Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam atnaujintam Nacionaliniam oro taršos mažinimo planui. Planas papildytas 19 naujų ir 15 kituose strateginio planavimo dokumentuose nurodytų energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės sektoriams skirtų priemonių, kurios leis greičiau sumažinti Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę. Naujos priemonės padės pasiekti azoto oksidų, amoniako ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslus, kurie mūsų šaliai nustatyti tarptautiniuose ir ES tiesės aktuose. Mažinant oro taršą azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis ypač svarbus vaidmuo tenka transportui. Skatinant atsisakyti taršių automobilių numatytos finansinės paskatos naudojantiems elektromobilius, parama jų įkrovimo infrastruktūros plėtrai, savivaldybėms – alternatyviaisiais degalais ir (arba) atsinaujinančiais energijos ištekliais varomų…
STT antikorupciniu požiūriu kritiškai vertina pakeistas želdynų normas
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, antikorupcinį vertinimą. STT nuomone, nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu ir diskutuotinas dėl visuomenės interesų užtikrinimo apželdinant miestų, miestelių ir kurortų teritorijas. Pagal naują tvarką bus sudaromos sąlygos vystyti naujus gyvenamuosius kvartalus ir pramoninės paskirties teritorijas išvengiant prievolės įrengti visuomenės poreikiams naujus viešuosius atskiruosius želdynus. O viešųjų atskirųjų želdynų minimalių plotų normos gali būti užtikrinamos jau esamų želdynų ir miškų (taip pat esančių už miestų, miestelių ir kurortų teritorijų ribų) sąskaita. STT nuomone, nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat sudarytų galimybę sumažinti vienam gyventojui tenkančių…
Nepanaudotas biokuro potencialas: raginame privačių miškų savininkus susitvarkyti mišką ir gauti papildomų pajamų
Išaugusios net ir prastos kokybės medienos kainos, didžiulė biokuro paklausa ir artėjantis šildymo sezonas – puiki galimybė miško savininkui ne tik pačiam apsirūpinti malkomis, bet ir gauti papildomų pajamų paruošus biokuro žaliavą, o kartu susitvarkyti mišką. Aplinkos ministerija ragina privačių miškų savininkus, turinčius ūkinių miškų, intensyviau ugdyti jaunus medynus, šalinti pažeistus medžius ir naudoti perbrendusius minkštųjų lapuočių medynus. Taip miško savininkai prisidėtų prie medynų kokybės gerinimo bei padėtų mažinti biokuro trūkumą. Biokuro žaliava gali tapti miško kirtimo liekanos, krūmai, šakos, vėjovartos, vėjolaužos, sausuoliai, kenkėjų ir ligų pažeisti medžiai, kita menkavertė mediena, kurios gausu šalies ūkiniuose miškuose. Nemaža dalis nepanaudoto biokuro potencialo slypi perbrendusiuose ir nepakankamai intensyviai naudojamuose baltalksnynuose, drebulynuose ir…
Žmonių ir laukinių žvėrių gyvybių išsaugojimui keliuose – VDU ŽŪA absolventų sukurta inovacija
Neįtikėtinu greičiu tobulėjant technologijoms, dalis su eismo saugumu susijusių problemų vis dar laukia efektyvių sprendimų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventai Darius Pratašius ir dr. Kristina Pratašienė su kolegomis sukūrė inovatyvų autonominį išmaniųjų̨ technologijų̨ įrenginį, padedantį išvengti transporto priemonių ir laukinių gyvūnų susidūrimų. Ši inovacija yra ateities išmaniųjų̨ kelių sudedamoji dalis, galinti tiesiogiai prisidėti prie saugesnių kelių žmonėms ir gyvūnams. Aplinkosaugos ekspertas D. Pratašius džiaugiasi VDU Žemės ūkio akademijoje įgytu išsilavinimu, įdiegtomis vertybėmis ir po studijų atsivėrusiomis karjeros galimybėmis. „Baigęs studijų programą Taikomoji ekologija kasdien naudoju studijų metu įgytas žinias. Plačios aplinkosaugos srities žinios atveria daug galimybių. Dirbdamas su poveikio aplinkai vertinimu atkreipiau dėmesį į aktualią problemą…
Bešeimininkių padangų atliekoms tvarkyti – trečdalis milijono eurų paramos
Savivaldybių administracijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Valstybinių miškų urėdija jau gali teikti paraiškas finansavimui gauti naudotų padangų atliekoms, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkyti. Šiam tikslui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos skirta 300 tūkst. eurų. Didžiausias dotacijos dydis vienam pareiškėjui – 60 tūkst. eurų. Finansavimas teikiamas padangų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, atliekoms surinkti, vežti ir naudoti arba eksportui į kitas Europos Sąjungos šalis. Finansuojama 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pasiekus numatytą kvietimo sumą, bus formuojamas pagrindinis projektų sąrašas, o kiti projektai bus įtraukti į rezervą. Paraiškas galima teikti iki 2022 m. rugsėjo 30 dienos per informacinę sistemą APVIS. Savivaldybėms bešeimininkių padangų atliekoms…
Foto galerijoje – miestų gėlynų grožis
Miestuose puoselėjami gėlynai džiugina vietinius gyventojus ir atvykstančius keliautojus. Peržiūrėję nuotraukų galeriją ir jūs pakeliausite po Šiaulių, Marijampolės miestus ir pasigrožėsite jų gėlynais. Ekologinių sprendimų bendrovė „Ecoservice“ gėlynus prižiūri taip pat ir Kėdainiuose, Mažeikiuose, Kaune. Šiais metais visuose miestuose puoselėjant gėlynus dirbo rekordinis skaičius– 70 darbuotojų, kurie vasaros laikotarpiu iš viso pasodino daugiau nei 20 000gėlių sodinukų bei kasdien prižiūri 35 000 kv.m įvairių tipų gėlynų. „Gėlynus planuojame pagal vietovę, vyraujantį vietovės architektūrinį stilių, erdvinį išdėstymą, spalviškumą, taip pat pagal tradicijas bei naujumo poreikius. Dažniausiai komponuojame vienmetes ir daugiametes gėles, siekdami išlaikyti estetiką visais sezonais. Ten kur reikia didesnio spalviškumo, siūlome sodinti vienmetes vasarines gėles, rudenį jas keičiant našlaitėmis, kitose vietose…
Šiemet į šalies vandens telkinius išleista virš 12 milijonų įvairių rūšių žuvų
Šiemet, per pirmąjį pusmetį, į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius įžuvinta virš 12388,28 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Ketvirtadalis išleistų žuvų – saugomos, retos ir į šalies raudonąją knygą įrašytos žuvys, kita dalis – žvejų labai mėgstamos plėšriosios žuvys, kurių poreikis vis didėja. Didžiausias kiekis žuvų, įvertinus regionų vandeningumą, išleistas pietų ir rytų Lietuvoje. Vakarinės šalies pusės vandens telkiniai praturtinti lydekomis ir unguriais. Žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbai vykdomi vadovaujantis LR žemės ūkio ministerijos patvirtintu, su LR aplinkos ministerija suderintu, Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vidaus telkinius 2022 m. planu. Už darbų vykdymą atsakinga Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos. Įstaigos Žuvivaisos departamento…
Ekologiški produktai populiarėja Lietuvoje ir pasaulyje
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, ekologiško pieno gamyba Lietuvoje per keturis metus išaugo daugiau kaip 35 proc. 2018-aisiais Lietuvos ūkiuose buvo supirkta 32,5 tūkst. tonų ekologiško pieno, o 2021-aisiais – net 44 tūkst. tonų. Ilguoju laikotarpiu išaugęs ekologiško žalio pieno supirkimas iš šalies ekologiško pieno gamintojų fiksuojamas ir šiemet. Per pirmus penkis šių metų mėnesius supirkta 16,5 tūkst. tonų ekologiško pieno, kai prieš penkis metus, 2018-aisiais, per tą patį laiką buvo supirkta 11,7 tūkst. tonų. Taip pat auga ir ekologiškų pieno produktų gamyba. Pavyzdžiui, ekologiškos varškės 2018-aisiais buvo pagaminta 713,4 tonos, o pernai – 764,4 tonos, natūralaus ekologiško jogurto gamyba atitinkamais metais išaugo nuo 912 iki 1066,4…
Ne tik mėlynių, bet ir kitų miško uogų negalima rinkti jokiomis mechaninėmis priemonėmis
Įsibėgėjus mėlynių uogavimo sezonui Aplinkos ministeriją pasiekia informacija, kad kai kurie uogautojai, norėdami prisirinkti kuo daugiau šių miško gėrybių, naudojasi „šukomis“ vadinamais brauktuvais. Primename, kad jie gali pažeisti uogienojus, todėl nei šių, nei jokių kitų mechaninių įrankių, skirtų uogų rinkimo procesui paspartinti, naudoti negalima. Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje nustatyta, kad renkant uogas, draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones. Ši nuostata galioja renkant visas laukines uogas – mėlynes, bruknes, spanguoles. Pasak gamtininkų, mėlynės yra daugiametis augalas, jis kasmet neišauga naujas. Nors renkant uogas šukomis nepažeidžiamos šaknys, tačiau jeigu sudraskomi lapeliai, sužalojamos šakelės, augalas nualinamas, prasčiau pasiruošia kitiems metams ir uogų derlius gali…
„Vilniaus vandenys“ pirmąjį metų pusmetį investicijoms skyrė beveik 20 mln. eurų
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ dalinasi pirmojo šių metų pusmečio rezultatais: sausio – birželio mėnesiais, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendrovės pajamos padidėjo 2 proc. bei sudarė 20 mln. eurų. Tuo tarpu investicijoms „Vilniaus vandenys“ skyrė net 19,5 mln. eurų, 11,8 mln. eurų daugiau nei per praėjusių metų pirmuosius šešis mėnesius. Pagrindinių bendrovės paslaugų pajamų didėjimas, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šių metų sausio – birželio mėnesiais siekė nuo 1,6 proc. už geriamojo vandens tiekimą iki 5,9 proc. už nuotekų tvarkymą. „Šių metų pirmasis pusmetis bendrovės gautomis pajamomis buvo sėkmingas dėl kelių priežasčių: pirmiausia, karantino laikotarpiu ženkliai sumažėjęs verslo klientų vartojimas šiais metais sugrįžo į prieš…
