Tikriausiai nėra abejojančių, kad nepageidaujamas triukšmas daro neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir gerai savijautai – nuo klausos praradimo iki miego sutrikimų ar sumažėjusio produktyvumo. Kaip užkirsti kelią sveikatai pavojų keliančiam triukšmui? Kokį pavojų kelia triukšmas? Remiantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, labai stiprūs garsai (pavyzdžiui, artimas šūvis, sprogimas, garsi muzika koncerte ar klausomasi per ausines) gali pažeisti klausos receptorius, o ilgalaikis transporto, pramonės, inžinerinių sistemų keliamas triukšmas erzina, trikdo miegą, poilsį, protinę veiklą. Erzinantis poveikis dažnai apibūdinamas taip pat, kaip stresas, kuris gali paveikti įvairias…
Paryžius 2024: Nauja lyčių lygybės era olimpinėse žaidynėse
Paryžius 2024: Nauja lyčių lygybės era olimpinėse žaidynėse Šiuolaikinių olimpinių žaidynių įkūrėjas Pierre’as de Coubertinas XIX a. pabaigoje teigė, jog moterų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra „neįdomus, neestetiškas ir netinkamas“ bei tvirtino, kad žaidynių tikslas – „išaukštinti vyrų atletiškumą“. Praėjus beveik 130 metų situacija išties pasikeitė: pasauliui ruošiantis 2024 m. vasaros olimpinėms žaidynėms Paryžiuje, jos įeis į istoriją kaip žaidynės, kuriose bus užtikrinta lyčių lygybė: 32 sporto šakose varžysis tiek pat moterų, kiek ir vyrų. Moterims teko nueiti ilgą kelią, kad jų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse bei jų fizinių gebėjimų pripažinimas taptų savaime suprantamu – sportas, kaip ir daugelis kitų veiklų, ilgą laiką buvo vyrų reikalas, o moterų dalyvavimas buvo veikiamas…
Skubantys klientai iš degalinių reikalauja vis didesnio maisto ir kavos pasirinkimo
Šiuolaikinėms degalinėms nebepakanka būti tiesiog vietomis, kuriose keliautojai prisipila degalų ir vyksta toliau. Degalinėse žmonės nori atsipalaiduoti, pailsėti ir pasistiprinti prieš išvyką, todėl jos privalo prisitaikyti prie kliento poreikių ir pasiūlyti jiems ne tik kavos, bet ir įvairaus, o svarbiausia, visaverčio maisto. Tai patvirtina ir degalinių tinko „Viada LT“ Maitinimo paslaugų vystymo skyriaus vadovas Artūras Kareckas, teigdamas, kad įmonė 40 proc. pelno sugeneruoja iš degalinėse parduodamų prekių ir greitojo maisto. „Jau seniai klientai į degalines užsuka ne tik įsipilti degalų. Įpratę prie greito gyvenimo tempo čia jie ir pusryčiauja, ir ilsisi ilgesnių kelionių metu, specialiai užsuka mėgstamos kavos puodeliui. Tad tikrai stengiamės, kad mūsų degalinių parduotuvėse sau tinkančių užkandžių rastų…
„YIT Lietuva“ užbaigė verslo miestelio „Urban HUB“ Vilniuje statybos darbus
Sostinėje, šalia Ukmergės gatvės, iškilo naujas SBA grupės verslo miestelis „Urban HUB“. Naujos koncepcijos prekybos bei verslo miestelio rangos darbus atliko tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Naująją verslo erdvę rangovas pastatė už daugiau nei 23 mln. eurų. Viso čia įsikurs per 30 skirtingų verslų – nuo mažųjų gamybininkų, specializuotų prekių tiekėjų iki maisto prekių parduotuvių, kavinių bei laisvalaikio erdvių. A++ energinio efektyvumo klasės, vieno aukšto su antresole, beveik 22 000 kv. m. ploto prekybos paskirties pastatas iškilo Vilniuje, šalia Ukmergės gatvės. Prie pastato įrengta antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje daugiau nei 300 automobilių stovėjimo vietų. Keturiolika jų skirtos elektromobiliams, taip pat 20 dviračių stovėjimo vietų. Naujasis „Urban…
Pasikeitė miško kirtimo taisyklės
Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad, reaguojant į susiklosčiusią sudėtingą situaciją dėl eglynuose sparčiai plintančių žievėgraužio tipografo ir besikartojančių stichinių vėjų padarytų pažeidimų, 2024 m. liepos 19 d. įsigaliojo Miško kirtimo taisyklių pakeitimas, pagal kurį padidintas labai pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių, leistinų kirsti atrankiniais sanitariniais miško kirtimais, plotas. Pakeitimas leidžia miškų savininkams ir valdytojams greičiau ir paprasčiau imtis miškų tvarkymo darbų, miškus užpuolus kenkėjams arba viesulams ir audroms juos išvarčius ar išlaužius. Atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertamų labai pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių plotas padidintas iki 0,3 ha. Anksčiau šis plotas galėjo būti ne didesnis, kaip 0,1 ha. Taip pat į taisykles…
Pasaulinę skendimo prevencijos dieną vilniečius kviečia „100 baseinų piknikas“
Smagios pramogos paplūdimiuose turi ir tamsiąją savo pusę. Nesaugus elgesys vandenyje, plaukimo bei gelbėjimo(si) įgūdžių trūkumas vis dažniau tampa skaudžių nelaimių priežastimi. Pasak ugniagesių gelbėtojų, šiais metais iki liepos 21 d. gelbėjimo darbai vandenyje atlikti 213 kartų; praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 200 kartų. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius iš vandens ištraukti 59 skenduoliai, o išgelbėta 17 – pagal skendimų skaičius Europos vidurkį viršijame keletą kartų. Nelaimių vandenyje sumažėtų, jei apie grėsmes ir pavojus daugiau kalbėtume dar prieš joms atsitinkant – viešuosiuose renginiuose, mokyklų, sporto klubų, baseinų edukacijose. „Gerėjančios saugaus elgesio šalia vandens telkinių ir vandenyje žinios, plaukimo pradmenų įgūdžiai, savo galimybių judėti vandenyje pažinimas – veiksmingai…
Atsaini augintinio priežiūra kartais baigiasi net tragiškai
Šiandien gyvūnai auginami kaip tikri šeimos nariai. Neretai jie turi savo lovą, yra lepinami sveiku maistu ir kartu keliauja atostogauti. Tiesa, iš didelės meilės gyvūnams gali būti suteikiama per daug laisvės ir per mažai kontrolės. Draudimo bendrovės „If“ statistika rodo, pastaruoju metu padaugėjo besikreipiančių dėl gyvūnų padarytų žalų tretiesiems asmenims. Kai kurie nemalonūs susidūrimai su neprižiūrimais gyvūnais net baigėsi tragiškai. „Svarbu yra tinkamai prižiūrėti savo augintinį lauke, ypač jei tai – didelis šuo. Vis daugėja atvejų, kai be pavadėlio vedžiojami šunys pargriauna šali einančius pėsčiuosius. Tokie įvykiai baigėsi sunkiais sužalojimais ir net mirtimi. Kitas pavyzdys – kai savininkas perduoda pavadėlį vaikui, o šis nenulaiko šuns. Vienu konkrečiu atveju, gyvūnas pabėgo…
Tyrimas: mokykloje pakankamai žinių apie finansus įgyja mažiau nei kas penktas lietuvis
Mažiausiai mokykloje žinių apie finansus Baltijos šalyse įgyja lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apie finansus iš nuomonės formuotojų labiau sužino jaunesnių amžiaus grupių respondentai, tiesa, daugiausia šiuo informacijos šaltiniu taip pat naudojasi estai. Daugiausia finansinio raštingumo žinių, kaip rodo apklausos rezultatai, suteikiama šeimoje (35 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 37 proc. estų respondentų). Kad daugiausia žinių apie finansus įgijo būtent mokykloje, nurodė 16 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 31 proc. estų respondentų. Kituose mokymuose ar paskaitose įgiję žinių teigia 33 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 18 proc. estų apklaustųjų. „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūtos Ežerskienės teigimu, mokyklos ir šeimos…
Šalies verslams – unikali galimybė gauti profesionalų konsultacijas ir pagalbą skaitmeninės transformacijos srityse
Siekdama didinti šalies konkurencingumą bei skatinti pramonės sektoriaus persiorientavimą į žiedinę ekonomiką, Inovacijų agentūra ragina verslus pasinaudoti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (ESIC) paslaugomis. Centrai įmonėms ir organizacijoms siūlo konsultacijas ir pagalbą šiose srityse: testavimas prieš investuojant, finansavimo paieška, įgūdžių ir kompetencijų tobulinimas, tinklaveikos galimybės. Paslaugos kofinansuojamos Europos komisijos ir RRF lėšomis. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, sprendimas investuoti į procesų skaitmenizavimą yra strateginis. „Tai viena iš pagrindinių sąlygų verslams išlikti konkurencingais tiek mūsų šalyje, tiek pasauliniu mastu. Įgūdžiai skaitmenizuotų įrankių valdyme tiesiogiai siejasi tiek su gamybos procesų modernizavimu ir efektyvinimu, tiek su pačių įmonių pelningumu. Tad verslams tai galimybė pasinaudoti siūloma parama, siekiant neatsilikti nuo kasdien tobulėjančių technologijų“,…
Darbo laiko apskaitos poveikis darbuotojų produktyvumui ir moralei
Darbo laiko apskaita atlieka lemiamą vaidmenį formuojant darbuotojų produktyvumą ir moralę. Sistemingai registruodamos darbo valandas, pertraukas ir viršvalandžius, organizacijos gali geriau valdyti savo darbuotojus ir sukurti aplinką, kuri skatintų našumą ir pasitenkinimą darbu.
