Kaskart užsiliepsnojus elektromobiliui, viešojoje erdvėje kyla nemenkas ažiotažas. Ypač daug elektromobilių skeptikų pernai pažadino sudegę automobilių dalijimosi įmonės „Spark“ elektromobiliai „Peugeot e-208“ ir „Volkswagen Up“. Nors kalbos apie sunkiai suvaldomą gaisrą ir kartais net iki paros trunkantį jo gesinimą skamba grėsmingai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika atskleidžia, kad daug dažniau užsiliepsnoja eiliniai „golfukai“ ir „šaranai“. Vien 2025 metais Lietuvoje kilo 845 transporto priemonių gaisrai. Tačiau elektromobilių gaisrų atvejai, nors ir nuskambėjo labai garsiai dėl nepaaiškinamos neapykantos jiems, – vienetiniai. Elektromobiliai dega dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dyzeliniai automobiliai Tiriant elektromobilių gaisrus, labai dažnai paaiškėja, kad ugnies šaltinis – tiesiog 12V elektros sistemos trumpasis jungimas arba salono kondicionieriaus ar…
„Aš dar dainuosiu“ – kaip išlaikyti viltį, skambant sunkiausioms gyvenimo natoms, kai žemė slysta iš po kojų
Balandžio 2 d. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatyta jautri socialinė iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į palaikymo svarbą žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga. Artėja šv. Velykos, tačiau ne visiems šis laikotarpis šventiškas. Kasdien Lietuvoje apie 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę – kartu keičiasi ir tiek pat šeimų gyvenimai. „Kai žemė slysta iš po kojų – tai patirtys, kurios ištinka žmones nepaisant jų amžiaus, lyties ar socialinės padėties, tačiau visus juos gali sujungti bendrystė, supratimas ir pagalba. Apie tai, kaip gyvenant su vėžio diagnoze trūksta palaikymo, kaip svarbu, kad būtų, kas ištiesia ranką, išklauso, įžiebia viltį, kviečiame įsiklausyti visus. Vėžys yra liga, kuri ne tik inspiruoja vidinę…
Lietuvos ir Europos ekspertų susitikimas dėl SoHO reglamento įgyvendinimo
Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Komisijos projekte SHARE-SoHO ir susitinka su ekspertais, siekiant aiškaus, kryptingo, geriausia praktika pagrįsto pasirengimo naujojo Reglamento (ES) 2024/1938 įgyvendinimui. Šis reglamentas panaikina šiuo metu galiojančias 2002/98/EB, 2004/23/EB, 2006/17/EB ir 2006/86/EB direktyvas, kurios reglamentuojakraujo, audinių ir ląstelių procesų teisinį reguliavimą visose ES šalyse. Reglamentas, nustatantis aukščiausius kokybės ir saugos reikalavimus žmogaus kilmės medžiagoms (SoHO), naudojamoms žmonių sveikatai visose Europos Sąjungos šalyse bus pradėtas taikyti nuo 2027 m. rugpjūčio mėnesio. Prasideda ekspertinės konsultacijos Lietuvoje 2026 m. kovo 31 d. – balandžio 2 d. Vilniuje vyksta SHARE-SoHO ekspertų ir Lietuvos institucijų susitikimai. Lietuvai šiuose susitikimuose atstovauja Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai kartu su sveikatos apsaugos viceministru Daniel Naumovu, taip pat Nacionalinio…
Ar galime išsaugoti mokytojus? Dėmesys socialinių-emocinių kompetencijų vystymui – sprendimas, apie kurį kalbama per mažai
Dr. Giedrė Genevičiūtė-Janonė, doc. dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros dėstytojos Lietuvos mokyklose vis labiau jaučiamas mokytojų trūkumas. Apie tai vis dažniau praneša ir žiniasklaida, ir patys švietimo sistemos atstovai. Likus savaitei iki 2025 m. rugsėjo mokyklose trūko 460 pedagogų, o per artimiausius penkerius metus šis skaičius gali išaugti iki 6 tūkst. Problema ne tik ta, kad mokytojų trūksta. Tik dalis (šiek tiek daugiau nei kas antras) baigusiųjų pedagogines studijas tampa mokytojais, o trečdalis jaunų mokytojų kasmet palieka darbą. Tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas (TALIS, 2024) taip pat rodo, kad kvalifikuotų mokytojų trūkumas Lietuvoje jau trukdo užtikrinti kokybišką ugdymą. Kodėl mokytojai palieka mokyklas arba nesirenka…
Dirbtiniu intelektu naudojasi mažiau nei kas trečia moteris: kaip jas paskatinti technologijomis naudotis dažniau?
Naujausias konsultacijų bendrovės „Deloitte“ tyrimas atskleidžia: maždaug 43 proc. vyrų ir tik 28 proc. moterų naudojasi generatyviniais dirbtinio intelekto (DI) įrankiais. Prognozuojama, kad per artimiausius keletą metų šis atotrūkis sumažės. Vis dėlto, tam reikės dar įveikti nemažai iššūkių, pavyzdžiui, suvokti, jog DI reikalingas ne tik dirbant technologijų sektoriuje, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai. Jau paminėto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad moterys mažiau nei vyrai tiki, jog DI platformų vystytojai užtikrins jų duomenų saugumą. Šis „technologijų pasitikėjimo atotrūkis“ gali trukdyti moterims reguliariai naudotis šia technologija ir visapusiškai dalyvauti naujos kartos DI programose, taip pat sulėtinti jų ateities sprendimus įsigyti generatyvinio DI produktus ir paslaugas. Tačiau automatizuotos rinkodaros sprendimus kuriančios bendrovės „Omnisend“, kuri skiria…
Šį sezoną sumedžioti 275 vilkai
Aplinkos ministerija informuoja, kad 2026 m. kovo 31 d. baigėsi 2025-2026 m. vilkų medžiojimo sezonas. Šio sezono metu sumedžioti 275 vilkai. 2025-2026 m. medžioklės sezono metu nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Tačiau, jei nustatytas sumedžiojimo limitas yra išnaudojamas anksčiau, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas pasiekus limitą. Šiemet to neprireikė. Pirmieji du šio medžioklės sezono vilkai buvo sumedžioti 2025 m. spalio 15 d. Varėnos rajone, o paskutinis – 2025 m. kovo 31 d. Švenčionių rajone. Daugiausia vilkų per dieną – net 12 – buvo sumedžiota 2025 m. lapkričio 15 d. Panevėžio, Jurbarko, Švenčionių, Kazlų…
Vilniuje – naujas literatūros festivalis „Literalis“: viena diena knygoms ir diskusijoms apie literatūrą
VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ vilniečius ir miesto svečius balandžio 25 d., šeštadienį, kviečia į vienos dienos literatūros festivalį „Literalis“. Pirmą kartą įstaigos padaliniuose – Pamėnkalnio viloje (Pamėnkalnio g. 34) ir Profesorių name (Tauro g. 10) – vyksiantis festivalis šiemet lankytojus pasitiks su tema „Žaidžiame klasiką“. Festivalio programą kūrė istorikas dr. Norbertas Černiauskas, turinio kūrėja Skaistė Grajauskė ir poetas Marius Burokas. „Manau, kad „Literalis“ yra festivalis, kurio pavasarėjančiam Vilniui labai reikėjo: įvairus renginiais ir jų dalyviais, orientuotas į gerą literatūrą, skiriantis laiko ne tik naujoms, bet ir kažkada neaptartoms ar primirštoms knygoms. Gyvename skubos laikais, o „Literalis“ paskutinį balandžio šeštadienį kvies literatūriškai stabtelėti“, – sako įstaigos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Diskusijose…
Technologijos, grąžinančios balsą: kaip pažanga keičia negalios patirtį
Technologijos šiandien vis dažniau tampa esmine savarankiškumo sąlyga. Žmonėms, susiduriantiems su judėjimo, regos, klausos ar komunikavimo kliūtimis, jos atveria duris į pasaulį, kuriame anksčiau galiojo daugybė ribojimų, o kasdieniai veiksmai reikalavo kitų pagalbos. Galimybė bendrauti savarankiškai Didžiausią poveikį daro komunikacijos ir informacijos prieinamumo technologijos. Ekrano skaitytuvai leidžia regos negalią turintiems žmonėms naršyti internete, skaityti tekstus ir savarankiškai naudotis programomis. Teksto į kalbą sintezė padeda greitai „perskaityti“ didžiulį kiekį informacijos, o automatinis subtitravimas suteikia galimybę suprasti vaizdo turinį negirdintiesiems. Kalbos atpažinimo technologijos suteikia galimybę savarankiškai bendrauti su skaitmeniniais įrenginiais, o tai ypač svarbu tiems, kurių judesiai ar motorika riboti. Šios priemonės ne tik palengvina kasdienybę, bet ir keičia santykį su aplinka…
Vilniaus universitetas kartu su „Neakivaizdiniu Vilniumi“ pristato maršrutą „Septyni Vilniaus universiteto stebuklai“
Vilniaus universitetas (VU), minėdamas 447-ąjį gimtadienį, kartu su „Neakivaizdiniu Vilniumi“ pristato naują savarankišką maršrutą „Septyni Vilniaus universiteto stebuklai“. Maršrutas atveria galimybę pažinti senuosius VU rūmus kaip gyvą, per šimtmečius susiformavusią istorijos, kultūros ir mokslo erdvę. Maršruto pagrindu tapo istoriko, VU Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko suformuluota septynių VU stebuklų idėja, gimusi dėstant civilizacijų istorijos kursą. Studentams pasakodamas apie garsiuosius pasaulio stebuklus, profesorius išsiaiškino, kad daugelis jų, kasdien ateinančių į paskaitas, nėra buvę nei P. Smuglevičiaus salėje, nei M. K. Sarbievijaus kieme, nei matę P. Repšio freskų ar kitų VU šedevrų. Tuomet jis juokaudamas perspėdavo, kad jei iki egzamino šių vietų neaplankys ir negalės apie jas papasakoti, į egzaminą gali išvis…
Daugelis verslų atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių, tačiau dalis pažadų liko neįgyvendinti
Nors didelė dalis Lietuvos įmonių jau atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių, vartotojams verta išlikti dėmesingiems – kai kurie verslai, nors buvo įsipareigoję to nebedaryti, iki šiol prekiauja kiaušiniais iš narvų. Europoje beveik 1 400 įmonių jau yra įsipareigojusios atsisakyti kiaušinių iš pačių blogiausių sąlygų. Šia linkme sparčiai juda ir Lietuvos verslai – prekybos ar narvuose laikomų vištų kiaušinių naudojimo gaminiuose atsisakė arba įsipareigojo atsisakyti jau daugiau nei 150 įmonių. Didelė dalis pažadų jau yra įgyvendinti. „Galime pasidžiaugti, kad iki 2026-ųjų narvuose laikomų vištų kiaušinių jau atsisakė daugiau nei 80 įmonių, tarp jų – „Mantinga“, „Maxima“, „IKI“, „Narvesen“, „Biržų duona“ „Subway“, „Narutis“, „Stikliai“ ir daugybė kitų. Tai rodo, kad pokytis yra…
