Robotai vejapjovės vis dažniau iš prabangos prekės tampa racionaliu pasirinkimu – ypač tiems, kurie vertina laiką, patogumą ir tvarkingą kiemo veją. Nors pradinė investicija gali pasirodyti nemaža, ekspertų teigimu, vos keleto metų perspektyvoje ji atsiperka per mažesnes eksploatacines išlaidas ir sutaupytą laiką. „Šiandien robotas vejapjovė iš esmės keičia požiūrį į vejos priežiūrą. Jei anksčiau reikėdavo skirti laiko pjovimui, planuoti darbus ar nuolat prižiūrėti įrenginį, dabar viskas vyksta automatiškai. Tereikia nustatyti pagrindinius parametrus, o robotas vejapjovė toliau dirba savarankiškai – veja prižiūrima nuolat, tolygiai ir be papildomų pastangų. Tai leidžia vejos priežiūrą paversti beveik nematoma kasdienybės dalimi“, – sako „Husqvarna“ technikos specialistas Simas Bairašauskas. Pasak jo, pastaraisiais metais robotų vejapjovių kainos…
VMU pristato atnaujintą rekreacinių objektų žemėlapį: patogesnis planavimas ir daugiau galimybių lankytojams
Valstybinių miškų urėdija (VMU) pristato atnaujintą rekreacinių objektų žemėlapį, kuriame vienoje vietoje visuomenė gali rasti informaciją apie visoje Lietuvoje esančius VMU prižiūrimus rekreacinius objektus bei patogiai planuoti savo išvykas gamtoje. Atnaujintame žemėlapyje gyventojai gali greitai sužinoti apie pažintinius takus, objektus ir kompleksus, stovyklavietes, poilsiavietes, parkus, apžvalgos aikšteles ar atokvėpio vietas. Žemėlapis sukurtas taip, kad lankytojai galėtų lengvai atrasti dominančias vietas ir iš anksto susiplanuoti maršrutą. Tai padaryti galima ant dominančio rekreacinio objekto paveikslėlio paspaudus dešiniojo kampo apačioje esantį takelio simbolį. Papildomai įdiegta funkcija „Rekreacijos objektų grupė“, kuri leidžia matyti rekreaciniais objektais turtingiausias teritorijas. Tai suteikia galimybę vienos kelionės metu aplankyti ne vieną įdomų objektą ir susikurti įvairiapusę pažintinę išvyką. Šis…
Bus ribojamas švino kiekis žvejybos reikmenyse
2026 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos (EK) REACH komiteto posėdyje pritarta švininių žvejybos reikmenų apribojimams, kurie bus įteisinti pakeitus REACH reglamento XVII priedą. Šio priedo pakeitimai turėtų įsigalioti maždaug už pusmečio. Pagrindiniai švino ribojimo pakeitimai numato draudimą tiekti rinkai švininius svarelius ir masalus, taip pat naudoti juos verslinėje žvejyboje. Švininių svarelių ir masalų naudojimas mėgėjų žvejyboje nebus draudžiamas. Tiekimo rinkai ribojimai bus taikomi švininiams svareliams ir masalams, kuriuose švino kiekis pagal svorį sudaro daugiau nei 1 proc. Švininius svarelius ir masalus, sveriančius mažiau kaip 50 gramų, bus draudžiama tiekti rinkai praėjus 3 metams nuo reglamento pakeitimo įsigaliojimo, o sveriančius nuo 50 gramų iki 1 kilogramo – po 5 metų.…
Seimo nario L. Jonausko pranešimas: „Ličio baterijų krizė: kodėl liepsnoja Lietuvos atliekų sektorius?“
2026 m. gegužės 7 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Lietuvos padangę vis dažniau temdo iš atliekų rūšiavimo centrų kylantys tiršti dūmai, žymintys naują ir pavojingą technologinės eros etapą. Jei pažvelgtume į pastarųjų kelerių metų atliekų tvarkytojų teritorijose kilusių gaisrų statistiką, pamatytume šiurpą keliančią tendenciją, virstančią nuolatiniu ekstremaliu įvykiu. Nors kompetentingos institucijos po kiekvieno incidento vykdo ilgus tyrimus, ekspertų bendruomenė jau sutaria dėl pagrindinio kaltininko. Tai – netinkamai tvarkomos ličio baterijos, kurios tapo itin galingomis „tiksinčiomis bombomis“ bendrame atliekų sraute. Užtenka smūgio ir grandininė reakcija – neišvengiama Pagrindinė priežastis, kodėl ličio baterija yra nepalyginamai pavojingesnė už savo pirmtakes, slypi jos vidinėje cheminėje struktūroje…
ES aplinkos generalinių direktorių susitikime Lietuva akcentavo bioekonomikos, gamtos apsaugos ir finansavimo klausimus
Gegužės 7 d. Kipro mieste Pafose vykusiame Europos Sąjungos (ES) aplinkos generalinių direktorių susitikime aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė pristatė Lietuvos poziciją dėl ES bioekonomikos strategijos įgyvendinimo, Paukščių ir Buveinių direktyvų vertinimo, tarptautinių plastiko sutarties derybų ir gamtos kreditų potencialo. „Lietuvai svarbu, kad ES aplinkos politika išliktų ambicinga, tačiau kartu būtų aiškiai įgyvendinama praktikoje. Tam reikia proporcingų reikalavimų, geriau suderintų procedūrų, tvaresnio finansavimo ir aiškių sąlygų institucijoms, verslui bei visuomenei“, – sakė aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė. 2025 m. lapkritį Europos Komisija pristatė naują ES bioekonomikos strategiją. Ja siekiama stiprinti biotechnologijų ir biologinės kilmės produktų vaidmenį ES ekonomikoje, spartinti inovacijų diegimą, kurti rinkas biologinės kilmės medžiagoms ir užtikrinti tvariai gaunamos biomasės pasiūlą.…
Kokią tiesą atskleidė Nemuno tyrimai: yra gyvybingų ruožų, bet būklė kelia nerimą
Nemunas – didžiausia Lietuvos upė, tačiau jo būklė iki šiol buvo tiriama fragmentiškai, o ir pati upė – menkai tausojama. Siekiant situaciją pagerinti, praėjusiais metais pradėti plataus masto kompleksiniai tyrimai, kurių rezultatai pirmą kartą pristatomi šiemet. Labdaros ir paramos fondo „Nemunas 2.0“ inicijuoti tyrimai atskleidžia: kol dalis Nemuno pasižymi pakankamai gera būkle, likusioje kyla grėsmė vietinei ekosistemai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Anot mokslininko, ichtiologo, fondo „Nemunas 2.0“ valdybos nario Kęstučio Skrupskelio, vandens cheminės būklės, dugno bestuburių ir žuvų bendrijų tyrimai 10-yje Nemuno atkarpų – nuo pasienio su Baltarusija iki Punios šilo – davė neįkainojamos informacijos. „Prieš pradėdami tyrimus norėjome įvertinti, koks vanduo atiteka į Lietuvą iš kaimyninės Baltarusijos ir kuo jis…
Vyriausybė pritarė atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimams
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams. Šiomis pataisomis į Lietuvos teisę perkeliamos atnaujintos Europos Sąjungos (ES) nuostatos, reglamentuojančios baterijų ir baterijų atliekų tvarkymą, atliekų vežimą bei elektronikos atliekų tvarkymą. „Siekiame aiškesnės ir geriau veikiančios atliekų tvarkymo sistemos, kuri atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir kartu būtų suprantama verslui bei gyventojams. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai padės užtikrinti didesnę gamintojų atsakomybę, efektyvesnį baterijų atliekų surinkimą ir didesnę kontrolę“,– sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Atliekų tvarkymo įstatyme liktų galioti tik tos su baterijų atliekų tvarkymo organizavimu susijusios įstatymo nuostatos, kurios detalizuoja, kokių institucijų nustatyta tvarka vykdoma baterijų gamintojų registracija, baterijų…
30 metų laukta miško ateitis: Lietuvoje įveisti trys nauji juodalksnio bandomieji želdiniai
Lietuvos miškuose vyksta mokslo procesas, kurio vaisiais naudosis ne viena karta. Biržų, Telšių ir Jurbarko regioniniuose padaliniuose įveisti trys nauji juodalksnio bandomieji želdiniai – savotiškos gyvosios laboratorijos po atviru dangumi. Čia bus sprendžiama, kokie ateities miškai augs Lietuvoje: atsparesni klimato kaitai ir ligoms, produktyvesni, vertingesni gamtai bei žmogui. Šį darbą atliko Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško genetinių išteklių specialistai ir Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai. Už jaunų juodalksnio medelių, augančių bandomuosiuose želdiniuose, slypi kone tris dešimtmečius trukusi mokslo, kantrybės ir kruopštaus atrankos darbo istorija. Miško genetika – lėtas, bet ateitį kuriantis darbas Miško medžių selekcija nevyksta per vieną sezoną. Skirtingai nei žemės ūkyje, kur rezultatai matomi po metų ar dvejų, miškininkai…
Klaipėdos licėjaus komanda – viena geriausių Europoje: tarptautiniame konkurse pelnė trečią vietą
Klaipėdos licėjaus mokinių komanda „Acta non verba“ pasiekė reikšmingą įvertinimą tarptautinėje arenoje – EU-CONEXUS konkurso „Think Smart, Create Green“ finale iškovojo trečiąją vietą vyresniųjų (14–17 m.) amžiaus grupėje. Dar kovo pabaigoje komanda tapo nacionalinio etapo nugalėtoja Lietuvoje. Sprendimas pakrančių apsaugai ir biologinei įvairovei Komanda, vadovaujama mokytojos Eglės Mineikės, savo projekte nagrinėjo biologinės įvairovės nykimą – problemą, kurią neretai lemia pakrančių apsaugos sprendimai. „Klaipėda – mūsų namai, o Baltijos jūra – dalis mūsų, todėl pirmosios projekto idėjos kilo vedinos meilės savo kraštui. Siekiant palikti ką nors gero kartoms, kurios auga ir augs šalia mūsų jūros, gimė idėja, kuri yra ne tik originali, bet ir pritaikyta būtent Baltijos jūrai“, – pasakoja „Acta…
2027 metams patvirtinta mažesnė miškų kirtimų norma
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas savo įsakymu patvirtino 4,6 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2027 metams, lyginant su 2026 metais ministro patvirtinta norma. Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per pastaruosius metus. Kirtimų norma valstybiniuose miškuose sumažinta nuo Vyriausybės patvirtintų maksimaliai leidžiamų iškirsti nuo 11 850 ha iki 10 660 ha, o kirtimų apimtys juose – nuo 3 620 iki 3 257 tūkst. kietmetrių medienos. Į kirtimų normą nebeįskaičiuojami II miškų grupės brandūs medynai, kurie paliekami natūraliam formavimuisi. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos (VMT) siūlymą dėl Vyriausybės patvirtintos 2024–2028 metų laikotarpio metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos bei nuo 2024 metų įsigaliojusius su miško…
