Balandžio mėnesį, kaip ir kasmet Lietuvoje pradedama kasmetinė vyrų sveikatos iniciatyva „Check Your Balls“, kurią organizuoja Lietuvos urologų draugija kartu su Lietuvos paralimpiniu komitetu. Kampanija siekia ne tik informuoti apie prostatos ir sėklidžių vėžį, bet ir keisti vyrų elgseną – skatinti pereiti nuo pasyvaus reagavimo prie sąmoningos profilaktikos. Lietuvos sveikatos statistika rodo, kad vyrų elgsena keičiasi lėtai: daugiau nei pusė pacientų pas urologą pirmą kartą apsilanko jau ligai pažengus. Pagrindinė problema išlieka nuostata, kad sveikata yra aktuali tik tada, kai atsiranda stiprūs simptomai. Tai ypač pavojinga onkologinių ligų kontekste, nes ankstyvose stadijose simptomai gali būti ir nejuntami. Vyrui sveikata turėtų būti prioritetas, o ne atidėliojamo klausimas Lietuvos urologų draugijos vadovas…
Didelis namas, storos sienos ar sodyba? Ekspertas paaiškino, kas padeda internetą namuose paskirstyti tolygiau
Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių nepertraukiamai stebėti krepšinio varžybų transliaciją. Vis dėlto, jei esame dideliame name ar sodyboje, ar jei būsto sienos itin storos – gali reikėti pasirūpinti papildoma įranga, kad internetas patalpose būtų paskirstytas tolygiai. Kokių veiksmų reikėtų imtis, pasakoja „Tele2“ produkto vadovas Linas Mocevičius. Modemas – kasdienis, beveik nebepastebimas įrenginys, užtikrinantis sklandų naudojimąsi bevieliu internetu. Jeigu internetas namie veikia puikiai, apie jo įrangos technines savybes net nesusimąstome. Vis dėlto, jei interneto ryšiu norime padengti kelių aukštų, didelius, netradicinio išplanavimo namus, gali kilti iššūkių. Tokiais atvejais sprendimai priimami atsižvelgiant į interneto padengiamą plotą, būsto…
Three International Mobilities in a Year and a Half: A VMU Political Science Student’s Experiences in Italy and Canada
“It’s definitely worth going abroad – the people you meet and the experiences that broaden your horizons alone make it worthwhile,” says Mantas Bonda, a third-year student at the Faculty of Political Science and Diplomacy (FPSD) at Vytautas Magnus University (VMU), who is currently studying in Canada under an exchange programme. This is, however, already his third international mobility in a row. Over the past year and a half, Mantas has managed to complete an Erasmus+ internship at the Embassy of the Republic of Lithuania in Rome, study politics at the University of Milan, and is currently spending a semester at the University of Regina in Canada. According to Mantas,…
Trys tarptautiniai mobilumai per pusantrų metų: VDU politikos mokslų studento patirtys Italijoje ir Kanadoje
„Išvykti tikrai apsimoka – jau vien dėl žmonių, kuriuos sutinki, ir patirčių, kurios praplečia akiratį“, – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) trečiakursis Mantas Bonda, šiuo metu pagal studijų mainų programą studijuojantis Kanadoje, tačiau tai – jau trečiasis jo tarptautinis mobilumas iš eilės. Per pusantrų metų studentas spėjo atlikti „Erasmus+“ praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje, studijuoti politiką Milano universitete ir dabar semestrą praleis Redžainos universitete Kanadoje. Pasak Manto, kiekviena patirtis skirtinga, tačiau visos jos padeda aiškiau suprasti ir savo profesinius tikslus, ir tai, kaip tarptautinės patirtys gali praturtinti jo tolimesnį kelią Lietuvoje. Atsakingos užduotys ir neįkainojama patirtis Pirmoji Manto tarptautinė patirtis buvo „Erasmus+“ praktika Lietuvos…
Jaunieji menininkai permąsto lietuvių klasiką: skelbiami Vilniaus aukciono ir Vilniaus dailės akademijos konkurso finalininkai
Renginio tipas: Konkurso laureatų paskelbimas Renginio data: Friday, 2026 m. April 10 d. Renginio pradžia: 18:00 Renginio pabaiga: Saturday, 2026 m. April 25 d. Renginio vieta: Galerija „Kunstkamera“ (Z. Sierakausko g. 15, Vilnius) Daugiau nei 50 jaunųjų menininkų dalyvavo antrus metus vykstančiame Vilniaus aukciono ir Vilniaus dailės akademijos organizuojamame konkurse, kviečiančiame šiuolaikiškai permąstyti lietuvių dailės klasiką. Šių metų konkursas buvo dedikuotas išskirtiniam lietuvių menininkui, padariusiam įtaką visai tapytojų generacijai XX a. II p. – anksti mirusiam, nedaug kūrybos paliksiam Antanui Samuoliui. Vertinimo komisija jau atrinko konkurso finalininkus, kurių darbai bus pristatyti parodoje „Permąstant Antaną Samuolį“. Šių metų konkurso ašis – vienas ryškiausių lietuvių modernizmo tapytojų Antanas Samuolis, kurio kūryba iki šiol kelia…
Sveikatos kaina: ar esame pasiruošę ją mokėti?
Kiek iš tikrųjų kainuoja sveikata? Nors dažnas apie tai susimąsto tik susidūręs su rimta liga, realūs skaičiai gali nustebinti. Tyrimai ar gydymas ligoninėje gali atsieiti nuo kelių tūkstančių eurų iki dešimčių tūkstančių už gyvybę gelbstinčias operacijas. Pavyzdžiui, apendicito operacija gali kainuoti iki 2 792 eurų, sudėtingo insulto gydymas – iki 4 560 eurų, o širdies transplantacija gali siekti beveik 113,8 tūkst. eurų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, privalomasis sveikatos draudimas užtikrina, kad gyvybiškai svarbios paslaugos būtų prieinamos nemokamai, tačiau yra atvejų, kuomet už gydymą gali tekti susimokėti. Iššūkiai gydant onkologines ligas Bene didžiausias iššūkis sveikatos sistemai kyla gydant onkologines ligas. Kasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta maždaug pusšimtis žmonių, o…
Lietuvos mokslininkai sukūrė DI modelį upių būklei vertinti
KTU Informatikos fakulteto (IF) mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos instituto (LEI) tyrėjais sukūrė integruotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio intelekto (DI) modelį, skirtą lygumų upių hidromorfologinėms savybėms tirti. Ši technologija padeda tiksliau nustatyti vandens telkinio būklę, stebėti jo pokyčius vykstant kraštovaizdžio transformacijoms ir vertinti galimą poveikį ekosistemoms. Panašūs tyrimai dažniausiai vykdomi kalnuotose vietovėse, kur dėl didelių nuolydžių ir intensyvios tėkmės hidromorfologiniai procesai yra gerokai dinamiškesni. Tačiau didžioji Lietuvos upių dalis yra lyguminės – monotoninės ir mažo nuolydžio, todėl net smulkūs pokyčiai jose sunkiau identifikuojami. Pasak KTU IF profesorės Dalios Čalnerytės, modelio tikslas – įvertinti tėkmės greitį nesiremiant supaprastintomis prielaidomis. „Daugelis matematinių modelių nevertina lokalių parametrų, tokių kaip dugno struktūra, akmenys ar augmenijos tankumas – būtent šie…
DI ekspertė: jei nemokate naudoti generatyvinio DI, tai dar nereiškia, kad prarasite darbą
Anot naujausių tyrimų, Lietuva – tarp pasaulio lyderių pagal dirbtinio intelekto įrankių naudojimą. Vis dėlto augantis technologijų naudojimas savaime dar nereiškia, kad esame žingsniu priekyje. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorės, dirbtinio intelekto kompetencijų centro „SustAInLivWork“ vadovės dr. Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės, dirbtinio intelekto (DI) proveržio šalyje nėra ne dėl idėjų trūkumo, o dėl koordinacijos stokos ir pernelyg atskiro skirtingų sektorių veikimo. Diskusijose apie startuolius, talentų ugdymą, švietimo ateitį ir DI potencialą vis dar neretai dominuoja kraštutinės žinutės – arba skubėsite prisitaikyti, arba būsite pakeisti. Anot prof. dr. A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, toks tonas ne stiprina visuomenės pasirengimą, o skatina atmetimo reakciją. „Pasisakymai, jog „arba dirbsite su robotais, arba vištas auginsite“, man atrodo stipriai…
Tyrimas atskleidė: šeimos gydytojo žodis lemia sprendimą tikrintis
Lietuvoje gyventojų įsitraukimas į ligų prevencijos programas vis dar yra nepakankamas – nemaža visuomenės dalis vengia reguliariai tikrintis sveikatą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė pagrindines tokios elgsenos priežastis ir parodė, kas galėtų paskatinti žmones aktyviau rūpintis savo sveikata prevenciškai. Onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos Lietuvoje yra plačiai prieinamos, tačiau jomis aktyviai naudojasi tik dalis gyventojų. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad reguliariai savo sveikatą pagal prevencines programas tikrinasi 36 proc. šalies gyventojų, dar tiek pat tai daro tik retkarčiais, o 13 proc. – apie šią galimybę žino, bet ja nepasinaudoja. Net 37 proc. respondentų, nedalyvaujančių prevencijos programose,…
Ką daryti su margučiais po Velykų? 3 nebrangūs patiekalai, kuriuos pagaminsite per kelias minutes, o skonis – nustebins
Velykos – viena gražiausių ir svarbiausių pavasario švenčių. Jos metu namai prisipildo gera nuotaika, tradicijomis bei pokalbiais prie šventinio stalo, o svarbiausiu pastarojo akcentu kasmet tampa marginti kiaušiniai. Vis dėlto, šventei pasibaigus, neretai šaldytuve lieka šventinio maisto likučių, vieni kurių – virti kiaušiniai. Kaip juos kūrybiškai panaudoti, o kartu ir nešvaistyti maisto, siūlo žemų kainų prekybos tinklas ,,Lidl“, kuris pristato tris nebrangius patiekalų receptus. Prekybos tinklo užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, kad Velykoms margučius ketino ruošti 9 iš 10 apklaustųjų. Beveik tiek pat – 79 proc. – teigė, kad būtent margučių turėtų likti po šių švenčių. Jei vis dėlto jų liko, pravartu žinoti, per kiek laiko juos reikia sunaudoti ir ką…
