Lietuvoje trijų spalvų konteineriai jau tapo kasdienybe, tačiau vis dar neišnyko mitas, kad išrūšiuotos atliekas vežėjai supila į vieną bunkerį. To žmonės dažnai teiraujasi ir atliekas surenkančių darbininkų. Pastarieji pasakojo, kad smalsuoliams mielai atsako, kaip yra iš tiesų. „Net leidžiame užlipti ant laiptelio, sako, pažiūrėkit, čia yra atskirtos sekcijos, aiškinam – iš šono stiklas keliasi, gale buitinės ir popierius, plastikas“, – teigė „Ecoservice“ krovėjas Rokas Kulys. Bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius patikino, kad rūšiuotų šiukšlių išvežimui yra naudojamos labai specializuotos mašinos. „Jos iš tiesų turi skirtingus bunkerius, į vieną bunkerį mes talpiname komunalines atliekas, į antrą – antrinių žaliavų pakuotes atliekas – plastiko, popieriaus“, – paaiškino jis. Visos surinktos…
Atsitiktinai rasta fotojuostelė pavirto šio amžiaus meno kūriniu
Kasmet pasaulyje padaroma tūkstančiai milijardų nuotraukų – stulbinantis skaičius, žinant, kad dar vos prieš porą dešimtmečių akimirkas galima buvo fiksuoti tik juostiniu fotoaparatu. Nors šiame amžiuje nuotraukos yra kasdienybė, kai kuriems žmonėms sena fotografija yra vienintelis likęs prisiminimas apie brangų žmogų. Laimė, šiandien yra galimybė prisiminimus atkurti ir išsaugoti. Kaip restauruoti nuotraukas ir tinkamai jas laikyti, papasakojo Lietuvos fotomenininkų sąjungos bei Kauno fotografijos galerijos vadovas, VDA docentas Gintaras Česonis. Pasak jo, nepaisant vykstančių skaitmeninių procesų, tradicinės fotografijos poreikis išlieka. „Aš ne kartą esu sakęs, jog kad ir kiek milijardų vaizdų per metus mes sukuriame, tai negarantuoja, kad po 50-ies metų tie skaitmeniniai vaizdai mums leis deramai papasakoti apie šį laikmetį.…
Pelenai iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės bus panaudoti Norvegijos salos atkūrimui
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sudarė trejų metų trukmės sutartį dėl energijos iš atliekų gamybos metu susidariusių lakiųjų pelenų sutvarkymo su bendrove „Vakarų krova“. Pastaroji pelenus perduos savo subrangovui, norvegų įmonei NOAH, kuri juos panaudos trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui. „Statoma jėgainė Vilniuje leis kasmet ne tik išvengti 160 tūkstančių tonų atliekų patekimo į Lietuvos sąvartynus, bet taip pat prisidės prie kito aplinkosauginiu požiūriu darnaus projekto – Norvegijos Langiojos salos reljefo atkūrimo“, – sako VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas. Norvegijoje panaudojant sudėtingus technologinius įrenginius lakieji pelenai yra maišomi su iš pramonės atliekų gauta rūgštimi ir vandeniu, tokiu būdu suformuojant į gipsą panašią medžiagą. Šia medžiaga yra užpildomi minėtoje saloje…
Įspūdingi, bet kenksmingi: ką rinktis vietoje fejerverkų?
Šventinį Naujųjų metų pasitikimą sunkiai įsivaizduojame be siautulingos formų ir spalvų fiestos danguje: esam įpratę pasveikinti ateinančius metus patys į viršų paleisdami šventinį fejerverką ar užvertę žvilgsnius tiesiog stebėti įspūdingą jų šou. Vis dėlto, ekologijos specialistės Ritos Kapčinskienės ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovo Romo Draskinio teigimu, dažnai nesusimąstome, kad, rodos, nekaltas šventinis užsiėmimas turi didžiules pasekmes ne tik gamtai, bet ir mūsų pačių sveikatai. Ką slepia fejerverkų spalvos? Raudona, žalia, mėlyna, violetinė – fejerverkai mums siejasi su tikra spalvų puota danguje. Tačiau nors pirmieji parako pripildyti fejerverkai atsirado jau X amžiuje Senovės Kinijoje, apie tokią jų įvairovę bei ryškumą, kokius matome šiandien, galima kalbėti tik nuo XIX amžiaus. Būtent…
Išmanusis turizmas: kaip technologijos keičia keliautojų įpročius?
Augantis turistų skaičius pasaulyje sukėlė problemų, kurioms spręsti buvo pasitelktos išmaniosios technologijos. Taip susiformavo vadinamas išmanusis turizmas, miestams padėjęs ne tik susitvarkyti su didžiuliu lankytojų antplūdžiu bei pasirūpinti jų saugumu, tačiau ir pakeitęs pačių keliautojų įpročius. Pažangių technologijų dėka turistams siūlomi naujo tipo užsiėmimai ir pramogos, atsirado galimybė dar labiau praplėsti savo akiratį patirianti mažiau nepatogumų. Kaip teigia „Huawei Technologies“ Baltijos šalių vadovas Ricky Chen, išmaniojo turizmo siūlomos galimybės greitai pasieks tokią ribą, kai be jų neįsivaizduosime nė vienos kelionės. Keičia turistų patirtį Išmanusis turizmas yra pagrįstas informacijos ir ryšių technologijų taikymu kuriant novatoriškas priemones ir metodus keliautojų patirčiai gerinti. Jis priklauso nuo tokių technologijų kaip IRT, mobiliojo ryšio, debesų…
Naujųjų metų laukimas: ką daryti, kad jūsų būstu nesusidomėtų ilgapirščiai?
Kiekvienais metais vien Lietuvoje užfiksuojama daugiau nei 20 tūkst. vagysčių, o iš jų kas dešimta – įsilaužimas į gyvenamąsias patalpas. Tokie nusikaltimai ypač padažnėja šventiniu laikotarpiu, kai mūsų namai dažniau lieka tušti, o mūsų dėmesys – nukreiptas kitur. Ypač tokia rizika padidėja tuomet, kai susigundome Naujuosius metus pasitikti ne namuose, bet kelionės į užsienį metu. Dėl šios priežasties „Bitės Profai“ kartu su Lietuvos policija dalinasi patarimais, kaip apsaugoti savo namus, kai esate išvykę švęsti didžiųjų metų švenčių. Pastaraisiais metais įsilaužimų ir vagysčių skaičius Jungtinėje Karalystėje išaugo net 20 proc., o žiemos sezonu pastebėtas net 36 proc. didesnis įsilaužėlių aktyvumas. Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, tokias tendencijas labiausiai…
Mindaugas Vanagas: būsto įsigijimo galimybės Lietuvoje gali tapti argumentu emigrantams
Mindaugas Vanagas, CITUS įkūrėjas ir vadovas Pasakymas, kad 2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės, nenustebins net visiškai šia sritimi nesidominčių žmonių. Šalies ekonomikos, o ypač NT rinkos augimo skaičiai – daugiau nei įspūdingi ir jie bus aptarinėjami dar ilgai. Tuo tarpu 2020-ieji, žiūrint iš šalies, gali būti gan nuobodūs. Bet tai – ir teigiamo pokyčio, vis didėjančios rinkos brandos požymis. Prieš metus prognozavau (https://citus.lt/mindaugas-vanagas-jei-2019-ieji-nebus-itin-kiauliski-nt-rinkos-laukia-ramus-metai/), kad 2018 m. Vilniuje pasiektas būsto rinkos augimo pikas nebus pagerintas. Džiaugiuosi, kad klydau – niekas iš analitikų nesitikėjo tokio šuolio 2019 metais. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 šių metų mėnesių parduoti 5 943 butai ir kotedžai (vid. po 495 per mėn.),…
„Paysera“ naujiena: aukojimas per mobiliąją programėlę
Mokėjimų sistemos „Paysera“ mobilioji programėlė pasipildė nauju funkcionalumu – nuo šiol vos kelių mygtukų paspaudimu galima paaukoti pasirinktai nevyriausybinei organizacijai. Lietuvoje galima aukoti 8 organizacijoms, taip pat yra kelios organizacijos iš Estijos, Bulgarijos bei Rumunijos. Nauja aukojimo funkcija veiks ištisus metus, tad aukoti galima ne tik šventiniu laikotarpiu. „Gruodis – ypatingas laikotarpis, kai visi pasidaro geresni, nori pasidalinti savo gerumu su tais, kuriems to labiausiai reikia. Pristatydami šią funkciją norime suspėti dar į šį šventinį traukinį, tačiau tuo pačiu norime sulaužyti šį stereotipą, nes gerumui nėra laiko limitų – dalintis savo gerumu, rūpintis aplink esančiais, aukoti galima ištisus metus. Programėlėje aukojimo funkcija bus prieinama bet kada – kada tik norėsis aukoti, tada ir bus galima…
Pusiau požeminiuose konteineriuose – inovatyvus sprendimas: tvarka keisis iš esmės
Jonavoje kasdien atliekų surinkimo aikštelėse galima pamatyti kelis žmones. Jų darbas – pastatyti specialius daviklius į kiekvieną pusiau požeminį konteinerį, kurie atliekas tvarkančios įmonės darbuotojams praneš, kada reikia konteinerį ištuštinti. „Programa pati rodys, kiek yra užpildytas konteineris. Ir kada bus optimaliai užpildytas, apie 80 proc., bus suplanuotas maršrutas, jei nebus užpildytas, konteineris nebus keliamas. Jei konteineriai išmėtyti po miestą, tai parodus, gal prie vienos aikštelės visai nereikės privažiuoti, programa parinks“, – sako bendrovės „Jonavos paslaugos“ direktorius Edmundas Mulokas. Šiuo metu Jonavoje yra 66 atliekų surinkimo aikštelės, jose stovi tiek mišrių atliekų, tiek ir rūšiavimui skirti – stiklo, plastiko, popieriaus – konteineriai. Tad iš viso bendrovė „Jonavos paslaugos“ aptarnauja 370 konteinerių. „Dabar jau sustatyta 240 daviklių ir…
Ruošiantis kelionei: pasiskiepyti anksčiau nei susikrauti lagaminą
Lietuvoje šiemet užfiksuotas išaugęs vakcinų nuo gripo poreikis. Tai rodo, kad gyventojai tampa vis sąmoningesni prevenciškai saugodamiesi nuo gripo, tačiau skiepai prieš atostogas – visai kas kita. Pastebima, kad keliaudami šalies gyventojai vis labiau ima rūpintis savo sveikata, tačiau eilės pasiskiepyti prieš keliones dar nesidriekia. „Šiuo metu Lietuvoje išgyvename skiepų atgimimą, ypač po tymų epidemijos. Pastebėjome, kad vis daugiau žmonių skiepijasi nuo įvairiausių ligų. Gyventojai tampa sąmoningesni – šie metai yra bene pirmieji, kai šalyje pritrūko gripo vakcinos. Kol kas daugiau žmonių skiepijasi nuo gripo nei pagalvoja apie vakcinaciją keliaudami į užsienį. Dažnai nutinka taip, kad mano pacientai prieš kelionę pasiskiepija tik todėl, kad vizito metu netyčia lepteli išvažiuojantys atostogų.…
