Aplinkos ministras Povilas Poderskis, toliau skirdamas dėmesį regionams ir jų aplinkosaugos klausimams, penktadienį lankėsi Mažeikių rajone. Vizito metu jis susitiko su Mažeikių rajono savivaldybės mere Rūta Matulaitiene, apsilankė Ventos regioniniame parke. „Mažeikiuose matome daug gerų pavyzdžių – nuo atnaujintos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros iki žaliųjų erdvių plėtros. Tokie sprendimai tiesiogiai gerina rajono gyvenimo kokybę: žmonės gauna švaresnį vandenį, daugiau dėmesio skiriama aplinkai ir patogesnei kasdienai. Kalbėjome ir apie daugiabučių renovaciją – nors turime priemonių ir finansavimo galimybių, jos dar ne visada išnaudojamos. Svarbu, kad tiek savivaldybė, tiek bendruomenės būtų aktyvios – tai padėtų greičiau judėti pirmyn“, – teigė aplinkos ministras Povilas Poderskis. Šiuo metu Mažeikių rajone atnaujinta 13,7…
Koordinacinėje taryboje diskutuota apie būdus kovoti su žievėgraužiu tipografu
Šią savaitę įvyko Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais posėdis, kuriame aptartas žievėgraužių tipografų masinio plitimo židinių valdymas. Susitikimas surengtas Alytaus ir Prienų rajonų savivaldybių miškuose, kur pernai registruota didžiausia žievėgraužio tipografo populiacija šalyje. Posėdžio dalyviai apžiūrėjo žievėgraužių tipografų židinius Punios šile, pamatė, kaip miško sanitarinės apsaugos priemonės taikomos Punios šilo eglės genetiniame draustinyje, susipažino su Valstybinių miškų urėdijos turima mechanizuoto žievės lupimo įranga ir svarstė šios technologijos platesnio naudojimo galimybes. Valstybinės miškų tarnybos specialistai pristatė aktualią informaciją apie žievėgraužio tipografo populiaciją ir žalą Lietuvoje, įžvalgas 2025 m., pasiūlymus dėl stichinės nelaimės galimos trukmės. Prognozuojama, kad esant palankioms oro sąlygoms, šiais metais vėl gali formuotis masiniai žievėgraužių tipografų židiniai ir pažeidimai…
Šuo bijo būti vienas? Kaip padėti įveikti atsiskyrimo nerimą namuose
Jeigu jūsų šuo nerimauja kiekvieną kartą, kai užveriate duris, inkščia ar loja išgirdęs, kaip paimate raktus, labai tikėtina, kad jis išgyvena atsiskyrimo nerimą. Tai reiškinys, kai šuo bijo būti vienas namuose, ir tai neturi nieko bendro su „išdykavimu” ar „kerštu“. Tai – gilus emocinis nesaugumo jausmas, kylantis iš nežinios, kas nutiks, kai šeimininko nelieka. Laimei, ši būsena yra ne tik suprantama, bet ir galima padėti ją įveikti. Šunys, kaip ir žmonės, prisiriša. Jie susikuria savo saugumo burbulą, kurio centre – jūs. Kai tas centras išnyksta, viskas tampa nebeaišku. Kai šuo nerimauja likdamas vienas, jis dažnai elgiasi impulsyviai – graužia baldus, drasko duris, loja, net tuštinasi ten, kur to niekada nedarytų…
Kova su klimato kaitos dezinformacija tampa ES prioritetu
Net ir šiandien, kai informacijos prieinamumas kaip niekada didelis, viešojoje erdvėje plinta sąmokslo teorijos apie aplinką, klimatą bei kitose srityse. Vieni teigia, kad lėktuvai neva skleidžia pavojingas chemines medžiagas – vadinamuosius „chemtreilus“, kiti neigia pačią klimato kaitą, ją vadindami išgalvotu reiškiniu. Nors šie teiginiai prieštarauja mokslo įrodymams ir viešai prieinamiems duomenims, dezinformacija vis tiek sparčiai plinta. Viena iš priežasčių – informacijos gausa ir jos prieinamumas ne visada reiškia aiškų supratimą. Sudėtingi moksliniai duomenys ar formalus institucijų kalbėjimas neretai tampa barjeru, trukdančiu žmonėms susidaryti tikslų vaizdą. Informacija pateikiama pernelyg sudėtingai, todėl žmonės ima remtis supaprastintais, bet klaidinančiais aiškinimais. Tokie pasakojimai dažnai remiasi iš konteksto ištrauktomis ar dalinai teisingomis detalėmis, kurios iškraipomos…
Varšuvoje vykstančiame Europos šalių miškų įstaigų vadovų susitikime – Lietuvos įžvalgos, kaip didinti miškų atsparumą
Gegužės 13–15 dienomis Varšuvoje susitinka visų ES šalių miškų įstaigų vadovai ir kiti suinteresuotieji. Lenkija, šiuo metu pirmininkaujanti Europos Sąjungos Tarybai, sukvietė miškų įstaigų vadovus pasidalinti šalių patirtimi didinant miškų atsparumą ir ruošiantis įgyvendinti Gamtos atkūrimo reglamentą. Lietuvai šiame susitikime atstovauja ir pranešimą apie Lietuvos miškų atsparumą pristatė Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas dr. Albertas Kasperavičius. Pagrindinė susitikimo sesijos tema – „Miškų atsparumo stiprinimas per biologinės įvairovės apsaugą galimybės ir iššūkiai“. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) vadovas Albertas Kasperavičius pristatė Lietuvos poziciją šia tema. Pasak A. Kasperavičiaus, Lietuva imasi priemonių miškų atsparumui stiprinti didėjant klimatui, kenkėjams ir žemėnaudai. Šalies nacionalinė miškų politika vystosi siekiant toliau integruoti biologinės įvairovės…
Susirūpinę atliekų tvarkytojai įspėja: nerūšiuojant ir nerenkant baterijų ir nešiojamųjų akumuliatorių, atliekų įmonės degs kasdien
Gaisrai atliekų įmonėse kyla vienas po kito ir jau tampa kasdienybe. Balandžio pabaigoje degė Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykla, kurią valdo „Energesman“. Nepraėjus nei dviem savaitėms nuo šio incidento, gaisras kilo vienoje technologiškai pažangiausių – Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ). Atliekų tvarkytojai vieningi – padėtis jau dabar yra kritinė ir ji tik blogės, jei nebus rastas efektyvesnis sprendimas nešiojamųjų įrenginių, turinčių ličio jonų baterijų, tvarkymui. Šie gaisrai rodo, kad netinkamas pavojingųjų atliekų, ypač ličio jonų baterijų ir nešiojamųjų akumuliatorių rūšiavimas ir jų patekimas į buitinių ir pramoninių atliekų srautą, vis dažniau sukelia aplinkai pavojingus gaisrus. Būtent tai yra viena iš pagrindinių iki šiol atliekų įmonėse kilusių gaisrų priežasčių. Dėl neatsakingai išmestos…
Nepastovūs orai – iššūkis ir pasėliams, ir ūkininkams: verčia ieškoti nestandartinių sprendimų
Gamtos išdaigos, kuomet užsitęsia periodai su žema oro temperatūra, vidutiniu ar net intensyviu vėju, bei vis pasikartojančiomis neigiamomis temperatūromis naktimis, tampa tikru iššūkiu ūkininkams. Gegužės 8 d. Varėnoje buvo išmatuotas naujas šalčio rekordas – oro temperatūra nukrito iki –5,8 laipsnių šalčio. Tokios oro sąlygos neišvengiamai sukelia neigiamų pasekmių pasėliams: pažeidžia augalus, sustabdo jų augimą, blokuoja maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvos, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Pavasarį atsinaujinus augalų vegetacijai, pasėlių kokybė buvo gera arba labai gera. Tai ūkininkams kėlė daug optimizmo formuojant skirtingų pasėlių priežiūros technologijas ir planuojant būsimą derlingumą. Tačiau esant tokiems sudėtingiems orams būtina palaukti, kol augimo sąlygos pasėliams taps palankiomis: tik tada jau bus galima taikyti priemones…
Perkant žaliai tausojama ne tik aplinka, bet ir taupomos valstybės biudžeto lėšos
Valstybinės įstaigos 2023 m. per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) įsigijo 42 netaršius lengvuosius automobilius. Tokie pirkiniai leido institucijoms sutaupyti beveik 39 tūkst. eurų, nes elektros energijos naudojimas transporto priemonėse yra gerokai pigesnis negu degalai. „Užpernai per CPO iš viso buvo įsigyti 178 lengvieji automobiliai. Jeigu visi jie būtų perkami žaliai, tuomet šie sutaupymai būtų dar didesni ir siektų 164 tūkst. eurų. Be to, netaršių transporto priemonių eksploatacija yra pigesnė, todėl biudžeto lėšos naudojamos dar racionaliau. Dalyvaujant žaliuosiuose pirkimuose ne tik prisidedama prie taršos mažinimo, bet ir prie valstybės biudžeto lėšų taupymo“, – sako Aplinkos ministerijos Darnaus vystymosi ir žaliosios transformacijos skyriaus vedėjas Karolis Kinčius. Kauno technikos universiteto (KTU) mokslininkams atlikus…
Atsivėrė piktžaizdė: kas kaltas dėl padažnėjusių gaisrų sąvartynuose?
Prof. dr. Laima Česonienė, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja Pastaruoju metu gaisrai sąvartynuose, atliekų rūšiavimo bei sandėliavimo patalpose tapo dažni. Gyventojai gauna įspėjančias žinutes, kad dėl gaisro atliekų tvarkymo įmonėse, pavojinga būti lauke, galimai oras užterštas pavojingomis medžiagomis. Dažna priežastis – sprogusios ličio jonų baterijos. Kas kaltas? Kaip ličio baterijos atsiduria tarp komunalinių atliekų? Na, mes vis dar nemokame rūšiuoti atliekų. Ir tai suprantama, nes nėra taip jau paprasta rasti vietas, kur galima saugiai palikti panaudotas ličio baterijas ar elektronikos prietaisus. Jeigu buitinių atliekų konteinerius randame paėję kelis metrus nuo namų – panaudotų ličio baterijų ar elektronikos prietaisų išmetimo vietas reikia žinoti.…
Lietuvos sprendimai tvarkant radioaktyviąsias atliekas – tarptautinio dėmesio centre
Praėjusią savaitę Vilniuje vyko Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inicijuotas regioninis seminaras „Geriausia praktika tvarkant istorines radioaktyviąsias atliekas, įskaitant atliekų išėmimą ir užterštų teritorijų sutvarkymą”. Renginį, vykusį š.m. gegužės 5-9 dienomis, organizavo LR Vyriausybė bendradarbiaujant su Ignalinos atomine elektrine (toliau – IAE). „Istorinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymas kelia atsakingus iššūkius daugeliui branduolinę energetiką vysčiusioms ir vystančioms šalims. Šis seminaras – unikali galimybė Lietuvai pasidalinti įgytomis gerosiomis praktikomis radioaktyviųjų atliekų tvarkyme pagal šiuolaikinius saugos standartus”, – pabrėžė IAE Radioaktyviųjų atliekų atliekynų skyriaus vadovas Gintautas Klevinskas. Penkių dienų trukmės seminaras subūrė trylikos šalių dalyvius iš įvairių TATENA valstybių narių, tokių kaip Švedija, Armenija, Azerbaidžanas, Kroatija, Sakartvelas, Vengrija, Rumunija, Lenkija, Turkija, Serbija, Ukraina,…
