Jau nuo 2014-ųjų metų tarptautinė telekomunikacijų bendrovė „Huawei“ kasmet skelbia Tarptautinio jungiamumo indekso (GCI) ataskaitą. Joje reitinguojamas telekomunikacijų išvystymas 79 pasaulio šalyse bei vertinama, kokią įtaką geras telekomunikacijų išvystymas daro šalių ekonomikai. 2020-ųjų GCI ataskaitoje ištirta ir Lietuva, reitinge atsidūrusi 27 vietoje. Lietuvos stiprybė – interneto pralaidumas 2020-ųjų GCI ataskaitos rezultatai rodo, kad telekomunikacijų srityje Lietuva gali pasirgti net keliomis stiprybėmis, iš kurių didžiausia – interneto pralaidumas, užtikrinantis kokybę ir greitį jo vartotojams. Šioje srityje Lietuvos rodikliai (10 taškų) ženkliai lenkia kitų šalių vidurkį (3 taškai). Lietuvos rodikliai taip pat aukšti informacinių technologijų reguliavimo srityje, apimančioje elektroninę komerciją, verslą, intelektinę nuosavybę, vartotojų saugumą ir kt. GCI ataskaitoje įvertintos Lietuvos investicijos…
Žaliosios energijos spurtas: mažės sąskaitos ir įsitvirtins energetinė nepriklausomybė
Lietuvos energetikos sektorius per ateinančius tris dešimtmečius keisis iš esmės: atsisakius naftos produktų, anglies bei dujų, šalyje bus naudojama tik saulės, vėjo ir kita ekologiška energija. Pokyčiai leis gyventojams taupyti išlaidas energijai ir skatins imtis naujų verslų. Tokią ateities tikrovę įvardija Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė. Pagal darbotvarkėje planuojamas priemones, jau iki 2030 m. pusė visos šalyje sunaudojamos elektros energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o centralizuoto šilumos tiekimo sistemose – ne mažiau kaip 90 proc. Be to, vykdant klimatui neutralią politiką, bus iš esmės užtikrinta šalies energetinė nepriklausomybė, nes per kelis dešimtmečius Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, atsisakys iškastinio kuro. „Atsinaujinanti energetika – ne tik rytojaus…
Grįžta nuotolinės kino pamokos: nauji filmai, pažintis su propaganda kine ir lietuviška kino klasika
Lietuvos mokykloms tęsiant nuotolinį mokymą namuose, Lietuvos kino centras taip pat tęsia ir atnaujina savo iniciatyvą „Nuotolinės kino pamokos“, skirtą mokytojams, dėstantiems 1-12 klasių moksleiviams. Startavusios pirmojo karantino metu ir sulaukusios didelio dėmesio, šios pamokos vyko ir rudenį, o dabar sugrįžta naujam sezonui ir kviečia susipažinti su naujienomis. Vasario mėnesį nuotolines kino pamokas papildo trys nauji filmai, nuo šiol moksleiviai turės galimybę pažinti ir propagandos kine pinkles. Be to, nuo šiol pamokų programoje esančius lietuviškos kino klasikos filmus bus galima žiūrėti viso projekto metu. Nuotolinių kino pamokų filmų katalogas nuolat atnaujinamas. Šįkart pamokų programoje bus galima pamatyti du visai neseniai Lietuvos kino teatruose rodytus, itin populiarius lietuviškus filmus. Vienas jų…
Pasinaudoję valstybės parama į elektromobilius persėda ir vadybininkai, ir slaugytojai
Skyrus daugiau kaip pusės milijono eurų valstybinę paramą įmonėms, jų darbuotojai persės į 128 naujus elektromobilius. Tokią subsidiją 38 juridiniams asmenims, kurių pateiktas paraiškas įvertino Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), pasirašydamas įsakymą skyrė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Per dešimt metų šios naujos 128 transporto priemonės sumažins anglies dioksido foną apie 12 tūkst. tonų. „Tai tik pirmieji žingsniai Lietuvos transportui keičiantis į neutralų klimatui. Vis dėlto ir tai reikšminga – vos vienas toks automobilis bendrame šalies šiltnamio dujų balanse sutaupo apie 10 tonų emisijų per metus“, – sako Simonas Gentvilas. Savo visų darbuotojų tarnybinių automobilių parką elektriniu pakeitė socialinius projektus vykdanti VšĮ „Saugi pradžia“ – Kauno, kaip kultūros sostinės, partnerė. Tiesa,…
Naudingi istoriniai faktai apie mirtį, laidotuves ir kapines
Paprastai mirtis, laidotuvės ir kapinės nėra tai, apie ką mes būtume linkę daug ir dažnai galvoti. Dažniausiai tokių minčių vengiame ir stengiamės nuo jų atsiriboti, nes visą tai siejame su neigiamomis emocijomis, širdgėla ir mums brangių žmonių netektimi. Tačiau gyvenimas nėra amžinas, todėl anksčiau ar vėliau tenka rūpintis laidotuvių klausimais, spręsti, kaip bus vykdomas kapų tvarkymas, kokie paminklai Kaune, Vilniuje ar kitame mieste bus pasirenkami kapavietei, kas pasirūpins reguliaria kapų priežiūra ir išspręs kitus svarbius klausimus. Tačiau, kai kalbame apie tokius skaudžius ir su netektimi susijusius dalykus, visuomet verta pakalbėti ir apie tai, kaip laidojimo tradicijos keitėsi bėgant amžiams. Tokiu atveju tampa akivaizdu, kad moderniesiems laikams būdingos laidojimo tradicijos yra…
Vilniuje – svarbiausias Europos šilumininkų renginys
2021 m. gegužės 3 – 5 d. Vilniuje vyks 40-tasis Europos šilumininkų kongresas – svarbiausias sektoriaus renginys, kurį organizuoja tarptautinė asociacija Euroheat & Power kartu su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Kas antrus metus vis kitoje Europos šalyje vykstantis renginys pritraukia daugiau nei 350 dalyvių. Kongrese dalyvauja ne tik centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių vadovai ar specialistai, bet ir Europos Komisijos, bei daugelio šalių valstybinių bei savivaldybių įstaigų aukšto lygio pareigūnai, mokslininkai, investuotojai, įrangos gamintojai. Renginio metu aptariamos svarbiausios technologinės ir organizacinės inovacijos, dalinamasi skirtingų šalių patirtimi, apžvelgiamos centralizuoto šilumos ir vėsinimo tiekimo (CŠVT) sistemų ateities perspektyvos. „Organizuoti tokio aukšto lygio renginį Vilniuje mums didžiulė garbė ir atsakomybė. Ypač, įvertinus…
KTU atsiveria pasauliui – prisistato daugiau nei dvidešimt skirtingų kalbų
Neseniai pristatytas originalus KTU įvaizdinis klipas, jau sulaukęs virš 180 tūkst. peržiūrų, nuo šiandien pasieks ir atokiausius planetos kampelius – „YouTube“ socialiniame tinkle jį galima žiūrėti pasirenkant net 22 skirtingų kalbų subtitrus. Klipą su subtitrais galima žiūrėti ČIA. Apie tai, kaip sparčiai besivystančios technologijos padeda mums daugumoje gyvenimo situacijų pasakojantis klipas buvo palankiai įvertintas tiek visuomenės, tiek akademinės bendruomenės, tiek rinkodaros ir komunikacijos specialistų. Nors jis skirtas plačiai Lietuvos ir užsienio auditorijai, o pirminė jo kalba yra anglų, tačiau norint pristatyti Kauno technologijos universitetą (KTU) dar platesniam ratui žmonių, jis subtitruotas į daugiau nei dvidešimt skirtingų kalbų. Šiuo metu klipą galima žiūrėti su latvių, lenkų, estų, turkų, hindi, kartvelų (gruzinų),…
MRU Lietuvos mokykloms dovanoja virtualias pamokas
Karantino sąlygomis Lietuvos mokyklos susiduria su milžiniškais iššūkiais. Mokytojams tenka ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu būdu bei ieškoti kuo įvairesnių mokymo metodų ir priemonių. Su moksleiviais visose Lietuvoje savo iniciatyva susitikimus rengiantis MRU Teisės mokyklos profesorius, rašytojas Justinas Žilinskas pastebi, kad karantino sąlygomis nuotolinis mokymas ir mokytojams, ir vaikams kelia nemažai rūpesčių, todėl užsitęsus karantinui mokytojai ieško būdų ir priemonių, kaip paįvairinti nuotolinį ugdymo procesą. „Man visi mokytojai kartoja, kad mokiniams norisi įvairovės, kitų veidų ir patirčių“, – pastebi MRU profesorius J. Žilinskas. Norėdami paįvairinti moksleivių pamokas Mykolo Romerio universiteto dėstytojai Lietuvos mokykloms parengė net keturiolika nemokamų pamokų pačiomis įvairiausiomis temomis. „Klasės ar mokyklos gali rinktis iš mūsų sudaryto pamokų „meniu“…
Pasikeitė privalomas automobilių laikymo vietų skaičius ir jų atstumai iki namų
Antradienį įsigaliojus Aplinkos ministerijos patikslintam statybos techniniam reglamentui „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014), pasikeitė privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų. Šalia pastato, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 m2, automobiliams statyti turi būti skirtos dvi vietos. Dar papildomą vietą reikia skirti už kiekvieną 140 m2 viršijantį didesnį iki 50 m2 naudingąjį plotą. Tad jeigu pastato naudingasis plotas yra iki 190 m2, šalia jo turi būti trys vietos automobiliams, iki 240 m2 – keturios ir t. t. Pasikeitė ir privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia įvairioms socialinėms grupėms skirtų gyvenamosios paskirties pastatų. Nuo šiol šalia jų ne mažiau kaip…
Kibernetinio saugumo mokslų daktaras Jeff Teo: „Internete nuolat užduokite sau klausimą – ar man tikrai reikalingas šis produktas ar paslauga?”
Maisto prekės, drabužiai, įvairūs daiktai, mokesčiai, skirtingų įstaigų paslaugos, darbas ar net bendravimas jau seniai persikėlė į internetą. Be interneto dažnas mūsų jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau be to, kad internetas atvėrė galimybes, kartu jis atnešė ir naujas grėsmes. Grėsmes dėl kurių galime prarasti asmeninius duomenis, jautrią informaciją ar patirti finansinių išteklių praradimą. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvoje kasmet registruoja daugiau nei 300 tūkstančių kibernetinių įvykių ir daugiau nei 3 tūkstančius kibernetinių incidentų. Praėjusią savaitę daug atgarsio visuomenėje sukėlęs galimai kibernetinis incidentas dėl CityBee klientų duomenų nutekinimo, šiuo metu taip pat tiriamas ir Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre. „Siekdami užbėgti tokiems įvykiams už akių, neturėtume pasikliauti vien tik įvairių svetainių įdiegtomis…
