Į upės šventę susirinkusius miestiečius gegužės 24-oji lepino puikiu oru – be liūčių, kaitrų ar vėjų, užtai su daug kūrybos, atradimų ir lėto buvimo ant bei prie vandens: „Švęskime upę!“ dar kartą įrodė – kai miestą veda upės srovė ir kūrybingų žmonių energija, nuotaiką kuria spontaniškas buvimas kartu. Nuo Panemunės iki Santakos nusidriekė gyvas Kauno menininkų namų ir iniciatyvos „Švęskime upę!“ organizuojamas kultūrinis maršrutas, kuriame dalyvavo šimtai miestiečių ir svečių – vieni irklavo, kiti mynė dviračiais ar tiesiog leidosi pažinti miestą neskubėdami, stebėdami, klausydami ir įsitraukdami. „Koks gėris plaukti Nemunu, žvalgytis į Kauno veidą iš upės vidurio ir sutikti tiek daug mielų žmonių, kviečiančių ir įtraukiančių į pačias įvairiausias veiklas…
Šventė, kuri plaukė per miestą: įspūdžiai po „Švęskime upę!“ 2025
Į upės šventę susirinkusius miestiečius gegužės 24-oji lepino puikiu oru – be liūčių, kaitrų ar vėjų, užtai su daug kūrybos, atradimų ir lėto buvimo ant bei prie vandens: „Švęskime upę!“ dar kartą įrodė – kai miestą veda upės srovė ir kūrybingų žmonių energija, nuotaiką kuria spontaniškas buvimas kartu. Nuo Panemunės iki Santakos nusidriekė gyvas Kauno menininkų namų ir iniciatyvos „Švęskime upę!“ organizuojamas kultūrinis maršrutas, kuriame dalyvavo šimtai miestiečių ir svečių – vieni irklavo, kiti mynė dviračiais ar tiesiog leidosi pažinti miestą neskubėdami, stebėdami, klausydami ir įsitraukdami. „Koks gėris plaukti Nemunu, žvalgytis į Kauno veidą iš upės vidurio ir sutikti tiek daug mielų žmonių, kviečiančių ir įtraukiančių į pačias įvairiausias veiklas…
Tarptautinę biologinės įvairovės dieną – dėmesys darniam vystymuisi
Gegužės 22-ąją Lietuva kartu su dar 195 pasaulio šalimis mini Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Šių metų šūkis – „Harmonija su gamta ir darniu vystymusi“ – kviečia pažvelgti į tai, kaip glaudžiai susijusios mūsų gyvenimo kokybė, socialinis teisingumas ir planetos ekologinė pusiausvyra. Tarptautinę biologinės įvairovės dieną ypatingas dėmesys skiriamas dviems svarbiems pasauliniams susitarimams: Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslams ir Kunmingo-Monrealio pasaulinei biologinės įvairovės darbotvarkei. Kunmingo-Monrealio pasaulinei biologinės įvairovės darbotvarkėje išsikelti ambicingi tikslai: iki 2030 m. apsaugoti ir darniai tvarkyti bent 30 proc. pasaulio sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų teritorijų, taip pat atkurti tiek pat pažeistų ekosistemų. Šiuo metu išnykimas gresia apie 1 mln. augalų ir gyvūnų rūšių, todėl daugumai…
Į Nemuną išpiltas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti
Gegužės 20 dieną į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Procesą stebėjo Gamtos tyrimų centro ir Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai. „Šiemet jau dešimtas pavasaris, kai kartu su kitomis regiono savivaldybėmis nepertraukiamai kovojame prieš įkyriuosius vabzdžius, biologinėmis priemonėmis mažindami jų populiaciją. Už tai, kad ši kova šiemet nenutrūko, turime padėkoti dabartinei Aplinkos ministerija vadovybei, operatyviai suradusiai tam lėšų. Buvusioji valdžia, planuodama šių metų biudžetą, jas buvo „pamiršusi“. Moksliniai tyrimai rodo, kad sistemingas upinių mašalų naikinimas duoda pastebimų rezultatų – mašalų kiekis ženkliai sumažėjo“ – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Šiais metais projektui skirta kiek daugiau kaip 100 tūkst. Eur: valstybės dotacija…
Kaunas vėl kviečia švęsti upę: kultūros kelionė vandeniu ir krantais, nuo Panemunės iki Santakos
Gegužės 24 d., šeštadienį, Kauno gimtadienio programa išsiskleis ne tik senamiesčio aikštėse, bet ir pasuks upės link. Jau šeštą kartą vykstantis festivalis „Švęskime upę!“ pakvies kauniečius ir miesto svečius švęsti upę kaip bendruomenės susitikimo, kūrybos ir bendrakultūriškumo vietą. Nuo ryto iki popietės Nemuno pakrantėse nuo Panemunės iki Santakos nusidrieks kultūrinis maršrutas – tarsi gyva upės istorija, kur kiekviena stotelė taps meno, pažinimo ar patyrimo sala, o išradingos veiklos vyks tiek ant kranto, tiek ant vandens. Miestas iš upės perspektyvos „Norisi, kad santykis su upe būtų ne epizodinis, o taptų kasdienybės dalimi: kad į pakrantę ateitume ne tik šuniuką pavedžioti, bet ir išgirsti, ką upė pasakoja miestui – šiandien ir kiekvieną…
Kaip iš medienos išnaikinti kenkėjus?
Gyvenimas mediniame name daugeliui sukuria ramybės oazę, tačiau neretai tenka susidurti su poilsį trikdančiais kenkėjais, kurie, apsigyvenę medinėse sienose, be gailesčio jas graužia. Biologas Liutauras Grigaliūnas, „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės specialistas, teigia, kad turint medinį pastatą ir gyvenant netoli miško, norint apsaugoti jį nuo medį naikinančių vabzdžių, būtina periodiškai prižiūrėti namą. „Dažnam sunku patikėti, kaip vos 5 milimetrų dydžio vabzdžiai gali pažeisti namo konstrukcijas. Nuo balandžio iki rugsėjo medgraužiai poruojasi ir medienos plyšeliuose patelės deda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos graužiasi gilyn ir medienoje raižo tunelius. Lervos vystymasis trunka 1–5 metus: subrendusi lerva virsta lėliuke, o suaugęs vabzdys išsigraužia išorėn, palikdamas medyje angas. Įsivaizduokite, kokią akiai nematomą, bet konstrukcijoms pavojingą žalą tai gali…
Seimo nario L. Jonausko pranešimas: Seimas apribojo plynuosius miško kirtimus šalia miestų ir miestelių
2025 m. gegužės 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas priėmė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko inicijuotus pakeitimus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, kurie nuo kitų metų apriboja plynuosius pagrindinius miško kirtimus šalia miestų ir miestelių teritorijos ribų. Nuo kitų metų įsigaliosiantis įstatymas nebeleis vykdyti plynųjų pagrindinių miško kirtimų 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų. Visgi ir vykdant atvejinius ar atrankinius pagrindinius kirtimus, paskutinis kirtimas bus galimas tik tada, kai kertamoje biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis bus ne mažesnis kaip 2,5 m. Pasak L. Jonausko, tokios įstatymo pataisos ne tik…
Aplinkos ministro vizitas Mažeikiuose: aplinkosaugai reikia ne tik įstatymų, bet ir aktyvios savivaldos ir bendruomenių
Aplinkos ministras Povilas Poderskis, toliau skirdamas dėmesį regionams ir jų aplinkosaugos klausimams, penktadienį lankėsi Mažeikių rajone. Vizito metu jis susitiko su Mažeikių rajono savivaldybės mere Rūta Matulaitiene, apsilankė Ventos regioniniame parke. „Mažeikiuose matome daug gerų pavyzdžių – nuo atnaujintos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros iki žaliųjų erdvių plėtros. Tokie sprendimai tiesiogiai gerina rajono gyvenimo kokybę: žmonės gauna švaresnį vandenį, daugiau dėmesio skiriama aplinkai ir patogesnei kasdienai. Kalbėjome ir apie daugiabučių renovaciją – nors turime priemonių ir finansavimo galimybių, jos dar ne visada išnaudojamos. Svarbu, kad tiek savivaldybė, tiek bendruomenės būtų aktyvios – tai padėtų greičiau judėti pirmyn“, – teigė aplinkos ministras Povilas Poderskis. Šiuo metu Mažeikių rajone atnaujinta 13,7…
Koordinacinėje taryboje diskutuota apie būdus kovoti su žievėgraužiu tipografu
Šią savaitę įvyko Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais posėdis, kuriame aptartas žievėgraužių tipografų masinio plitimo židinių valdymas. Susitikimas surengtas Alytaus ir Prienų rajonų savivaldybių miškuose, kur pernai registruota didžiausia žievėgraužio tipografo populiacija šalyje. Posėdžio dalyviai apžiūrėjo žievėgraužių tipografų židinius Punios šile, pamatė, kaip miško sanitarinės apsaugos priemonės taikomos Punios šilo eglės genetiniame draustinyje, susipažino su Valstybinių miškų urėdijos turima mechanizuoto žievės lupimo įranga ir svarstė šios technologijos platesnio naudojimo galimybes. Valstybinės miškų tarnybos specialistai pristatė aktualią informaciją apie žievėgraužio tipografo populiaciją ir žalą Lietuvoje, įžvalgas 2025 m., pasiūlymus dėl stichinės nelaimės galimos trukmės. Prognozuojama, kad esant palankioms oro sąlygoms, šiais metais vėl gali formuotis masiniai žievėgraužių tipografų židiniai ir pažeidimai…
Šuo bijo būti vienas? Kaip padėti įveikti atsiskyrimo nerimą namuose
Jeigu jūsų šuo nerimauja kiekvieną kartą, kai užveriate duris, inkščia ar loja išgirdęs, kaip paimate raktus, labai tikėtina, kad jis išgyvena atsiskyrimo nerimą. Tai reiškinys, kai šuo bijo būti vienas namuose, ir tai neturi nieko bendro su „išdykavimu” ar „kerštu“. Tai – gilus emocinis nesaugumo jausmas, kylantis iš nežinios, kas nutiks, kai šeimininko nelieka. Laimei, ši būsena yra ne tik suprantama, bet ir galima padėti ją įveikti. Šunys, kaip ir žmonės, prisiriša. Jie susikuria savo saugumo burbulą, kurio centre – jūs. Kai tas centras išnyksta, viskas tampa nebeaišku. Kai šuo nerimauja likdamas vienas, jis dažnai elgiasi impulsyviai – graužia baldus, drasko duris, loja, net tuštinasi ten, kur to niekada nedarytų…
