Tęsiantis akcijai „Lašiša 2020“, Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad žvejai privalo vadovautis nuo rugsėjo 16 d. imančiais galioti mėgėjų žvejybos taisyklių punktais. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. šiuose upių ruožuose mėgėjų žvejyba leidžiama tik turint žvejo mėgėjo kortelę ar nemokamą žvejybos teisę: 1. Neris: nuo Jonavos J. Ralio g. tilto iki Žirmūnų tilto Vilniuje ir nuo Valakupių tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos; 2. Žeimena: nuo žiočių iki Lakajos žiočių; 3. Vilnia: nuo žiočių iki Kenos žiočių; 4. Šventoji: nuo žiočių iki Dagios žiočių ir nuo Kavarsko užtvankos iki tilto Anykščiuose A. Vienuolio g., išskyrus Kavarsko tvenkinį; 5. Siesartis: nuo žiočių iki Želvos–Balninkų tilto; 6. Širvinta:…
Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė: ši profesija suteikia balsą – gali klysti, bet negali būti drungnas
Moters vieta teatre ir viešojoje erdvėje, lygybė, atsakomybė už savo veiksmus ir pareiga kalbėti – tokios temos išryškėja šnekant su režisiere Uršule Bartoševičiūte. Jaunosios kartos atstovė, siekianti sveikos diskusijos ne tik su kūrybine grupe, bet ir publika, pradeda darbus Vilniaus mažajame teatre – čia bus statomas spektaklis pagal šiuolaikinio amerikiečių dramaturgo pjesę „Sprendžiant Hedą“. Spektaklis, kurio premjera planuojama lapkričio pabaigoje, – netikėtas žvilgsnis į puikiai žinomą Hedos Gabler personažą, Lietuvos teatro scenoje sutinkamą gana retai. Kelias link teatro režisūros Nuo vaikystės norėjau būti teatro režisiere. Baigiau režisūros bakalaurą, šiuo metu baiginėju magistrą. Gimiau ir užaugau Vilniuje, tačiau važinėjau ir stačiau spektaklius Klaipėdoje, Panevėžyje, Kaune. Dabar, grįžusi į namus, noriu kurti…
Iš pavasario persikėlę teatrų forumo renginiai kviečia žiūrovus sugrįžti į sales
Nors Covid-19 pandemija sukūrė ne pačias palankiausias sąlygas teatro mylėtojams, Lietuvos universitetų teatrai tęsia savo veiklą ir kviečia žiūrovus į XXI Tarptautinį universitetų teatrų forumą „Vivat, Theatrum, vivat!“. Jis skirtas paminėti pirmo studentiško teatro spektaklio Lietuvoje 450-ies metų sukaktį. „Žmogaus moralė yra neatsiejama nuo mūsų, kaip individų, ir visuomenės būties suvokimo. Moralės klausimas niekada nepraranda savo aktualumo, todėl šiemet grįžtame prie teatro ištakų Lietuvos kultūroje – minime jau 450-ąsias Stéfano Tucci moralité komedijos Hercules (1570 m.) sukūrimo metines. Tam skirti renginiai turėjo vykti dar gegužės mėnesį, bet dėl karantino teko perkelti jų datą į rudenį. Labai gaila, kad dėl saugumo reikalavimų sąlygotų apribojimų į Lietuvą negalėjo atvykti užsienio universitetų teatrų…
Tyrimas atskleidė pandemijos metu išryškėjusį svarbų jaunimo bruožą
Liepos mėnesį atlikta gyventojų nuomonės apklausa atskleidė karantino metu išryškėjusius socialinio jautrumo skirtumus tarp kartų. Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunoji karta yra labiau empatiška ir visuomenės sukrėtimų metu dažniau linkusi padėti socialiai pažeidžiamoms grupėms: senjorams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, socialinių būstų gyventojams. Į klausimą, ar po karantino pasikeitė jūsų požiūris į socialinę atskirtį patiriančius asmenis, 24 proc. respondentų atsakė teigiamai. Tarp pastarųjų daugiausiai 18–35 metų gyventojai. Psichologės Grytės Ruzgės teigimu, tai, kad pavojaus akivaizdoje jaunoji karta pasirodė socialiai jautresnė, leidžia sakyti, jog visuomenė po truputį laisvėja nuo vyraujančių stigmų, negatyvių vertinimų, kitoniškumo baimės. „Jaunuolių požiūris į žmogų yra kitoks nei vyresniosios kartos, išgyvenusios karus, priespaudą ir kitus skaudžius įvykius, kurie ne…
Eigirdas Sarkanas: Šiemet į aukštąsias mokyklas neįstojo maždaug 27 mln. eurų
Baigėsi dar vienas studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bendras priimtų studentų skaičius, palyginus su 2019 metais, paaugo, įstojusiųjų į pedagogikos studijas skaičiai taip pat gerokai didesni, taigi, atrodo, pozityvių postūmių, kuriais galima pasidžiaugti, tikrai yra. Lankstesni stojimo reikalavimai ir tikslinės kelių šimtų eurų stipendijos padėjo. Vis dėlto, jausmai dviprasmiški. Dėl šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas – galimos pasekmės ateityje Iki šiol egzistavusios studijų prieinamumo ydos ne tik, kad nebuvo ištaisytos, tačiau, panašu, dar labiau pagilėjo. Visų pirma, vos trečdalis (!!!) šiais metais brandos atestatus įgijusių abiturientų turėjo teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas, tuo tarpu, likusiems dviems trečdaliams nemokamas aukštasis mokslas bus nepasiekiamas, nes abiturientai neatitinka minimalių…
Druskininkų planuose – profesionali sporto klasė jauniesiems Lietuvos slidininkams
Druskininkai planuoja dar labiau išnaudoti kurorte sukurtą profesionalią „Snow Arena“ bazę ugdant jaunuosius kalnų slidinėjimo talentus – praėjusią savaitę aptartos galimybės vienoje kurorto mokyklų sukurti sporto klasę, kurioje galėtų mokytis perspektyvūs jaunieji slidininkai ir snieglentininkai iš visos Lietuvos. Susitikime dalyvavę Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė, Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Remigijus Arlauskas, Druskininkų savivaldybės vadovai, „Snow Arena“ vadovas A. Kadziauskas, švietimo ir sporto specialistai vienbalsiai sutarė, kad turint tokį stiprų objektą, būtina jį išnaudoti ugdant profesionalius sportininkus. Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas akcentavo, kad būtina surasti finansavimo mechanizmą, kuris leistų perspektyviems perspektyviems slidininkams treniruotis ir gyventi Druskininkuose. „Druskininkai turi profesionalų iš viso pasaulio vertinamą žiemos sporto infrastruktūrą, didžiausias…
Ekspertai nustatė, kad Jūsų namo liftas – avarinės būklės. Ko reikia imtis toliau?
Praėjus pusmečiui po pranešimo apie dalies Vilniaus liftų avarinę būklę dėl keliamo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai ir aplinkai buvo sustabdyta daugiau kaip 30 liftų. Sostinėje didžiąją dalį liftų, esančių senos statybos daugiabučiuose namuose, prižiūrinti bendrovė „Baltijos liftai“ praneša, kad visi šie liftai jau pakeisti, kapitaliai renovuoti arba modernizuoti, tačiau ne visuose daugiabučiuose liftų savininkai operatyviai reagavo į akredituotų įstaigų ekspertų išvadas. Daugelyje namų įrenginius pavyko sutvarkyti tik po pusmečio nuo jų išjungimo. Liftininkų teigimu, paprastai jie naują liftą įrengti ir įjungti gali per kelias savaites nuo senojo lifto sustabdymo. Tai pavyksta ten, kur į pranešimus namų atstovai ir gyventojai reaguoja rimtai ir nedelsdami imasi organizacinių darbų. Bendrovės „Baltijos liftai“ vadovas…
Prezidentas kviečia jungtis prie Europos judumo savaitės renginių
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia šalies žmones minėti Europos judumo savaitę. Rodydamas pavyzdį, penktadienį šalies vadovas į darbą Prezidentūroje mynė dviračiu. „Žalia ir tausojanti Lietuva – vienas svarbiausių gerovės valstybės siekių. Turime bręsti kaip pilietinė visuomenė, nebūti abejingi savo aplinkai. Visi norime švaraus oro, neužterštų vandenų, žemės, klimato be kataklizmų. Transportas, kuris naudoja iškastinį kurą, leidžia į orą daugiau nei trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Turime keistis, pradėti judėti tvariau ir darniau. Jei neprisidėsime kiekvienas asmeniškai, atlikdami kad ir nedidelį pokytį savo kasdieniuose gyvenimuose, jis neįvyks ir visuomenės mastu. Tad kviečiu kiekvieną išsikelti šią ambiciją prisidėti prie švaresnės aplinkos. Net ir mažas žingsnis svarbus, kad Lietuva būtų žalesnė.…
Valstybinei miškų tarnybai vadovaus Karolis Mickevičius
Šiandien Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pareigas pradėjo eiti Karolis Mickevičius, pastaruoju metu laikinai vadovavęs šiai tarnybai. Iš Alytaus kilęs 35 metų Karolis Mickevičius studijas tuomečiame Lietuvos žemės ūkio universitete baigė miško ekonomikos magistro, o Švedijos žemės ūkio universitete – miško politikos magistro laipsniu. Valstybinėje miškų tarnyboje jis pradėjo dirbti 2012 metais. Iš pradžių – Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus Klimato kaitos grupės vyriausiuoju specialistu, nuo 2015 m. vadovavo Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriui, o nuo 2019 m. lapkričio buvo laikinasis VMT direktorius. Karolis Mickevičius Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pareigoms paskirtas penkerių metų kadencijai. Pranešimą paskelbė: Raimonda Karnackaitė, LR aplinkos ministerija
Europos judumo savaitė: ar išmaniems sprendimams atkeliaujant į automobilius vairuosime saugiau?
Šią savaitę vykstanti Europos judumo savaitė ir rugsėjį į miestus sugrįžtančios spūstys, kviečia atkreipti dėmesį į transporto iššūkius. Šiemet, nepaisant pandemijos, jau pirmosiomis rudens savaitėmis vien Vilniuje automobilių srautai lyginant su rugpjūčio rodikliais išaugo beveik dešimtadaliu, viešojo transporto – apie 20 proc. Nuo rudenį augančių eismo srautų kenčia ir kiti Lietuvos miestai. Aštrėjanti spūsčių problema problemos sprendimų ieškoti skatina ne tik miestus, bet ir technologijų kūrėjus, siūlančius vis daugiau inovatyvių būdų valdyti transporto srautus bei didinti eismo saugumą. „Nors šiemet dėl pandemijos ir buvo tikimasi mažesnių automobilių srautų didmiesčių gatvėse, prasidėjęs rugsėjis tokius lūkesčius nubraukė. Siekdamos išspręsti šią problemą savivaldybės imasi kurti darnaus judumo planus, statomi kintamos informacijos ženklai, diegiamos…
