• Gamta ir gyvūnai

    Valstybinei miškų tarnybai vadovaus Saulius Cironka

    Penktadienį Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pareigas pradeda eiti verslo ir vadybos specialistas, inžinierius mechanikas Saulius Cironka. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, augančio miškų vaidmens klimato ir biologinės įvairovės krizių, taip pat ir energetikos bei bioekonomikos iššūkių akivaizdoje matome, kad miškų valdymui reikia pokyčių.  „Tikiuosi, kad naujasis vadovas taps lyderiu, kuris įkvėps Valstybinės miškų tarnybos komandą įgyvendinti išsikeltus tikslus. Tai pagrindinė miškų politikos įgyvendinimą užtikrinanti ir informaciją apie miškus valdanti institucija, nuo kurios sprendimų labai priklauso konkreti veikla šalies miškuose. Jos uždavinys ne tik reguliuoti miškų ūkio veiklą, bet ir kaupti tokią informaciją apie miškus, kuri padėtų specialistams bei visuomenei įtikinamai ir pagrįstai atsakyti į kylančius klausimus“, – pažymi aplinkos ministras…

  • Gamta ir gyvūnai

    Visko išmesti nebūtina – paprasti patarimai, padėsiantys sumažinti atliekų kiekį

    Skaičiuojama, kad kasmet išmetame 2,12 mlrd. tonų atliekų. Netinkamai išmetamos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį – theworldcounts.com duomenimis, kiekvienais metais 13 mln. tonų plastiko patenka į pasaulio vandenynus, užteršiama 280 mlrd. tonų požeminio vandens, o atliekų deginimo metu į orą yra išskiriamos nuodingos medžiagos. Vis tik perteklinio atliekų kiekio problemą galima išspręsti – tereikia atsakingai rūšiuoti atliekas ir stengtis jų kiekį pastebimai sumažinti. Eglės Tamelytės, technologijų bendrovės „Samsung“ organizuojamo projekto moksleiviams „Solve for Tomorrow“ vadovės Baltijos šalyse, teigimu, šiemet atliktos apklausos metu tarp didžiausių grėsmių mus supančiai aplinkai Lietuvos jaunuoliai įvardijo oro užterštumą bei maisto švaistymą: „Nors lietuvių požiūris į aplinkos būklę yra pakankamai neigiamas, tačiau beveik 80 proc. apklaustųjų…

  • Gamta ir gyvūnai

    Seimo Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio pranešimas: parlamentaras Seimui pateikė pataisą – skatina perdirbti daugiau plastiko

    2022 m. lapkričio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Penktadienį Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis Seime užregistravo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą, kuria siekiama, kad iki 2024 m. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos. Parlamentaras teigia, kad tik taip būtų sumažintas Lietuvos mokamas taršos mokestis Bendrijai. Įgyvendinus Seimo nario K. Adomaičio siūlomą permainą, nuo 2024-ųjų metų atsirastų finansinė paskata pakuočių gamintojams ir importuotojams sparčiai didinti plastikinių pakuočių perdirbimą, taip sumažinant Lietuvos mokamą įnašą Europos Sąjungai už neperdirbto plastiko kiekius. „Lietuva šiandien – it tingus mokinukas, kuris, paskubomis padaręs namų darbus, numeta knygą ir lekia pramogauti. Mūsų plastiko perdirbimo reikalavimai gamintojams – tik minimaliai priimtini Europoje. Nesunkiai pasiekę šiandien…

  • Gamta ir gyvūnai

    Tyrimas: kokiais varikliais automobilius Lietuvos žmonės renkasi šiandien ir kokius rinksis ateityje?

    50 proc. Lietuvos šeimų turi vieną automobilį, o kiek mažiau negu pusė (42 proc.) – du ir daugiau. Lietuvoje populiariausi yra dyzeliniai automobiliai, toliau rikiuojasi benzininiai, o elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai dar nėra plačiai paplitę, tačiau daugelis žmonių norėtų, kad tai būtų kitas jų automobilis, rodo draudimo bendrovės „If“ atlikta apklausa. Dyzeliniai automobiliai – labiausiai paplitę tarp lietuvių Apklausos rezultatai parodė, kad daugumos Lietuvos šeimų automobiliai yra dyzeliniai arba benzininiai. 71 proc. šeimų turi dyzelinį automobilį, o kur kas mažiau (34 proc.) respondentų – benzininį. 6proc. šeimų vairuoja automobilį, varomą suskystintosiomis dujomis, 3 proc. šeimų turi hibridines transporto priemones. 1 proc. šeimų renkasi elektromobilius, gamtines dujas, suspaustąsias gamtines dujas deginantį arba iš tinklo įkraunamą hibridinį automobilį. „Benzinu varomi…

  • Gamta ir gyvūnai

    S. Gentvilas: ESO turi laikytis įstatymų, negali imti mokesčių už sąlygų išdavimą ir taikyti perteklinių procedūrų

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas prašo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paaiškinti, kuo remiantis ir kaip šiuo metu įmonė išduoda prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas, pritarimus statinių projektams planuojant statyti statinius kitų statinių apsaugos zonose ir planuojant statyti statinius mažesniu nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių. Aplinkos ministeriją pasiekia informacija iš projektuotojų (inžinierių, architektų), kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduodama prisijungimo sąlygas įgyvendinamiems statinių projektams taiko papildomas procedūras, kurios galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Iš gaunamos informacijos galima susidaryti nuomonę, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ taiko teisės aktuose nereglamentuotą tvarką, kurioje pateikiamos instrukcijos, kaip gauti prisijungimo sąlygas, nurodomos kainos už prisijungimo sąlygų parengimą – 31,75 euro, yra nustatyti prisijungimo sąlygų…

  • Gamta ir gyvūnai

    „Mars Lietuva“ tvarios plėtros programa: taupomi tiek energetiniai, tiek finansiniai ištekliai

    Europos energetikos rinkoje vyraujant tiekimo bei kainų nestabilumui, ilgalaikes investicijas į tvarią plėtrą vykdžiusios bendrovės skaičiuoja šių investicijų grąžą. Gargžduose įsikūrusi bendrovė „Mars Lietuva“ nurodo, kad per keletą pastarųjų metų įdiegti kompleksiški elektros, šilumos energijos ir vandens taupymo sprendimai įmonei leido sutaupyti apie 645 tūkst. eurų. Per visą pastarąjį dešimtmetį „Mars Lietuva“ elektros suvartojimą vienai produkcijos tonai pagaminti sumažino 14 proc., dujų – 20 proc., vandens – 50 proc. Šiuo metu „Mars Lietuva“, Gargžduose gaminanti maistą gyvūnams augintiniams – viena efektyviausiai energetinius išteklius Europoje naudojančių korporacijos „Mars“ gamyklų. „Dabartinėmis aplinkybėmis, rinkoje šuoliuojant energetikos resursų kainoms, ypač svarbu ne tik stabilus energijos tiekimas, bet ir jos taupus bei efektyvus naudojimas, įskaitant…

  • Gamta ir gyvūnai

    Šiemet surinkta virš tūkstančio tonų bešeimininkių padangų – kokio jų „derliaus“ sulauksime pavasarį?

    Šiais metais atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad 6 proc. Lietuvos gyventojų su savimi pasiima eksploatuoti nebetinkamas padangas ir nepaiso raginimų jas palikti padangų keitimo ar įsigijimo vietose. Vėliau tokias atliekas tenka savarankiškai vežti į atliekų surinkimo aikšteles ir tai daro anaiptol ne visi vairuotojai – tūkstančiai tokių atliekų atsiduria šalies pakelėse, miškuose ir vandens telkiniuose. Šių bešeimininkių padangų tvarkymą organizuoja savivaldybės, pasinaudodamos Aplinkos apsaugos ministerijos atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšomis – šiemet tai valstybei kainavo trečdalį milijono eurų. „Lietuvoje yra daugiau nei 1,6 mln. registruotų lengvųjų automobilių. Įvertinus tai, kad dauguma vairuotojų turi atskirus žieminių ir vasarinių padangų komplektus bei įskaičiavus kitų kategorijų transporto priemones – susidaro įspūdingas, virš…

  • Gamta ir gyvūnai

    Jūrų muziejaus specialistų numylėtinės: kada į laisvę sugrįš pavasarį išgelbėtos ruoniukės Slyva ir Zunda

    Šiemet Lietuvos jūrų muziejuje išslaugyti ir atgal į Baltijos jūrą paleisti ruoniukai apsigyveno ties Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos krantais, rodo siųstuvų duomenys. Tačiau dvi išgelbėtos ruoniukės vis dar gyvena muziejuje – Zunda ir Slyva čia atvyko nusilpusios ir sverdamos keliskart mažiau nei turėtų sverti tokio amžiaus ruonių jauniklis. Kaip sekasi dabar jau jėgas atgavusioms ruoniukėms, pasakoja jomis besirūpinantys jūrų muziejaus specialistai. Mažiau nei 12 kg svėrusi Zunda kovo pabaigoje buvo rasta netoli Palangos tilto. Jos galiniuose plaukmenyse, nugaroje, pilve ir prie dubens sąnarių matėsi įkandimų žaizdos, prisimena Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė Laura Lupeikaitė.  „Preiloje rasta ruoniukė Slyva į muziejų atkeliavo po beveik mėnesio, balandžio pabaigoje. Kaip ir visi kiti…

  • Gamta ir gyvūnai

    Kviečiame teikti darbus žurnalistų kūrybiniam konkursui „Žmogus ir aplinka“

    Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), skelbia tradicinį kasmetinį kūrybinį konkursą „Žmogus ir aplinka“. Konkursas skirtas išrinkti geriausias einamaisiais metais šalies nacionaliniuose, regioniniuose ir vietiniuose laikraščiuose, žurnaluose, nacionalinių, regioninių ir vietinių transliuotojų radijo ir televizijos laidose, internete ir atviro turinio platformose skelbtas publikacijas, reportažus ir kitą viešąją informaciją tema „Žmogus ir aplinka“. Su konkurso nuostatais galite susipažinti čia. Konkursinių darbų elektronines versijas iki gruodžio 4 d. reikia pateikti Lietuvos žurnalistų sąjungai el. paštu info@lzs.lt Originalius darbus, atitinkančius konkurso tematiką bei tikslą ir paskelbtus einamaisiais metais šalies nacionaliniuose, regioniniuose ir vietiniuose laikraščiuose, žurnaluose, nacionalinių, regioninių ir vietinių transliuotojų radijo ir televizijos laidose, internete ir atviro turinio platformose tema „Žmogus…

  • Gamta ir gyvūnai

    Aplinkos ministerija kviečia teikti pasiūlymus nacionalinei pozicijai dėl švino ribojimo lauko šaudyme ir žvejyboje

    Aplinkos ministerija iki gruodžio 4 d. kviečia visuomenę pasidalinti nuomone dėl numatomo švino ribojimo lauko šaudyme ir žvejyboje. Informacija renkama siekiant parengti suderintą šalies nacionalinę poziciją, kuri bus pristatyta Europos Sąjungos institucijose. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) siūlo apriboti švino tiekimą rinkai ir naudojimą šaudmenyse: šaunamųjų ginklų šratuose, kulkose ir pneumatinių šautuvų šaudmenyse, taip pat žvejybos įrankiuose, skirtuose veiklai lauke. Siūlomas apribojimas susijęs tik su civiliniu naudojimu, neapima švino šaudmenų ir šovinių naudojimo kariniais tikslais, policijos, saugumo ir muitinės pajėgose. Apribojimai taip pat nebūtų taikomi švino šaudmenų ir šovinių naudojimui patalpose. Pasiūlytas apribojimas papildo 2021 m. sausio 25 d. priimtą švino šratų naudojimo šlapžemėse apribojimą. Pastarasis apribojimas visose ES valstybėse narėse…