• Gamta ir gyvūnai

    Baigta užtvankų įvertinimo studija: identifikuotos darančios didžiausią žalą gamtai užtvankos

    Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Taip pat atskleista, kad šalies užtvankų būklė prastėja, patikslintas jų skaičius. Studijos, kurią rengė UAB „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos Hidrobiologų draugija duomenimis, šalyje yra 1371 užtvankos. 26 proc. užtvankų priklauso valstybei ir yra melioracijos statinių balanse, 16 proc. priklauso valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise, 10 proc. – privatiems asmenims. 13 proc. užtvankų yra bešeimininkės, apie 35 proc. užtvankų savininkus neturima duomenų. 203 užtvankos įvertintos detaliai. Surinkti duomenys rodo prastėjančią jų techninę būklę:…

  • Gamta ir gyvūnai

    Parengti siūlymai atveria galimybes visuomeniniams pastatams naudoti daugiau medienos ir organinių medžiagų

    Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo „Dėl medienos ir kitų organinių statybos medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose“ projektą, kuris sudaro sąlygas plėtoti medinę statybą Lietuvoje ir pasiekti, kad 2024 m. mediena bei organinės medžiagos visuomeniniuose pastatuose sudarytų 50 proc. viso statinio medžiagų. Nutarimo projekte siūloma nustatyti, kad pirkimų vykdytojai, atliekantys ypatingųjų ir neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų visuomeninės paskirties pastatų statybos, rekonstravimo projektavimo paslaugų, statybos, rekonstravimo darbų pirkimus, kurie finansuojami valstybės ir savivaldybių biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis nuo 2024 m. turi panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. medienos ir kitų organinių statybos medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių. Vyriausybei patvirtinus nutarimą, būtų…

  • Gamta ir gyvūnai

    Žvejyba ant ledo: ką reikia žinoti žvejams?

    Šaltiems orams nesitraukiant ant ežerų, upių, tvenkinių, marių formuojasi ledas, viliojantis poledinės žūklės mėgėjus. Aplinkos ministerija primena žvejams, kaip saugiai elgtis žvejojant ant užšalusių vandens telkinių ir įspėja, kad bereikalinga rizika gali būti pražūtinga. Mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia būti ant vandens telkinių ledo, kai ledo danga plona ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai paskelbus, kad ledo būklė gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse taip pat nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus, kurie įlūžus padėtų išlipti ant ledo. Smaigai yra nebrangi, bet efektyvi priemonė, kuri padeda išsaugoti ne vieną gyvybę. Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų po ranka – dažniausiai žvejai juos…

  • Gamta ir gyvūnai

    Grąžinti verta padeda sugrąžinti kurtinius į Lietuvos girias

    Kurtiniai – didingi Lietuvos girių paukščiai, tačiau beveik išnykę. Todėl įspūdingą „Nenykstančių rūšių“ kampaniją tęsianti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia: „Grąžinti verta!“. Ir padeda sugrąžinti kurtinius į Lietuvos miškus. Saugoti gamtą ir naikinti šiukšles skatinančios „Nenykstančių rūšių“ kampanijos organizatorė USAD nusprendė padėti atkurti nykstančią paukščių rūšį – kurtinius. Todėl ne pelno siekianti įstaiga aktyviai palaikys vienintelį Lietuvoje kurtinių veislyną, įgyvendinantį paukščių atkūrimo programą Karšuvos girioje, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate. Žaisminga šiukšlių medžioklė buvo tik pradžia Šimtus tūkstančių peržiūrų per kelias savaites internete surinkęs „Nenykstančių rūšių“ vaizdo siužetas ir regioniniuose parkuose kylantys informaciniai stendai, kuriuose buteliai, skardinės ir kitos atliekos stenduose vaizduojami tarsi invaziniai augalai, grybai ar gyvūnai. Visiems suprantamai…

  • Gamta ir gyvūnai

    Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Demokratų atstovai: sanitarinės zonos aplink „Vilniaus paukštyną“ nustatymas galimai pažeidžia viešąjį interesą“  

    2022 m. gruodžio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas trečiadienį susitiko su Juodšilių, Rudaminos ir Dusinėnų gyventojais, kuriems kelia nerimą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pradėtas procesas dėl sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) aplink „Vilniaus paukštyną“ steigimo. NŽT siekia, kad sanitarinė apsaugos zona apimtų 1000 metrų aplink paukštyno teritoriją, tad veiklos apribojimai paliestų bent 800 sklypų, du darželius, dvi mokyklas, bažnyčią ir turgų. „Man iš tiesų sunku patikėti, kad tokie dalykai vyksta. Sprendimai priimami vienašališkai, neišklausant gyventojų, neatsakant į jiems kylančius klausimus, nepaisant viešojo intereso. Sunku suvokti, kad Nacionalinė žemės tarnyba galėtų veikti prieš gyventojus ir viešąjį interesą. Labai tikiuosi,…

  • Gamta ir gyvūnai

    Aplinkai draugiška Kalėdų eglutė: kokį variantą rinktis?

    Kalėdų eglutės jau įžiebtos didžiausiuose šalies miestuose, o šventiškai papuošti spygliuočiai greitai atsiras ir daugelio lietuvių namuose. Kol vieni rinksis puošti dirbtines eglutes, kiti švenčių neįsivaizduoja be gyvo, mišku kvepiančio medžio. Ekspertai pasakoja apie kiekvieno pasirinkimo privalumus ir trūkumus. Kuo arčiau šventės, tuo daugiau žmonių savo namuose puošia gyvas Kalėdų eglutes – jas daugelis laiko pagrindiniu žiemos švenčių simboliu, kuris į namus atneša tikrą kalėdinę dvasią. Nepaisant to, nemažai žmonių susimąsto, kokia eglutė yra aplinkai draugiškesnis pasirinkimas. Nors gyvas kirstas Kalėdų eglutes galima pakeisti metai iš metų tarnausiančiais dirbtiniais medeliais, plastikas yra pagamintas iš iškastinių išteklių, yra nesuyrantis ir gali būti, kad nebus perdirbtas. Tad kuris pasirinkimas iš tiesų yra…

  • Gamta ir gyvūnai

    Daugiabučių gyventojai artimiausiu metu galės teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą

    Aplinkos ministerija parengė Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų, skatinant įrengti saulės elektrines daugiabučiuose, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Aplinkos projektų valdymo agentūra planuoja skelbti kvietimą kitą savaitę ir gyventojai galės teikti paraiškas. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos 2022 m. skirta 3 mln. eurų. Kompensacinę išmoką galės gauti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atsinaujinančių energijos išteklių bendrija arba piliečių energetikos bendrija, kurie įsirengė neviršijančią 100 kW galios saulės elektrinę ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo ar fasado. Pareiškėjai atskiru susitarimu turės nusistatyti saulės elektrinės galios paskirstymo proporcijas ir investicijų padalijimą gyventojams. Numatoma, kad pareiškėjai gali…

  • Gamta ir gyvūnai

    Maistą verta apgalvoti dar prieš Kalėdas: patarė, kaip be reikalo neišmesti pinigų ir sunaudoti vaišių perteklių

    Artėjant šventėms daugelis jų neįsivaizduoja be gausaus, skirtingais valgiais nukrauto vaišių stalo. Dažnai tai siejama su tradicijomis, vaišingumu, dėmesiu ir meile artimiesiems. Tačiau prekybos tinklo „Rimi“ atliktos apklausos duomenimis, vidutinis namų ūkis per metus Lietuvoje maisto iššvaisto už 383 eurus. Prekybos tinklo socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo specialistas Liudvikas Aleliūnas pastebi, kad prie šio skaičiaus reikšmingai prisideda ir šventiniu laikotarpiu išmetamas maistas, o dažniausiai šiukšlių dėžėje atiduria jau paruošti valgiai, vaisiai ir daržovės, taip pat – duona, pieno gaminiai ir mėsa. Tad kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį ir šventes pasitikti tvariau bei taupiau? Daugiau maisto išmeta per šventes Siekdamas išsiaiškinti, kiek maisto atliekų kas mėnesį išmeta vidutinis namų ūkis, dar…

  • Gamta ir gyvūnai

    Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė: Seimo nariai ieškos būdų, kaip spręsti į registruojamą sanitarinės apsaugos zoną patekusių sklypų savininkų problemas

    2022 m. lapkričio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Gruodžio 1 d., ketvirtadienį, 10 val. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas vykdys  parlamentinę kontrolę (rengiama nuotolinė diskusija) dėl Rudaminos, Kalviškių, Valčiūnų ir Juodšilių gyventojams kylančių problemų, patvirtinus sanitarinę apsaugos zoną aplink AB „Vilniaus paukštynas“. Renginio metu bus siekiama ieškoti atsakymų, kaip spręsti susidariusias problemas, kai dėl registruojamos sanitarinės apsaugos zonos aplink jau kelis dešimtmečius stovintį paukštyną, į ją pateks apie 800 žemės sklypų (tarp kurių yra 4 švietimo įstaigos). Toks sprendimas turės įtakos sklypų savininkų planams ir jų turto vertei. Diskusijoje dalyvaus: Seimo nariai, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų, Visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės žemės tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos…

  • Gamta ir gyvūnai

    Keičiasi tarifai už išleidžiamas pakuotes gamintojams ir importuotojams

    Lietuvos gėrimų gamintojams ir importuotojams taikomi tarifai už vienkartines užstato pakuotes didėja ir kitąmet sugrįžta į 2021 metų lygį. Ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia, kad nuo 2023 metų sausio 1 dienos už plastikines pakuotes, kurių į sistemą patenka daugiausia, bus taikomas 2,9 ct/vnt. tarifas – 7,4 proc. didesnis, lyginant su galiojančiu šiemet. Tarifai už kitų rūšių pakuotes paaugs labiau. Pokyčius lemia pastarojo laikotarpio ekonominės tendencijos ir artimiausios ateities prognozės.  Vertindamas naujus tarifus USAD vadovas Gintaras Varnas pastebi, kad už į rinką išleistas užstato pakuotes gėrimų gamintojams ir importuotojams taikomi tarifai grįžta į 2021 metų lygį. „Vienas svarbiausių ekonomikos pokyčių šiemet yra smarkiai išaugusi vidutinė metinė infliacija…