• Gamta ir gyvūnai

    Patvirtinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai: mažiau administracinių procedūrų, daugiau lankstumo ūkiams

    Po ilgų derinimų ir konstruktyvių diskusijų suderinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai. Atnaujintas aprašas patvirtintas bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu. Pakeitimais siekiama suderinti ūkininkavimo ir aplinkosaugos interesus, sudaryti palankesnes sąlygas efektyviai ūkininkauti, mažinti administracinę naštą ir optimizuoti procesus, kartu išlaikant aukštus aplinkos apsaugos standartus bei užtikrinant racionalų maisto medžiagų naudojimą žemės ūkyje. Tręšimo planai – pagal faktinį tręšimo intensyvumą Vienas svarbiausių pakeitimų – peržiūrėti ir patikslinti tręšimo planų rengimo reikalavimai. Jie siejami su faktiniu tręšimo intensyvumu, o ne su ūkio dydžiu. Tręšimo planas bus privalomas tais atvejais, kai tame pačiame lauke naudojama didžiausia leidžiama mėšlo ar srutų azoto norma ir papildomai tręšiama azoto turinčiomis trąšomis. Toks…

  • Sveikata

    Šeimos gydytoja apie odos reakcijas į saulę: jautrumas gali atsirasti ir dėl nusilpusios imuninės sistemos

    Nors saulė dažniausiai siejama su poilsiu ir gera savijauta, daliai žmonių ilgesnis buvimas tiesioginiuose jos spinduliuose gali sukelti nemalonių odos reakcijų. Niežulys, paraudimas, smulkūs bėrimai ar net pūslės neretai tampa pirmaisiais vadinamosios alergijos saulei požymiais. Apie tai, kaip atpažinti odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams, kas didina tokių reakcijų riziką ir kaip tinkamai apsaugoti odą, pasakoja Kauno šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Rūta Marija Rainytė. „Alergija saulei yra pacientams suprantamas, tačiau mediciniškai ne visai tikslus terminas. Šios reakcijos priskiriamos fotodermatozėms – ligų grupei, kurią provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai. Išskiriama apie 30 skirtingų jų rūšių, tačiau dažniausiai pasitaiko polimorfinė šviesos dermatozė – būtent ši būklė liaudiškai ir vadinama alergija saulei. Nors šios reakcijos…

  • Laisvalaikis

    Vilniaus miesto klinikinę ligoninę pasiekė naujas naujagimių gaivinimo staliukas – svarbi investicija į pačių mažiausių pacientų saugią gyvenimo pradžią

    Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Naujagimių skyrių pasiekė itin svarbi medicinos įranga – modernus naujagimių gaivinimo staliukas, skirtas ką tik gimusių naujagimių priežiūrai ir skubiai pagalbai teikti gimdykloje. Kasmet Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gimsta maždaug kas dešimtas Lietuvoje gimstantis kūdikis. Nors dauguma naujagimių į pasaulį ateina be komplikacijų, daliai jų pirmosios gyvenimo minutės tampa kritiškai svarbios. Skaičiuojama, kad maždaug vienam iš dešimties naujagimių gali prireikti skubios medicininės pagalbos ar gaivinimo priemonių, todėl moderni neonatologinė įranga leidžia medikams veikti greitai ir užtikrintai tada, kai svarbi kiekviena akimirka. Prasminga bendruomenės iniciatyva prisidėjo prie naujagimių saugumo Naujagimių gaivinimo staliuko įsigijimą padėjo įgyvendinti UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ darbuotojų inicijuota socialinė iniciatyva, kurios metu…

  • Sveikata

    Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?

    Šylant orams daugelis šeimų planuoja vaikų stovyklas, keliones ir aktyvų laisvalaikį gamtoje. Ruošiantis vasaros nuotykiams dažniausiai galvojama apie daiktus, maršrutus ar pramogas, tačiau specialistai primena nepamiršti ir vaikų sveikatos. Karštis, didesnis fizinis aktyvumas bei pasikeitusi dienotvarkė vasarą gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. „Tėvai šiuo metu dažnai kreipiasi dėl to, kad jų vaikams skauda galvą, jie jaučia nuovargį, silpnumą, pykinimą, skundžiasi pilvo skausmais ar viduriavimu. Taip pat neretai pasitaiko perkaitimo atvejų, saulės nudegimų, odos bėrimų, vabzdžių įkandimų bei alerginių reakcijų. Kelionių ar stovyklų metu gali paūmėti ir lėtinės būklės, tokios kaip alerginis rinitas, bronchinė astma, atopinis dermatitas ar virškinimo sutrikimai“, – pastebi sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas. Pasak…

  • Gamta ir gyvūnai

    Prie pasaulinės aplinkos apžvalgos prisidėjusios KTU mokslininkės: Lietuvos aplinkosaugai svarbūs ne tik politikos, bet ir elgsenos pokyčiai

    Karščio bangos, prastesnė oro kokybė, dažnėjančios sausros ir liūtys, darančios poveikį žemės ūkiui, brangstantys energetikos sprendimai ir prastėjanti žmonių sveikata – visa tai rodo, kad aplinkosauga nebėra tik gamtos apsaugos specialistų rūpestis. Ji tampa visuomenės, ekonomikos, sveikatos ir saugumo klausimu.  Tokią žinią siunčia naujausia Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) septintoji Pasaulio aplinkos būklės apžvalga GEO-7, prie kurios rengimo prisidėjo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) tyrėjos prof. dr. Aistė Balžekienė ir prof. dr. Audronė Telešienė. UNEP publikuotoje aplinkos būklės apžvalgoje (GEO-7) pabrėžiama, kad šiandienos aplinkosauginių problemų nebeįmanoma veiksmingai spręsti vien tik turimomis priemonėmis – būtini pokyčiai energetikos, maisto, medžiagų naudojimo, ekonomikos ir aplinkos valdymo srityse.…

  • Technologijų naujienos

    Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu 

    Įsivaizduokite: gaminate vakarienę, rankos šlapios, o telefone reikia atsakyti į žinutę, perjungti dainą ar atsidaryti programėlę. Tokiose situacijose šiandien dažnai net nereikia liesti ekrano – tiek „Android“, tiek „iPhone“ telefonai leidžia nemažą dalį veiksmų valdyti balsu. Daugeliui pažįstami skaitmeniniai asistentai, tokie kaip „Siri“ ar „Gemini“, jau tapo kasdieniu įrankiu. Tačiau šiandien balsu galima ne tik pateikti užklausas dirbtiniam intelektui, bet ir valdyti patį telefoną. Balso valdymo funkcija Kalbėdamas apie balso valdymo funkciją, „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pabrėžia, kad daugelis žmonių ją vis dar klaidingai sieja tik su paprastais klausimais virtualiems asistentams. Vis dėlto šiandien ši funkcija leidžia kur kas daugiau. „Anksčiau balsu įjungdavome muziką, nustatydavome žadintuvą ar paklausdavome orų…

  • Sveikata

    Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą

    Vasarą galvos skausmą dažnai siejame su nuovargiu, stresu, hormonų svyravimais ar pasikeitusiu dienos ritmu. Vis dėlto karštomis dienomis viena dažniausių jo priežasčių yra paprastesnė – organizmui ima trūkti skysčių ir elektrolitų. Specialistai primena, kad tokio skausmo nereikėtų ignoruoti, ypač jei jis atsiranda po buvimo saulėje, aktyvesnės dienos ar ilgesnio laiko be vandens. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, vasarą galvos skausmą dažniausiai sukelia skysčių trūkumas ir perkaitimas, tačiau stresas taip pat gali sustiprinti nemalonius pojūčius. „Karštis skatina prakaitavimą, todėl organizmas netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Dėl to gali atsirasti galvos skausmas, silpnumas, svaigimas. Vis dėlto nereikėtų nuvertinti ir streso – vasarą jis gali sustiprėti dėl prastesnio miego, pakeisto…

  • Laisvalaikis

    Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių

    Mados industrija įprastai asocijuojasi su nuolat kintančiomis tendencijomis ir spindinčiais podiumais, tačiau gilesniame jos lygmenyje vyksta intriguojanti technologinė revoliucija. Net ir klasikinis kostiumas, kurio vizualinis kanonas pagrindinius bruožus išlaiko jau daugiau nei šimtmetį, šiandienos kūrėjams geba tapti įkvepiančių eksperimentų lauku.  Klasika, kaip ištobulintas pojūtis „French Fashion Award“, „A‘ Design Award & Competition“ bei kitų prestižinių konkursų laureatas – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto docentas dr. Kęstutis Lekeckas pastebi: nors klasikinis drabužis nepraranda aktualumo, jį taip pat perrašo pastarojo meto realijos – technologinės inovacijos, tvarumo idėjos bei naujos kartos dizainerių mąstymas. Pašnekovo žodžiais, viena vertus, klasikinio drabužio dizainas yra nusistovėjęs ir kinta visiškai minimaliai – jis tarsi egzistuoja šalia mados,…

  • Laisvalaikis

    Palangos vasaros skaitykla pradeda 60-ąjį sezoną su kultūrinių renginių programa

    Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla birželio 9 dieną pradeda naują sezoną ir kviečia lankytojus į jaukią atidarymo popietę su kava. Minėdama jubiliejų, viena unikaliausių kultūrinių erdvių Lietuvos pajūryje kviečia lankytojus jaukiai pasitikti vasaros kultūrinį sezoną, susipažinti su skaityklos erdve, atsinaujinusiu fondu ir jubiliejine programa. Laiką jungianti šventė 1966 m. birželį duris atvėrusi, architekto A. Čepio projektuota Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį. Pagrindinis šio sezono akcentas – birželio 19 dieną vyksianti jubiliejinė Palangos vasaros skaityklos šventė. Šventės metu doc. dr. Liutauras Nekrošius pristatys skaityklos architektūrą, bus atidaryta jubiliejinė paroda „Kieti minkštumai: stiebas, linkis ir archyvas“ (autorės Rūta Palionytė ir Ieva Baranauskaitė), vakarą užbaigs muzikos atlikėjos Liucės koncertas. Visą…

  • Sveikata

    Naujas tyrimas: 8 iš 10 vaikų dienos centrų Lietuvoje trūksta finansavimo

    Nauja Lietuvos vaikų dienos centrų situacijos 2024–2025 m. analizė rodo, kad šalies vaikų dienos centrai susiduria su sisteminiu finansavimo nepakankamumu. Daugiausia lėšų vaikų dienos centrams trūksta darbuotojų atlyginimams ir papildomiems etatams – būtent žmogiškųjų išteklių stiprinimui didžioji dalis centrų pirmiausia skirtų papildomą finansavimą. Vaikų dienos centrai yra viena svarbiausių pagalbos grandžių vaikams ir šeimoms: čia vaikai gauna saugią aplinką po pamokų, emocinį palaikymą, pagalbą mokantis, socialinių įgūdžių ugdymą, o dalyje centrų – ir maitinimą.  Vis dėlto naujausia situacijos analizė rodo, kad dabartinis finansavimo modelis nebeatliepia realių centrų poreikių. Remiantis Lietuvos vaikų dienos centrų situacijos 2024–2025 m. analize, net 8 iš 10 vaikų dienos centrų Lietuvoje susiduria su finansavimo trūkumu. Duomenys…

Privatumo politika