Atėjus pavasariui ir šylant orams, kasmet padaugėja žolės deginimo atvejų. Tai pavojingas ir vis dar gajus įprotis, keliantis grėsmę ne tik atviroms teritorijoms, bet ir miškams. Valstybinių miškų urėdija (VMU) siekia užkirsti kelią žolės deginimui, informuodama visuomenę apie daromą žalą gamtai ir stiprindama miškų priešgaisrinę apsaugą visoje Lietuvoje. Įprotis, sukeliantis dideles pasekmes Deginant žolę sunaikinamas paviršinis dirvožemio sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, vabzdžiai, ropliai, smulkūs žinduoliai, perintys paukščiai ir jų jaunikliai. Ugnis naikina natūralias buveines ir trikdo ekosistemų pusiausvyrą. Ypač pavojinga tai, kad sausomis ir šiltomis savaitėmis net ir nedidelė liepsna gali greitai išplisti – iš pievų ji lengvai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas ar ūkinius pastatus. Tokie gaisrai…
Modeliuoti ateitį: kur baigiasi prognozė ir prasideda sprendimas?
Lietuvos mokslo tarybai (LMT) finansuojant ir užtikrinant nacionalinį dalyvavimą tarptautinėse programose, Lietuvos tyrėjai vis dažniau tampa ne tik partneriais, bet ir lyderiais tarptautiniuose konsorciumuose. Vienas tokių pavyzdžių – šių metų kovą startavęs projektas RE-FOREST („Atsparūs miškai – sveiki vandenys“), koordinuojamas Klaipėdos universiteto. Projektas įgyvendinamas pagal „NordForsk“ programą ir jungia mokslininkus iš Lietuvos, Norvegijos, Danijos ir Suomijos, siekiančius sukurti pažangius sprendimus tvariam miškų ir vandens išteklių valdymui. LMT šiame procese atlieka esminį vaidmenį – užtikrina nacionalinį finansavimą, atstovauja Lietuvos interesams tarptautiniuose sprendimuose ir prižiūri projekto įgyvendinimo kokybę. Šis projektas išsiskiria ne tik savo moksliniu tikslu, bet ir tuo, kad Lietuva pirmą kartą koordinuoja tokio lygio „NordForsk“ iniciatyvą. Tai ženklas, kad šalies…
„Toksika“ apibendrino 2025-ųjų rezultatus: uždirbta dvigubai daugiau pelno
Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“ 2025 m. pasiekė įspūdingų veiklos rezultatų: įmonės pelnas augo beveik dvigubai, didėjo pardavimo pajamos ir surinktų pavojingųjų atliekų kiekis. Audituotoje praėjusių metų finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad pardavimo pajamos 2025 m. siekė 11,80 mln. Eur ir tai buvo 23 % daugiau nei prieš metus, o grynasis pelnas šoktelėjo iki 1,25 mln. Eur, t.y. 97 % daugiau nei 2024-aisiais. Praėjusių metų EBITDA sudaro 2,77 mln. Eur (28 % daugiau nei prieš metus), o nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 10,5% (2024 metais buvo 6,5 %). „Toksikos“ valdyba siūlo akcininkams išmokėti 846 804 Eur dividendų, t.y. 53 % daugiau nei prieš metus. Už 2025 metus įmonė sumokėjo ar…
91 proc. lietuvių namuose rūšiuoja atliekas: organinių, pavojingų ir tekstilės atliekų rūšiavimą dar galima pagerinti
Atliekų rūšiavimas daugelyje Baltijos šalių namų ūkių jau tapo kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau ne visos atliekos rūšiuojamos vienodai. Apklausos duomenys rodo, kad nors popierius, plastikas ir stiklas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rūšiuojami plačiai, sudėtingesnės atliekos – tokios kaip maisto, tekstilės ar pavojingos – dažnai vis dar lieka nuošalyje. Iš trijų šalių aktyviausiai atliekas rūšiuoja Estijos gyventojai – net 96 proc. jų tai daro namuose. Lietuva atsilieka nedaug – atliekas rūšiuoja 91 proc. gyventojų. Latvijoje šis rodiklis siekia 83 proc. Tai reiškia, kad beveik kas penktas namų ūkis vis dar nerūšiuoja atliekų. „Apklausa rodo, kad daugeliui Baltijos šalių gyventojų atliekų rūšiavimas jau tapo įpročiu, tačiau jį dar galima padaryti patogesnį kasdienybėje. Nors…
Sukame laikrodžius, bet netaupome: ekspertė paaiškino, kas iš tiesų mažina elektros sąskaitas
Jau šį sekmadienį, kovo 29 dieną, Lietuvoje vėl bus persuktos laikrodžių rodyklės – naktį jos pasislinks viena valanda į priekį, įvedant vasaros laiką. Toks laiko keitimas tradiciškai siejamas su efektyvesniu dienos šviesos išnaudojimu ir mažesniu elektros energijos vartojimu, tačiau šiandien vis dažniau abejojama, ar tai iš tiesų dar turi apčiuopiamos naudos. Pasak nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ produktų skyriaus vadovės Eglės Afanasjevos, anksčiau ši praktika galėjo padėti sutaupyti, tačiau šiuolaikinėje energetikos sistemoje jos poveikis elektros sąnaudoms yra gerokai mažesnis. „Laiko persukimas buvo sukurtas siekiant geriau išnaudoti natūralią dienos šviesą ir sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi – energiją taupantys šviestuvai ir kitos technologijos smarkiai sumažino apšvietimo dalį…
Ar Nacionalinėje žemės tarnyboje galima sužinoti privataus žemės sklypo savininko duomenis
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gauna prašymų nurodyti konkretaus privačios žemės sklypo savininką. Dažniausiai tokie prašymai būna dėl privačios žemės ūkio paskirties žemės ir yra motyvuojami noru kreiptis į savininką su pasiūlymu parduoti sklypą arba sutvarkyti sklypą, jeigu jis yra neprižiūrimas ir apleistas. Svarbu pažymėti, kad tokie duomenys gyventojams nėra ir negali būti teikiami. Žemės sklypo savininko vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys yra laikomi asmens duomenimis, kurių tvarkymą ir apsaugą griežtai reglamentuoja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir kiti teisės aktai. Todėl NŽT tokių duomenų tretiesiems asmenims neteikia. Duomenys apie nekilnojamojo turto savininkus yra kaupiami VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Pilną informaciją gali gauti tik pats turto savininkas, užsakęs savo…
8,5 iš 10 taromatuose „Sengirės fondui“ paaukotų eurų jau ošia miškais
Iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“, kurią palaikantys gyventojai taromatuose aukoja užstato lėšas gamtos išsaugojimui, jau pasiekė aiškiai išmatuojamą rezultatą – per 64 hektarus apsaugotų miškų. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skaičiuoja, kad senųjų miškų išpirkimui „Sengirės fondas“ panaudojo beveik 85 proc. surinktų lėšų, o likusias 15 proc. fondas šiemet planuoja skirti naujai išperkamiems miškams įsigyti. „Pradėdami iniciatyvą nesitikėjome, kad tiek daug gamtą mylinčių žmonių palaikys mūsų idėją ir nuosekliai aukos užstatą taromatuose. Jau dabar gyventojų dėka apsaugota daugybė svarbių buveinių su tūkstančiais jose gyvenančių rūšių. O artėjant vasarai stiprėja tikimybė, kad aukojamų lėšų dar pagausės, nes šiltuoju metų laiku grąžinama pastebimai daugiau pakuočių. Patirtis rodo, kad dalis jų užstato yra…
Artėjant sodinimo sezonui – specialistų patarimai, kaip išsirinkti augalus
Netrukus prasidės medelių ir krūmų sodinimo sezonas. Tinkamai parinkti medžiai ir krūmai ne tik puošia aplinką, bet ir kuria ilgalaikę vertę – gerina mikroklimatą, suteikia pavėsį, mažina triukšmą, prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Tačiau norint, kad augalai sėkmingai prigytų ir džiugintų ne vienerius metus, svarbu atsakingai įvertinti jų parinkimą bei augimo sąlygas. Kad būtų lengviau išsirinkti, savo patarimais dalijasi Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai. Į ką atkreipti dėmesį? Pasak VMU Raudondvario medelyno vadovės Renatos Vaškevičienės, renkantis augalus, visų pirma, reikia įvertinti vietą, kur planuojate juos sodinti – vietovės dirvožemio tipą ir kiek saulės šviesos gauna ši teritorija. Kai kurie medžiai mėgsta saulėtą vietą, kiti geriau auga pavėsyje, tadaugalus rinkitės, atsižvelgę…
Seimas pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui atsisakyti žemiausios tikslumo klasės geodezinių punktų saugojimo
Antradienį Seimo posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtoms Geodezijos ir kartografijos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siūloma mažinti administracinę naštą ūkio subjektams ir atsisakyti trečios tikslumo klasės Globalinės padėties nustatymo sistemos (GPNS) tinklo geodezinių punktų saugojimo. Šiuo metu visi valstybinio geodezinio tinklo geodeziniai punktai, įskaitant ir GPNS trečios tikslumo klasės tinklo geodezinius punktus, saugomi valstybės, o ūkio subjektai, kurie vykdydami ūkinę veiklą sunaikina ar sugadina geodezinį punktą, privalo savo lėšomis jį atstatyti arba perkelti (naujai įrengti). GPNS trečios tikslumo klasės punktų Lietuvoje yra apie 10 tūkstančių. Kasmet reikia atstatyti sugadintus arba perkelti į naują vietą maždaug 225 geodezinių punktų. Vieno tokio punkto atstatymas arba perkėlimas, įskaitant geodezinių koordinačių matavimus, projektavimą stulpelių gamybą ir įrengimą, kainuoja apie 1 400 eurus. Kasmet ūkio subjektai sutaupytų apie 290 tūkst. eurų. Už…
Verslui pristatytos žaliųjų teiginių gairės: siekiama skaidresnės ir vartotojams patikimos reklamos
Praėjusį penktadienį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kartu su Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) ir UAB „Sustaiming“, organizavo renginį, skirtą žaliųjų teiginių naudojimui reklamoje aptarti. Į renginį buvo pakviesti verslo atstovai bei komunikacijos specialistai. Nuo šių metų rugsėjo 27 d. įsigalios Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimai, į kuriuos perkelta Vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje direktyva. Šie pakeitimai sugriežtins reikalavimus dėl žaliųjų teiginių skleidimo ir dar labiau sustiprins pareigą verslui aplinkosauginius teiginius pagrįsti aiškiais, patikrinamais duomenimis. Renginio metu VVTAT pristatė parengtas Žaliųjų teiginių reklamoje gaires, kurios padės verslui tinkamai naudoti su tvarumu susijusius teiginius ir išvengti klaidinančios reklamos. Gairėse akcentuojama, kad visi aplinkosauginiai teiginiai turi būti pagrįsti, tikslūs, aiškūs…
