Draudikų duomenys rodo, kad su erkių įkandimais susijusių žalų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai auga, ir ypač neramina Laimo ligos susirgimų šuolis. Remiantis „Lietuvos draudimo“ žalų kreipinių statistika, per ketverius metus tokių susirgimų skaičius išaugo du kartus, ir pernai viršijo 1100 atvejų. Didžiąją susirgimų dalį sudarant būtent Laimo ligai, gydytojai skuba paneigti dažniausius mitus apie tyrimus ligai nustatyti, pirmuosius simptomus ir šiandien vis drąsiau taikomą savigydą.    Diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau „Kardiolitos klinikos“) infekcinių ligų gydytoja Akvilė Rudėnaitė pastebi, kad praktikoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai žmonės Laimo ligą linkę vertinti pernelyg supaprastintai – manydami, kad atsakymą gali duoti vienas tyrimas arba kelių simptomų apibūdinimas.  „Vienas iš dažniausių mitų…

Pavasariui įsibėgėjant ir prasidedant aktyviam augalų žydėjimui, ore padaugėja žiedadulkių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jo turi įtakos ir automobilių būklei, ir vairavimui – nusėdusios ant paviršių žiedadulkės gali pažeisti kėbulą bei mažinti matomumą. Degalinių tinklo „Circle K“ degalų ir plovyklų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius teigia, kad pavasarį ypač svarbu prižiūrėti automobilį. „Žiedadulkės kartu su dulkėmis, purvu ir po žiemos likusiais nešvarumais sudaro sluoksnį, kuris ne tik gadina automobilio išvaizdą, bet ir ilgainiui gali virsti įsisenėjusiu purvu, kurio sankaupos gali užkišti vandens nubėgimo latakus ar net pažeisti dažų paviršių. Lietus šių nešvarumų tinkamai nenuplauna – priešingai, lyjant žiedadulkės nuplaunamos į sunkiau pasiekiamas automobilio vietas, įvairias ertmes, kur jos ir…

Žiedinė ekonomika dažnai pristatoma kaip valstybės ar Europos Sąjungos siekiamybė, tačiau praktikoje didžioji dalis šių tikslų įgyvendinama verslo sprendimais. Būtent įmonės šiandien priima sprendimus dėl pakuočių, investuoja į jų perdirbamumą, keičia tiekimo grandines ir ieško būdų, kaip sumažinti poveikį aplinkai. Pasak asociacijų „Lietuvos gėrimai“ ir „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkės Ingos Lungės, maisto ir gėrimų sektorius Lietuvoje jau šiandien įgyvendina reikšmingus pokyčius, orientuotus į pakuočių tvarumą ir žiedinės ekonomikos principus. Sparčiai auga perdirbamų, monomedžiaginių pakuočių naudojimas, pamažu atsisakoma sudėtinių, sunkiai perdirbamų pakuočių. Taip pat plečiamas perdirbto plastiko naudojimas, ypač – gaiviųjų gėrimų sektoriuje. Pokyčius paskatino ir nuo praėjusių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs reikalavimas, kad gėrimų PET pakuotėse vidutiniškai būtų…

Jau šį šeštadienį sugrįžta atsinaujinusi nacionalinė tvarkymosi iniciatyva „Mes darom“. Organizatoriai skaičiuoja, kad akcijoje turėtų dalyvauti mažiausiai 10 tūkst. žmonių, o šių metų akcentas – kvietimas „daryti iki galo“ – surūšiuoti ir priduoti surinktas atliekas. „Iniciatyva „Mes darom“ yra gražus meilės savo kraštui ir patriotiškumo pavyzdys. Tai skatina ir vartotojiškumo mažinimą bei minimalizmą. Gyvenkime kuo švariau ir mokykime to savo vaikus“, – kviečia iniciatyvos ambasadorius Vytaras Radzevičius. Nacionalinės akcijos organizatoriai ruošiasi startui trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Čia bus suorganizuota net 15 tvarkymosi iniciatyvų, prie kurių prisijungusiųjų laukia ne tik tvarkymasis, bet ir pramogos, edukacijos bei dovanos. „Šiais metais buriame nacionalinę tvarkymosi rinktinę – atstovauti savo…

Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose gretose šiuo metu – plug-in (įkraunamų) hibridų savininkai, ypač daug naujųjų „Volkswagen Tiguan“ ir „Skoda Kodiaq“ vairuotojų. Minėti modeliai viena baterijos įkrova jau gali įveikti beveik 100 km, tačiau jų vairuotojai elektrinį variklį geriausiu atveju naudodavo kaip priedą – tik retkarčiais. Psichologinę dviejų eurų ribą viršijusi degalų kaina paskatino daugelį vairuotojų išbandyti elektromobilių įkrovimą naudojant…

Agroverslo bendrovės Linas Agro užsakymu atlikta Baltijos regiono ūkininkų apklausa rodo, kad dauguma ūkininkų šiemet tikisi sulaukti panašaus į pernykštį arba geresnio derliaus. Ekspertų teigimu, pavasariui įpusėjus, nerimo kelia kritulių trūkumas.   Kaip rodo apklausos duomenys, maždaug pusė (48 proc.) apklaustų Lietuvos ūkininkų tikisi šiemet sulauksiant ne prastesnio nei metais anksčiau derliaus, o kas ketvirtas (26 proc.) laukia geresnio derliaus. Iš visų Baltijos šalių, Estijos ūkininkai nusiteikę optimistiškiausiai: beveik du trečdaliai (66 proc.) jų tikisi šiemet sulaukti didesnio derliaus. Panašaus į pernykštį derliaus laukia 25 proc. apklaustų šalies ūkininkų. Kiek nuosaikiau nusiteikę ir Latvijos ūkininkai: 50 proc. šioje šalyje ūkininkaujančių mano, kad šių metų derlius bus ne prastesnis nei ankstesniais…

Nacionalinės miškų inventorizacijos 2026 m. duomenimis, pastaraisiais metais ryškėja dvi tendencijos – intensyvus iškirstų miškų atkūrimas ir gerokai lėtesnė naujų miškų plėtra. Kasmet šalyje atkuriama apie 8,3 tūkst. hektarų miško, tam pasodinant maždaug 31,3 mln. sodinukų. Pagal galiojančią tvarką, visi iškirsti miškai – tiek valstybiniai, tiek privatūs – privalo būti atsodinti per trejus metus, todėl atkūrimo apimtys išlieka stabilios ir didelės. Tuo tarpu naujų miškų įveisimas vyksta gerokai kuklesniu mastu. Kasmet įveisiama apie 0,7 tūkst. hektarų naujų miškų, kuriuose pasodinama vidutiniškai 2,3 mln. medelių. Daugiausia atkuriama eglynų (3,5 tūkst. ha), pušynų (2,6 tūkst. ha), juodalksnynų (1,1 tūkst. ha) ir beržynų (1,0 tūkst. ha). „Per 18 pastarųjų metų iš esmės keitėsi…

Lietuvoje jau dešimt metų veikia gėrimų pakuočių užstato sistema, padėjusi pasiekti įspūdingų rezultatų. Tačiau ji neapima daug plačiai naudojamų gėrimų pakuočių, kurių dalis patenka į aplinką. Gyventojai palaikytų užstato sistemos plėtrą, o dalis ES valstybių tai jau yra įgyvendinusios. Šių metų vasario 1 d. sukako lygiai dešimt metų, kai Lietuvoje veikia vienkartinių pakuočių užstato sistema. Tai tapo vienu sėkmingiausių aplinkosauginių projektų Lietuvos istorijoje – grąžinama 9 iš 10 į užstato sistemą įtrauktų pakuočių, o šiukšlinimas gamtoje yra gerokai sumažėjęs. Platus visuomenės palaikymas atsispindi ir bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktame tyrime – sistema naudojasi net 94 proc. Lietuvos gyventojų. Į sistemą neįtrauktos gėrimų pakuotės – prasčiau surenkamos Užstato sistema per dešimt metų leido surinkti ir sutvarkyti daugiau…