Artėjant Velykoms ir įsibėgėjant pavasariui, vis daugiau žmonių traukia į miškus ieškoti pirmųjų pavasario žalumynų. Pastaruoju metu vienas populiariausių – meškinis česnakas (Allium ursinum). Aplinkos ministerija ragina gyventojus elgtis atsakingai ir šventes sutikti nežalojant gamtos – nenaikinti augalų masiškai ir rinkti tik tiek, kiek iš tiesų reikia, nedarant žalos augalų populiacijoms. Ankstyvas pavasario augalas, kurio būklė – trapi Meškinis česnakas – Lietuvoje natūraliai miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jis dažniausiai aptinkamas derlinguose, ūksmėtuose lapuočių miškuose, šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse. Augalas puikiai prisitaikęs prie ankstyvo pavasario sąlygų – jo lapai prasikala dar prieš medžiams sulapuojant, o už kelių savaičių pasirodo ir balti žvaigždiški žiedai. Vegetacija trunka neilgai – jau vasaros…
Žalieji teiginiai reklamoje: griežtėjantis reguliavimas ir praktinės rizikos
„Tvarus“, „draugiškas aplinkai“ ar „ekologiškas“ – jau netrukus šie apibūdinimai komercinėje komunikacijoje bus vertinami ne kaip rinkodaros pasirinkimas, o kaip teiginiai, kuriuos būtina pagrįsti. Griežtesnis reguliavimas ir atsakomybė už klaidinančią verslo komunikaciją įsigalios šių metų rugsėjo 27 d., kartu su Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimais. Naujaisiais pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliama Vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje direktyva (angl. Empowering Consumers for the Green Transition Directive), kuri iš esmės keičia aplinkosauginių teiginių naudojimo standartą – nuo deklaratyvių formuluočių privalu pereiti prie aiškiai pagrįstų, patikrinamų teiginių. „Praktikoje tai reiškia, kad verslai turi ne tik peržiūrėti naudojamą komunikaciją, bet ir įsivertinti, ar turi pakankamus duomenis kiekvienam teiginiui pagrįsti“, – sako pakuočių atliekų…
Mažiau betono, daugiau gamtos: mokslininkai siūlo alternatyvas mietams
Ar miestus nuo klimato kaitos gali išgelbėti ne technologijos, o… gamta? Vis dažniau mokslininkai sako – taip. Tačiau svarbiausia ne pats sprendimas, o tai, kur ir kaip jis taikomas. Mykolo Romerio universiteto (MRU) podoktorantūros stažuotojas Kamaleddin Aghaloo tyrinėja, kaip gamta gali tapti ne tik miesto puošmena, bet ir infrastruktūros dalimi – mažinti karštį, valdyti lietaus vandenį ir gerinti gyvenimo kokybę. „Nėra vieno universalaus sprendimo. Svarbiausia suprasti, kur jis duos didžiausią naudą“, – sako mokslininkas. Pasak tyrėjo, dažnai daroma klaida ieškant vieno „stebuklingo“ sprendimo. Iš tiesų, miestams reikia visos sistemos. Daugiafunkcinės žaliosios erdvės gali vienu metu mažinti temperatūrą, sugerti lietaus vandenį ir gerinti žmonių savijautą. Žalieji stogai padeda taupyti energiją, miesto…
Prasidedant daugiamilijoninės vertės darbams, speciali komisija įvertino Šiaulių dviračių takus
Šiauliuose įrengtus dviračių takus įvertino Susisiekimo ministerijos dviračių skatinimo darbo komisija. Dvi dešimtys žmonių dviračiais pravažiavo Šiaulių dviračių takais 19 kilometrų ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje aptarė kelionės metu užfiksuotus pastebėjimus. 2026 – 2028 metais Šiauliuose bus ypač intensyviai tęsiami dviračių infrastruktūros plėtros darbai. Šiuo metu mieste yra apie 70 kilometrų geros būklės takų. Planuojama, kad per keletą metų šis skaičius beveik padvigubės, į takų plėtrą bus investuota apie 23 mln. eurų. Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva mieste svečiavosi Susisiekimo ministerijos dviračių skatinimo darbo komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, dviratininkų bendrijos, projektavimo įmonių asociacijos, Transporto kompetencijų agentūros atstovų. Kartu su dviračių skatinimo darbo komisija, rangovų bei projektuotojų atstovais buvo…
Šį sezoną sumedžioti 275 vilkai
Aplinkos ministerija informuoja, kad 2026 m. kovo 31 d. baigėsi 2025-2026 m. vilkų medžiojimo sezonas. Šio sezono metu sumedžioti 275 vilkai. 2025-2026 m. medžioklės sezono metu nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Tačiau, jei nustatytas sumedžiojimo limitas yra išnaudojamas anksčiau, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas pasiekus limitą. Šiemet to neprireikė. Pirmieji du šio medžioklės sezono vilkai buvo sumedžioti 2025 m. spalio 15 d. Varėnos rajone, o paskutinis – 2025 m. kovo 31 d. Švenčionių rajone. Daugiausia vilkų per dieną – net 12 – buvo sumedžiota 2025 m. lapkričio 15 d. Panevėžio, Jurbarko, Švenčionių, Kazlų…
Daugelis verslų atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių, tačiau dalis pažadų liko neįgyvendinti
Nors didelė dalis Lietuvos įmonių jau atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių, vartotojams verta išlikti dėmesingiems – kai kurie verslai, nors buvo įsipareigoję to nebedaryti, iki šiol prekiauja kiaušiniais iš narvų. Europoje beveik 1 400 įmonių jau yra įsipareigojusios atsisakyti kiaušinių iš pačių blogiausių sąlygų. Šia linkme sparčiai juda ir Lietuvos verslai – prekybos ar narvuose laikomų vištų kiaušinių naudojimo gaminiuose atsisakė arba įsipareigojo atsisakyti jau daugiau nei 150 įmonių. Didelė dalis pažadų jau yra įgyvendinti. „Galime pasidžiaugti, kad iki 2026-ųjų narvuose laikomų vištų kiaušinių jau atsisakė daugiau nei 80 įmonių, tarp jų – „Mantinga“, „Maxima“, „IKI“, „Narvesen“, „Biržų duona“ „Subway“, „Narutis“, „Stikliai“ ir daugybė kitų. Tai rodo, kad pokytis yra…
Vyriausybė pritarė Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektui: tai leis sumažinti klimato kaitos sukeliamus nuostolius
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektui, reglamentuosiančiam prisitaikymo prie klimato kaitos nacionalinius ir vietos lygmens veiksmus. „Šiuo įstatymu bus reglamentuojamas aiškus institucijų vaidmuo ir nuoseklus planavimas: jame numatyta, su kokiomis rizikomis Lietuva susidurs dėl besikeičiančio klimato, nusistatomi tikslai ir uždaviniai, suplanuotos priemonės joms valdyti“, – sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė. Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, reglamentuojančio su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusių teisinių ir visuomeninių santykių. Kai kuriuose teisės aktuose galima rasti nuostatų, kurios iš dalies susijusios su prisitaikymu prie klimato kaitos ar hidrologine ar meteorologine veikla, tačiau jos neužtikrina visapusiško teisinio jos reguliavimo. Norint tikslingai planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, reikalingas aiškus…
Ką parodė konteinerių turinys: naujas tyrimas atskleidė, kaip rūšiuoja pajūrio gyventojai
Atliekų rūšiavimo rezultatai vis dažniau įrodo, kad nuoseklus darbas ir vietos iniciatyvos duoda apčiuopiamų pokyčių. Naujausia atliekų morfologijos analizė Klaipėdos regione atskleidžia pozityvią tendenciją – pajūrio savivaldybėse vis daugiau atliekų išrūšiuojama tinkamai, o į mišrių atliekų srautą patenka vis mažiau perdirbti tinkamų medžiagų. Gyventojų rūšiavimo įpročiams ir perdirbamų pakuočių kiekiui prognozuoti plastiko ir popieriaus rūšiavimo konteinerių morfologiniai tyrimai periodiškai atliekami visoje Lietuvoje. Juos organizuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, regioniniais atliekų tvarkymo centrais, atliekų vežėjais, dalyvaujant visų suinteresuotų institucijų atstovams. Tai – konteinerių sudėties analizė, leidžianti tiksliai nustatyti, kiek atliekų gyventojai išrūšiuoja tinkamai, o kiek jų vis dar patenka ne į tą srautą. Tyrimams naudojami mėginiai – tam…
Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pristatyti Miškų įstatymo projekte numatyti miškų valdymo klausimai
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje toliau svarstant Aplinkos ministerijos parengtą Miškų įstatymo projektą, buvo aptarti miškų valdymo klausimai. Buvo pristatytos naujos Valstybinės miškų tarnybos (VMT) ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) funkcijos ir atsakomybė. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad VMT tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus, paskirsto metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybinių miško valdytojams, skelbia miškų stichines nelaimes, organizuoja židinių naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių spyglius ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose naudojant aviaciją, kai nėra kitų veiksmingų priemonių likviduoti židinį. VMT būtų suteikta daugiau atsakomybių, paspartinti veiklos planavimo procesai. Siekiant tobulinti VMU veiklą ir jos veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus, diversifikuoti miškų urėdijos veiklą ir…
Seimo nario L. Jonausko pranešimas: Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė, kad aplinkosaugininkams keliuose nebereikėtų tikrinti automobilių taršos
2026 m. balandžio 1d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Aplinkos apsaugos komitetas beveik vienbalsiai pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario, šio komiteto pirmininko Lino Jonausko iniciatyvai naikinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams priskirtas funkcijas tikrinti lengvųjų automobilių išmetamųjų dujų taršą. Prieš tai šiam siūlymui jau buvo pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) bei Vyriausybėje. Artimiausiu metu projektas bus svarstomas Seimo plenariniame posėdyje. Pasak L. Jonausko, perteklinės funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su pareigūnų darbu ir atitraukia aplinkosaugininkus nuo kitų svarbių pareigų. „Aplinkosaugos pareigūnai neturėtų būti apkraunami funkcijomis, kurios dubliuoja kitų institucijų veiklą. Kaip parodė aplinkosaugininkų keliuose vykdyti reidai, iš beveik 871…
