame suinteresuoti apsaugoti savo klientus nuo…

Dirbtinio intelekto technologijos turi reikšmingą potencialą transformuoti švietimo procesus, o „EdTech“ startuoliai intensyviai dirba kurdami įvairialypius sprendimus, galinčius pritaikyti mokymo turinį individualiems poreikiams, optimizuoti vertinimo procedūras ir sudaryti galimybes giliau analizuoti mokinių pažangą. Tačiau „Glimstedt“ teisininkai Gabrielė Šapkauskaitė ir Ovidijus Speičys akcentuoja, kad šios galimybės ateina kartu su reikšmingomis teisinėmis ir etinėmis rizikomis, kurias būtina įvertinti, ypač kai DI diegiamas jautrioje švietimo srityje. Teisinis reguliavimas ir DI akto nuostatos Neseniai įsigaliojęs Europos Sąjungos DI aktas nustato pirmąsias privalomas taisykles pasaulyje, reglamentuojančias DI sistemų kūrimą ir taikymą, įskaitant švietimo sektorių. „Glimstedt“ teisininkai pažymi, kad šiame akte aukštos rizikos kategorijai gali būti priskiriamos DI sistemos, naudojamos mokinių rezultatams vertinti, jų atrankai į…

Lietuvoje šiemet garsiai nuskambėjo net kelios vaikų dingimo istorijos. Vieno dingusio paauglio aktyviai ieškoma ir šiuo metu. Tad nenuostabu, kad vis didesnei daliai tėvų rūpi jų atžalų saugumas. Tyrimai rodo, kad trečdalis vaikus auginančių mūsų šalies gyventojų yra išgyvenę situacijas, kai negalėjo susisiekti su atžalomis ir nieko nežinojo apie jų buvimo vietą. Nevyriausybinės organizacijos duomenys rodo, kad dauguma dingusių vaikų Lietuvoje yra surandami, tačiau dingimo atvejų, deja, nemažėja. Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenimis, per tris pirmuosius 2023 metų ketvirčius paieškų registre užregistruota apie 1 700 vaikų, 2022 metais ieškota beveik 2 tūkst. vaikų. Statistika rodo, jog būta metų, kai dingusių vaikų skaičius Lietuvoje viršijo 3 tūkstančius. Dingusių žmonių šeimų…

Jei ieškote unikalumo ir originalumo, socialinių tinklų pasaulyje greitai to rasti nebepavyks. Pastarosiomis savaitėmis pristatytas kontraversiškas „Substack“ atnaujinimas platformą pamėgusius rašytojus nori paversti vaizdo įrašų transliuotojais, o kameros programėle prisistatinėjusi „Snapchat“ įrodė sekanti „TikTok“ pėdomis. Nors šios transformacijos gali nepatikti užkietėjusiems minėtų platformų gerbėjams, „Telia“ atstovai mano, kad tai nebūtinai yra blogas dalykas. „Socialinių tinklų rinka šiandien yra žiauri ir negailestinga. Įvairios tendencijos išpopuliarėja labai greitai, o paskui jas nespėjančių ar savo kryptį išlaikyti nusprendusių platformų auditorija pamažu pradeda trauktis. Tai puikiai parodė jaunimo apleisto „Facebook“ pavyzdys ir nišinio tinklo etiketės bėgant metams taip ir nesugebėjęs atsikratyti „Clubhouse“. „Substack“ ir „Snapchat“ pokyčiai demonstruoja, jog socialinių tinklų arenoje šiandien karaliauja vaizdo…

Didžiausias Lietuvoje startuolių ekosistemos renginys „Startup Fair. Pulse 2024“ į Vilnių šiemet pritraukė virš 4000 dalyvių ir 300 investuotojų iš 64 valstybių. Svarbiausia renginio akimirka – prestižinis „Pitch Battle“ startuolių prisistatymas, kurio metu geriausiai pasirodę mūsų šalies startuoliai „BrachyDOSE“, „CBRX“, „Freya Cultivation Systems“, „KaiSense“, „Ligence Heart“ ir „Psylink“ iš partnerių „LitBAN“, „Coinvest Capital ir „Baltic Sandbox Ventures“ gavo kvietimą derėtis dėl rekordinės 5,6 mln. eurų investicijų sumos. „Šis renginys parodė Lietuvos inovacijų stiprybę ir potencialą. Per šešerius metus Lietuvos startuolių ekosistemos vertė išaugo daugiau nei septynis kartus – nuo 1,9 mlrd. iki 13,7 mlrd. eurų, o tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei Rytų ir Vidurio Europos šalių ekosistemų vidurkis.…

Sandėliavimo sprendimų automatizacija pasistūmėjo dar vienu žingsniu į priekį. Savo prekių tiekimą optimizuoti siekiančios bendrovės nuo šiol galės pasitelkti robotizuotus sandėlius, pritaikytus ir šaldytų produktų saugojimui bei paruošimui užsakymams. Pirmąjį tokį sandėlį pasaulyje, palaikantį skirtingus temperatūrų režimus, Norvegijoje įrengė prekybos technologijų bendrovė „StrongPoint“ . Ši inovacija dar labiau padidins automatizuotų sandėlių, kurių plėtra įgauna vis didesnį pagreitį, patrauklumą prekybininkams, padės užtikrinti komfortiškas sąlygas įmonių darbuotojams ir didesnį užsakymų vykdymo efektyvumą. Robotizuotas sandėlis su šaldymo zona veikia daugiapakopės tinklinės sistemos pagrindu, o prekes iš skirtingų temperatūrų zonų užsakymus surenkantiems darbuotojams pristato robotai. Sprendimą sukūrė automatizacijos sprendimų kompanija „AutoStore“. Skaičiuojama, kad tokiuose sandėliuose šaldytų prekių surinkimo efektyvumas, lyginant su įprastu šaldytų produktų…