• Gamta ir gyvūnai

    Aplinkos ministerija siūlo papildomas paskatas didinti biokuro pasiūlą

    Aplinkos ministerija parengė Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimus, kuriais siekiama paskatinti medienos perdirbėjus medienos perdirbimo metu susidarančias liekanas parduoti aukcionuose. Taip sudaromos galimybės šalies biokuro gamintojams lygiomis sąlygomis su kitais pirkėjais įsigyti šios biokuro žaliavos. Numatoma, kad įmonės, kurios parduos ir pateiks medienos perdirbimo pramonės liekanas aukcionuose per elektroninę medienos pardavimo sistemą, gaus papildomą limitą valstybiniuose miškuose pagamintai žaliavinei medienai pirkti pusmetiniame aukcione. Dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijai ir Baltarusijai iš šių šalių į Lietuvą nebegalima importuoti medienos produktų. Iš minėtų valstybių per metus būdavo importuojama apie 1,2 mln. tonų (apie 1,6 mln. m3) smulkintos medienos produktų, kurių didžioji dalis naudota šilumos…

  • Gamta ir gyvūnai

    Lietuvos žolynų lobiai: Europa žiūri su pavydu, o patys trypčiojame vietoje

    Tęsiantis geopolitinei ir ekonominei įtampai ekspertai Lietuvai prognozuoja rūsčią žiemą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docento dr. Evaldo Klimo teigimu, iš tiesų turime pamirštą didelį rezervą, kuris 1939-aisiais mažą mūsų valstybę buvo iškėlęs į pirmąjį pasaulio sviesto eksportuotojų penketuką. Šis rezervas – mums visiems po kojomis ir akimis plytintys žolynų plotai. Ir dabar yra tas momentas, kada reikėtų ne verkšlenti dėl šalyje mažėjančio gyvulių skaičiaus, o sutelkus centrinės valdžios sprendimus ir regionų bendruomenių iniciatyvas žalienų produkciją žolę paversti pašarais, vertingais maisto produktais, biokuru, kurių pakaktų ir patiems, ir eksportui, ir humanitarinei pagalbai. Didžiulės reikšmės pervertinti tiesiog neįmanoma  „Lietuvoje vienam gyventojui tenka 1,04 ha žemės ūkio naudmenų. Tai…

  • Gamta ir gyvūnai

    „Circle K Lietuva“ skaičiuoja atsiperkančias investicijas į tvarumą ir eis dar toliau

    Vieną didžiausių Lietuvoje degalinių tinklų valdanti Kanados kapitalo bendrovė „Circle K Lietuva“  įgyvendina vis daugiau tvarumo iniciatyvų, siekdama tapti vienu žaliausių ir aplinkai draugiškiausių degalinių tinklų Lietuvoje. „Kryptingas tvarių sprendimų diegimas mums leidžia prisidėti prie klimato krizės mažinimo o tai atitinka mūsų vertybes. Socialinis atsakingumas atitinka ir ambicingus mūsų akcininkės, įmonės „Alimentation Couche-Tard“ iškeltus žaliuosius tikslus. Beprecedenčio energetikos brangimo laikotarpiu ypač pasiteisino dalies įprastų elektros gamybos resursų pakeitimas žaliaisiais. Tai mums padėjo sutaupyti daugiau kaip 200 tūkst. eurų, kuriuos galime nukreipti verslo plėtrai ir kitoms reikmėms“, – sako Lietuvos bendrovės vadovas Skirmantas Mačiukas. Ambicingas tinklo akcininkės Kanados bendrovės „Alimentation Couche-Tard“ tikslas – 20 proc. sumažinti elektros energijos vartojimą vienam verslo…

  • Gamta ir gyvūnai

    Ragina suskubti pasinaudoti parama išteklius taupančioms technologijoms diegti

    Žemės ūkio ministerija kviečia augalininkystės ūkius suskubti pasinaudoti parama išteklius taupančioms – tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Naują priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Ūkininkai gali gauti iki 40 proc. tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją. Per nepilnus pirmuosius du mėnesius pateiktų paraiškų prašoma paramos suma jau siekia daugiau kaip 1 200 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl padidėjusio tausojančiųjų sėjamųjų poreikio pasidarė sudėtinga šiais metais jų įsigyti, kviečiame dar šiemet teikti paraiškas ir tuos žemdirbius, kurie tiesioginę ar juostinę sėjamąją galės įsigyti tik kitais –  2023 metais. Pateikus paraiškas dėl paramos šiais metais, kompensacinės išmokos mokėjimo prašymus bus galima…

  • Gamta ir gyvūnai

    VDU ŽŪA mokslininkas prof. Petras Punys: dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių

    Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslininkas atskleidžia, kad specialistai jau ruošia užtvankų „mirtininkių“ sąrašą, kuriame bus ir žymių užtvankų. Pasak mokslininko, užtvankų demontavimas rekomenduojamas tik po išsamių tyrimų, nes jų neigiamą įtaką upių ekologinei būklei nustelbia nevaldoma tarša, o užtvankos kaip tėkmės barjerai ją dalinai akumuliuoja – problema nukeliama ateičiai. Panevėžyje galėjo baigtis ir blogiau Panevėžio „Ekrano“ marių užtvankos šliuzo gedimas sukėlė nemažai visuomenės dėmesio, bet VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Petras Punys šio įvykio nesureikšmina.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Vyriausybė patvirtino atnaujintą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą

    Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam atnaujintam Nacionaliniam oro taršos mažinimo planui. Planas papildytas 19 naujų ir 15 kituose strateginio planavimo dokumentuose nurodytų energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės sektoriams skirtų priemonių, kurios leis greičiau sumažinti Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę. Naujos priemonės padės pasiekti azoto oksidų, amoniako ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslus, kurie mūsų šaliai nustatyti tarptautiniuose ir ES tiesės aktuose. Mažinant oro taršą azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis ypač svarbus vaidmuo tenka transportui. Skatinant atsisakyti taršių automobilių numatytos finansinės paskatos naudojantiems elektromobilius, parama jų įkrovimo infrastruktūros plėtrai, savivaldybėms – alternatyviaisiais degalais ir (arba) atsinaujinančiais energijos ištekliais varomų…

  • Gamta ir gyvūnai

    STT antikorupciniu požiūriu kritiškai vertina pakeistas želdynų normas

    Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, antikorupcinį vertinimą. STT nuomone, nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu ir diskutuotinas dėl visuomenės interesų užtikrinimo apželdinant miestų, miestelių ir kurortų teritorijas. Pagal naują tvarką bus sudaromos sąlygos vystyti naujus gyvenamuosius kvartalus ir pramoninės paskirties teritorijas išvengiant prievolės įrengti visuomenės poreikiams naujus viešuosius atskiruosius želdynus. O viešųjų atskirųjų želdynų minimalių plotų normos gali būti užtikrinamos jau esamų želdynų ir miškų (taip pat esančių už miestų, miestelių ir kurortų teritorijų ribų) sąskaita. STT nuomone, nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat sudarytų galimybę sumažinti vienam gyventojui tenkančių…

  • Gamta ir gyvūnai

    Nepanaudotas biokuro potencialas: raginame privačių miškų savininkus susitvarkyti mišką ir gauti papildomų pajamų

    Išaugusios net ir prastos kokybės medienos kainos, didžiulė biokuro paklausa ir artėjantis šildymo sezonas – puiki galimybė miško savininkui ne tik pačiam apsirūpinti malkomis, bet ir gauti papildomų pajamų paruošus biokuro žaliavą, o kartu susitvarkyti mišką. Aplinkos ministerija ragina privačių miškų savininkus, turinčius ūkinių miškų, intensyviau ugdyti jaunus medynus, šalinti pažeistus medžius ir naudoti perbrendusius minkštųjų lapuočių medynus. Taip miško savininkai prisidėtų prie  medynų kokybės gerinimo bei padėtų mažinti biokuro trūkumą. Biokuro žaliava gali tapti miško kirtimo liekanos, krūmai, šakos, vėjovartos, vėjolaužos, sausuoliai, kenkėjų ir ligų pažeisti medžiai, kita menkavertė mediena, kurios gausu šalies ūkiniuose  miškuose. Nemaža dalis nepanaudoto biokuro potencialo slypi perbrendusiuose ir nepakankamai intensyviai naudojamuose baltalksnynuose, drebulynuose ir…

  • Gamta ir gyvūnai

    Žmonių ir laukinių žvėrių gyvybių išsaugojimui keliuose – VDU ŽŪA absolventų sukurta inovacija

    Neįtikėtinu greičiu tobulėjant technologijoms, dalis su eismo saugumu susijusių problemų vis dar laukia efektyvių sprendimų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventai Darius Pratašius ir dr. Kristina Pratašienė su kolegomis sukūrė inovatyvų autonominį išmaniųjų̨ technologijų̨ įrenginį, padedantį išvengti transporto priemonių ir laukinių gyvūnų susidūrimų. Ši inovacija yra ateities išmaniųjų̨ kelių sudedamoji dalis, galinti tiesiogiai prisidėti prie saugesnių kelių žmonėms ir gyvūnams. Aplinkosaugos ekspertas D. Pratašius džiaugiasi VDU Žemės ūkio akademijoje įgytu išsilavinimu, įdiegtomis vertybėmis ir po studijų atsivėrusiomis karjeros galimybėmis. „Baigęs studijų programą Taikomoji ekologija kasdien naudoju studijų metu įgytas žinias. Plačios aplinkosaugos srities žinios atveria daug galimybių. Dirbdamas su poveikio aplinkai vertinimu atkreipiau dėmesį į aktualią problemą…

  • Gamta ir gyvūnai

    Bešeimininkių padangų atliekoms tvarkyti – trečdalis milijono eurų paramos

    Savivaldybių administracijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Valstybinių miškų urėdija jau gali teikti paraiškas finansavimui gauti naudotų padangų atliekoms, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkyti. Šiam tikslui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos skirta 300 tūkst. eurų. Didžiausias dotacijos dydis vienam pareiškėjui – 60 tūkst. eurų. Finansavimas teikiamas padangų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, atliekoms surinkti, vežti ir naudoti arba eksportui į kitas Europos Sąjungos šalis. Finansuojama 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pasiekus numatytą kvietimo sumą, bus formuojamas pagrindinis projektų sąrašas, o kiti projektai bus įtraukti į rezervą. Paraiškas galima teikti iki 2022 m. rugsėjo 30 dienos per informacinę sistemą APVIS. Savivaldybėms bešeimininkių padangų atliekoms…