Menas šiuolaikinėje akademinėje erdvėje vis dažniau suvokiamas ne tik kaip kūrybinė raiška, bet ir kaip savita pažinimo forma, kurianti naujas žinias, metodus ir prasmes. Meniniai tyrimai tampa svarbia jungtimi tarp meno praktikos, teorinės refleksijos ir visuomenės poreikių, tačiau jų vieta tyrimų ir vertinimo sistemose vis dar kelia klausimų – tiek Lietuvoje, tiek platesniame Europos kontekste. Lietuvos mokslo taryba (LMT), formuodama tyrimų politiką ir remdama jaunuosius tyrėjus, taip pat ir meninių tyrimų srityje, nuosekliai siekia stiprinti šios srities matomumą ir kokybę. Viena iš institucijų, kurioje meniniai tyrimai jau tapo integralia akademinio gyvenimo dalimi, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – lyderiaujanti scenos ir ekrano menų aukštoji mokykla, ugdanti menininkus, tyrėjus…
2025-ieji Turto banko aukcionuose: didesnis aktyvumas ir išaugęs pirkėjų įsitraukimas
2025 metai pažymėti didesniu Turto banko viešųjų aukcionų aktyvumu ir efektyvumu – parduota 22 proc. daugiau objektų nei ankstesniais metais, o pirkėjų įsitraukimas pasiekė itin aukštą lygį. Metų rezultatai rodo, kad rinka yra gyvybinga, o aukcionų sėkmę lemia pardavimui siūlomi objektai ir jų lokacija. Per 2025 metus Turto banko aukcionuose parduoti 637 objektai, t. y. 116 daugiau nei 2024 m., kai buvo realizuotas 521 objektas. Didėjo ne tik parduotų objektų skaičius, bet ir paskelbtų bei įvykusių aukcionų santykis. Pastarasis šiemet išaugo iki 51 proc., palyginti su 45 proc. prieš metus. Teigiamas pokytis matomas ir pirmą kartą skelbtų aukcionų segmente – jų rezultatyvumas 2025 m. siekė 64 proc. (2024 m. –…
Vilniaus regiono atliekų sistema 2025 metais: ekspertai apžvelgė didžiausius iššūkius ir baigtus plėtros projektus
Vilniaus regiono atliekų sistema 2025 metais: ekspertai apžvelgė didžiausius iššūkius ir baigtus plėtros projektus 2025 metai Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemai buvo kartu ir iššūkių, ir esamos infrastruktūros plėtros metai. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) atstovų teigimu, pagrindinis iššūkis, kuris buvo plačiai aptartas visos šalies mastu, sostinės regionui buvo – balandį įvykęs didelio masto gaisras Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose. Vis dėlto šis iššūkis nesutrukdė sėkmingai investuoti į atliekų sistemos infrastruktūros modernizavimą. Trys naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės 2025 metų rugsėjo pabaigoje Vilniuje atidarytos net dvi naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, įsikūrusios Kazlausko g. 1A ir Sausupio g. 9. Jose veikia ir dalijimosi daiktais stotelės DĖK‘ui, kuriose gyventojai gali pratęsti daiktų gyvenimą ir dalintis nebenaudojamais, tačiau dar tinkamais,…
Ką pilti į taurę Naujųjų metų naktį? Šių metų tendencijos ir stilingos nealkoholinių kokteilių idėjos
Naujųjų metų sutikimas daugeliui yra ne tik linksma šventė, bet ir simbolinė riba tarp seno ir naujo etapo. Tai vakaras, kai svarbūs tampa ritualai, palinkėjimai ir sąmoningi pasirinkimai, atspindintys tai, su kuo norima žengti į ateinančius metus. „Lidl“ duomenimis Lietuvos gyventojai vis dažniau šventėms renkasi ir nealkoholinius gėrimus, leidžiančius mėgautis skoniu, estetika bei šventine atmosfera. „Matome aiškią tendenciją – nealkoholinių gėrimų pardavimai nuosekliai auga, tačiau ypač tai išryškėja šventiniu laikotarpiu. Per didžiąsias metų šventes žmonės dažniau ieško sprendimų, kurie tiktų visiems svečiams – šeimai, draugams, vairuojantiems ar tiesiog norintiems lengvesnio pasirinkimo. Šventiniu laikotarpiu daugiau keliaujama automobiliu, todėl dalis pirkėjų sąmoningai renkasi alternatyvas be alkoholio. Be to, šiandien jau turime platų…
Talentų atranka 2026-aisiais: kas bus kitaip?
Vis daugiau ženklų rodo, kad 2026-ieji taps metais, kai darbo rinka įžengs į naują etapą: darbo jau netrukus žmonės ieškos nebe per skelbimus, o su dirbtinio intelekto (DI) pagalba. Iki šiol kandidatai pildydavo savo CV, atnaujindavo „LinkedIn“ profilį, atsirinkdavo tinkamus skelbimus, siųsdavo kruopščiai parengtus motyvacinius laiškus. Tačiau jau ateinančiais metais beveik visus šiuos procesus bus galima automatizuoti. Ekspertai sako, kad keisis ir tai, kaip žmonės kandidatuos, ir tai, kaip darbdaviai atrinks talentus. Apie tokius artėjančius pokyčius signalizuoja didžiųjų darbo paieškos platformų kryptis: „LinkedIn“, „OpenAI“ ir kitos technologijų bendrovės sparčiai diegia sprendimus, kurie keičia tiek kandidatavimo, tiek atrankų logiką. DI tendencijų analitikai teigia, kad netrukus kandidatams nebereikės siuntinėti dešimčių CV –…
Tik jau nepulkime neatsiklausę padėti žmogui su negalia – bus rimtų bėdų
Dėkui Dievui, nebe sovietmečio laikai, kai žmonės su negalia buvo laikomi kažkur užriby, nematomi. Rimtai, nes vieni su negalia gimsta, kitus gali ji prigriebti gyvenimo kely. Ir vis dėlto stigma iš tų laikų liko: juntamas toks nejaukumo, nežinojimo, baimės suklysti jausmas, kalbantis su negalią turinčiu žmogumi, ir jis ligi šiol mus lydi. Gal nepakankamai jautru? O gal per daug jautru? „Lietuvos sveikata“ tęsia projektą „Nepasiduodantys negaliai“ ir Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė atvirai interviu dalijasi dažniausiomis klaidomis bei patarimais, kaip jų išvengti. – Indre, norėčiau pradėti nuo to, kad kai mieste, svečiuose ar darbe susiduriame su negalią turinčiu žmogumi, pradėdami pokalbį, kažkodėl sustingstame, pasidaro lyg ir nedrąsu, atsiranda…
Kai vaikas nebevalgo: gydytoja apie nematomą grėsmę Lietuvos šeimoms
Naujausioje Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF ataskaitoje skelbiama, kad 2024 m. visame pasaulyje mitybos nepakankamumas buvo nustatytas 42,8 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Iš jų 12,2 mln. kentėjo nuo sunkaus mitybos nepakankamumo. Kitaip tariant, 6,6 proc. pasaulio vaikų iki penkerių metų amžiaus nustatytas mitybos nepakankamumas, o 1,9 proc. – sunkus. Ši problema ryškiausia Pietų Azijoje – šiame regione mitybos nepakankamumas pernai nustatytas net 14,1 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus. Skirtingose Afrikos žemyno dalyse šis procentas svyruoja tarp 5 ir 7 proc. Bendrame Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione, į kurį įtraukta ir Lietuva, jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų su nepakankama mityba pernai buvo 1,6 proc. Vaikų klinikinės…
Kraujo bijau tiek, kad alpstu
Jeigu jūsų šeimoje ar artimųjų, draugų rate yra žmogus, kuris paniškai bijo kraujo, vengia tikrintis sveikatą, atlikti kraujo tyrimus – šis projekto „Pagalbos tiltai“ straipsnis yra būtent apie tai. Julija Užkurnienė, medicinos gydytoja, psichoterapeutė, mindfulness mokytoja dalijasi praktinėmis įžvalgomis, ką daryti susidūrus su šia fobija. Sunkiai serga 3-4 proc. pasaulio gyventojų Kraujo baimė turi medicininį terminą – vadinama hematofobija – ir ji priskiriama kraujo, infekcijų bei sužalojimų fobijų grupei, nurodo Amerikos psichiatrų asociacija. Įdomu tai, kad ši fobija tyrinėjama jau nuo 9-ojo dešimtmečio, todėl šiandien gerai žinomos šio tipo fobijos galimos atsiradimo priežastys bei gydymo būdai. Tačiau apie viską – nuo pradžių. Tikriausiai daugeliui yra tekę sutikti gyvenime bent vieną…
Apgaulių pūga gruodį: sukčių aktyvumas metų pabaigoje šoktelėjo beveik 4 kartus
Dar prieš dešimt metų buvo manoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai turi labai gerai mokėti programuoti. Dabar situacija visai kitokia. Sukčiavimas tapo lengvai prieinama paslauga. Sukčiai veikia kaip industrija, kuri planuoja savo veiksmus taip pat kruopščiai, kaip tai daro teisėtas verslas. Tai rodo ir skaičiai: vien per 2025 metus „Telia“ jau užblokavo apie 15 milijonų skambučių. „Šiandien sukčiai dažniausiai nedirba po vieną. Jie veikia didelėse tarptautinėse grupėse. Šios grupės veiklą vykdo panašiai kaip didelės įmonės. Jos turi labai daug darbuotojų, kuria naujus sprendimus, ieško skirtingų pajamų šaltinių ir komandai stiprinti net išlaiko personalo skyrius, motyvuoja darbuotojus, kurie pasiekia aukštų rezultatų sukčiaudami“, – sako Vytautas Bučinskas, Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovas. Sukčiai…
Šventiniu laikotarpiu – nemaloni staigmena miške: vėl išmestos padangos
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kuršėnų regioninio padalinio miškininkai dalijasi neraminančia informacija – jau antrą kartą šiais metais Gruzdžių girininkijoje randamos išmestos padangos. Jau antras radinys šiemet Prieš pat šventes Gruzdžių girininkijoje, Šiaulių r., užfiksuotas naujas šiukšlinimo atvejis – rasta daugiau nei tona išmestų padangų. Tokie dideli kiekiai padangų išmetami ne pirmą kartą. Dar spalį miškininkai toje pačioje girininkijoje rado daugiau nei 5 t padangų. Dideli atliekų kiekiai šventiniu laikotarpiu fiksuoti ir Klaipėdos r., Šernų girininkijoje – Šernų ir Lėbartų miškuose girininkai neseniai iš miško išvežė daugiau nei 11,5 t įvairių atliekų. Nors bendras surenkamų nereikalingų padangų kiekis Lietuvoje mažėja – 2023 m. surinkta 212 t, o praėjusiais metais – 192 t, pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad šiukšlinimo miške problema išlieka aktuali. Neatsakingai išmestos atliekos – didelė žala gamtai ir žmogui Dažniausiai miškuose randamos atliekos – plastiko…
