Ar tai būtų sapnas apie ramų vakarą su knyga, ar draugų kompanija, stebinti tolumoje mirgančias naktinio miesto šviesas, ar azartiškas neištirtų krantų troškimas – tikrasis jūros gylis atsiveria tik žengus žingsnį nuo kranto. Pavasaris – idealus metas pasiruošti savo laivą pirmiesiems nuotykiams ir paversti svajonių laiką realybe be techninių rūpesčių. Daugeliui jūra vis dar lieka tik vaizdu ekrane arba fonu atostogų nuotraukose. Tikrieji potyriai prasideda ten, kur baigiasi krantinė. Žengus į jūros erdvę, kasdienybės triukšmą pakeičia raminantis bangų ritmas, o vidinė ramybė ima tekėti natūralia tėkme. Kad šis virsmas būtų sklandus, „Garant Boats & Yachts“ ekspertai parengė esmines gaires, padedančias užtikrintai „pakelti bures“. Plaukti pradedame dar krante Sklandus laikas ant vandens…
Specialistai paaiškino, kodėl žiemos veido priežiūros priemonės netinka pavasarį
Pavasaris – metas, kai verta ne tik atnaujinti garderobą, bet ir peržiūrėti kosmetinės turinį. Keičiantis sezonui, keičiasi ir odos poreikiai, todėl dalis žiemą naudotų priemonių gali jų nebeatitikti. Specialistai pabrėžia, kad būtent dabar tinkamiausias laikas įvertinti savo kasdienę rutiną ir ją subtiliai pakoreguoti. „Žiemos metu oda patiria didelį stresą dėl žemos temperatūros, vėjo ir sauso patalpų oro, todėl turime didesnį poreikį naudoti riebesnius, maitinančius kremus. Pavasarį, kai didėja oro drėgmė ir temperatūra, situacija kardinaliai pasikeičia – suaktyvėja odos riebalinių liaukų veikla, todėl jai reikia mažiau intensyvaus maitinimo. Šiuo metų laiku daugiau dėmesio turėtume skirti odos drėkinimui, apsaugai nuo ultravioletinių (UV) spindulių ir odos balansui atkurti po žiemos laikotarpio“, – sako…
Mažiau betono, daugiau gamtos: mokslininkai siūlo alternatyvas mietams
Ar miestus nuo klimato kaitos gali išgelbėti ne technologijos, o… gamta? Vis dažniau mokslininkai sako – taip. Tačiau svarbiausia ne pats sprendimas, o tai, kur ir kaip jis taikomas. Mykolo Romerio universiteto (MRU) podoktorantūros stažuotojas Kamaleddin Aghaloo tyrinėja, kaip gamta gali tapti ne tik miesto puošmena, bet ir infrastruktūros dalimi – mažinti karštį, valdyti lietaus vandenį ir gerinti gyvenimo kokybę. „Nėra vieno universalaus sprendimo. Svarbiausia suprasti, kur jis duos didžiausią naudą“, – sako mokslininkas. Pasak tyrėjo, dažnai daroma klaida ieškant vieno „stebuklingo“ sprendimo. Iš tiesų, miestams reikia visos sistemos. Daugiafunkcinės žaliosios erdvės gali vienu metu mažinti temperatūrą, sugerti lietaus vandenį ir gerinti žmonių savijautą. Žalieji stogai padeda taupyti energiją, miesto…
Prasidedant daugiamilijoninės vertės darbams, speciali komisija įvertino Šiaulių dviračių takus
Šiauliuose įrengtus dviračių takus įvertino Susisiekimo ministerijos dviračių skatinimo darbo komisija. Dvi dešimtys žmonių dviračiais pravažiavo Šiaulių dviračių takais 19 kilometrų ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje aptarė kelionės metu užfiksuotus pastebėjimus. 2026 – 2028 metais Šiauliuose bus ypač intensyviai tęsiami dviračių infrastruktūros plėtros darbai. Šiuo metu mieste yra apie 70 kilometrų geros būklės takų. Planuojama, kad per keletą metų šis skaičius beveik padvigubės, į takų plėtrą bus investuota apie 23 mln. eurų. Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva mieste svečiavosi Susisiekimo ministerijos dviračių skatinimo darbo komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, dviratininkų bendrijos, projektavimo įmonių asociacijos, Transporto kompetencijų agentūros atstovų. Kartu su dviračių skatinimo darbo komisija, rangovų bei projektuotojų atstovais buvo…
Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: „Seime – spaudos konferencija, skirta Pasaulinei sveikatos dienai“
2026 m. balandžio 3d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Balandžio 7 d. (antradienį) 9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks spaudos konferencija, skirta Pasaulinei sveikatos dienai. „Kartu dėl sveikatos. Palaikykite mokslą“. Tai šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir jos partneriai dirba kartu, kad sukurtų mokslines žinias apie pagrindinius sveikatos prioritetus. Dalijantis mokslo įrodymais, siekiama, kad mokslu pagrįsta visuomenės sveikata būtų naudinga kuo daugiau žmonių ir sveikatos sprendimai būtų priimami remiantis mokslu. Pasak PSO, mokslas skatina sveikatą: per pastaruosius 100 metų gyventojų sveikata pagerėjo dėl mokslinių inovacijų. Lietuvoje mokslinių duomenų apie sveikatą turime pakankamai. Klausimas – ar jais remiamasi…
Emocijoms atslūgus: kodėl būstas Ispanijoje nėra aukso kasykla?
Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebimas įdomus reiškinys: geopolitinių įtampų ir karo kaimynystėje išgąsdinti tautiečiai ėmė masiškai dairytis antrojo būsto užsienyje. Ispanijos registratorių kolegijos duomenimis, Lietuvos gyventojai vien Ispanijoje per paskutinį 2025 m. ketvirtį nupirko 241 būstą, o nemaža dalis tautiečių žvalgosi ir į Graikiją ar Kiprą. Daugumai tokio būsto pirkėjų tiesiog norisi turėti „planą B” saugioje saulėtoje vietoje, kartu ir labai gerą investiciją. Tačiau kai emocijos atslūgsta ir pradedama skaičiuoti reali investicinė grąža, paaiškėja, kad žolė svetur anaiptol nėra žalesnė, rašoma „Bigbank” pranešime žiniasklaidai. Asmeninis poilsis ir pajamos iš nuomos – sunkiai suderinami Vienas didžiausių nerealių lūkesčių perkant būstą užsienyje – kad pavyks suderinti asmenines atostogas su nuolatiniu…
Ekspertas: lietuvių mėgstami dyzeliniai „BMW“ dega gerokai dažniau nei elektromobiliai
Kaskart užsiliepsnojus elektromobiliui, viešojoje erdvėje kyla nemenkas ažiotažas. Ypač daug elektromobilių skeptikų pernai pažadino sudegę automobilių dalijimosi įmonės „Spark“ elektromobiliai „Peugeot e-208“ ir „Volkswagen Up“. Nors kalbos apie sunkiai suvaldomą gaisrą ir kartais net iki paros trunkantį jo gesinimą skamba grėsmingai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika atskleidžia, kad daug dažniau užsiliepsnoja eiliniai „golfukai“ ir „šaranai“. Vien 2025 metais Lietuvoje kilo 845 transporto priemonių gaisrai. Tačiau elektromobilių gaisrų atvejai, nors ir nuskambėjo labai garsiai dėl nepaaiškinamos neapykantos jiems, – vienetiniai. Elektromobiliai dega dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dyzeliniai automobiliai Tiriant elektromobilių gaisrus, labai dažnai paaiškėja, kad ugnies šaltinis – tiesiog 12V elektros sistemos trumpasis jungimas arba salono kondicionieriaus ar…
„Aš dar dainuosiu“ – kaip išlaikyti viltį, skambant sunkiausioms gyvenimo natoms, kai žemė slysta iš po kojų
Balandžio 2 d. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatyta jautri socialinė iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į palaikymo svarbą žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga. Artėja šv. Velykos, tačiau ne visiems šis laikotarpis šventiškas. Kasdien Lietuvoje apie 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę – kartu keičiasi ir tiek pat šeimų gyvenimai. „Kai žemė slysta iš po kojų – tai patirtys, kurios ištinka žmones nepaisant jų amžiaus, lyties ar socialinės padėties, tačiau visus juos gali sujungti bendrystė, supratimas ir pagalba. Apie tai, kaip gyvenant su vėžio diagnoze trūksta palaikymo, kaip svarbu, kad būtų, kas ištiesia ranką, išklauso, įžiebia viltį, kviečiame įsiklausyti visus. Vėžys yra liga, kuri ne tik inspiruoja vidinę…
Lietuvos ir Europos ekspertų susitikimas dėl SoHO reglamento įgyvendinimo
Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Komisijos projekte SHARE-SoHO ir susitinka su ekspertais, siekiant aiškaus, kryptingo, geriausia praktika pagrįsto pasirengimo naujojo Reglamento (ES) 2024/1938 įgyvendinimui. Šis reglamentas panaikina šiuo metu galiojančias 2002/98/EB, 2004/23/EB, 2006/17/EB ir 2006/86/EB direktyvas, kurios reglamentuojakraujo, audinių ir ląstelių procesų teisinį reguliavimą visose ES šalyse. Reglamentas, nustatantis aukščiausius kokybės ir saugos reikalavimus žmogaus kilmės medžiagoms (SoHO), naudojamoms žmonių sveikatai visose Europos Sąjungos šalyse bus pradėtas taikyti nuo 2027 m. rugpjūčio mėnesio. Prasideda ekspertinės konsultacijos Lietuvoje 2026 m. kovo 31 d. – balandžio 2 d. Vilniuje vyksta SHARE-SoHO ekspertų ir Lietuvos institucijų susitikimai. Lietuvai šiuose susitikimuose atstovauja Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai kartu su sveikatos apsaugos viceministru Daniel Naumovu, taip pat Nacionalinio…
Ar galime išsaugoti mokytojus? Dėmesys socialinių-emocinių kompetencijų vystymui – sprendimas, apie kurį kalbama per mažai
Dr. Giedrė Genevičiūtė-Janonė, doc. dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros dėstytojos Lietuvos mokyklose vis labiau jaučiamas mokytojų trūkumas. Apie tai vis dažniau praneša ir žiniasklaida, ir patys švietimo sistemos atstovai. Likus savaitei iki 2025 m. rugsėjo mokyklose trūko 460 pedagogų, o per artimiausius penkerius metus šis skaičius gali išaugti iki 6 tūkst. Problema ne tik ta, kad mokytojų trūksta. Tik dalis (šiek tiek daugiau nei kas antras) baigusiųjų pedagogines studijas tampa mokytojais, o trečdalis jaunų mokytojų kasmet palieka darbą. Tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas (TALIS, 2024) taip pat rodo, kad kvalifikuotų mokytojų trūkumas Lietuvoje jau trukdo užtikrinti kokybišką ugdymą. Kodėl mokytojai palieka mokyklas arba nesirenka…
