Kiekvienas pacientas Lietuvoje, kuriam skiriami kompensuojamieji vaistai, susiduria su priemokomis – suma, kurią jam tenka primokėti. Dėl atsirandančių papildomų kompensavimo mechanizmų, pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus kasmet vis mažėja. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį visa pacientų priemokų suma sumažėjo kone dvigubai. Tačiau vis dar kyla klausimų, kodėl kai kurie gyventojai už kompensuojamuosius vaistus primoka daugiau nei kiti ir ką daryti, jei nori vaistinėje sutaupyti? Priemokos gali skirtis Įsivaizduokite, į vaistinę atėję du kaimynai, turintys receptus vaistams su ta pačia veikliąja medžiaga, gali išeiti iš vaistinės primokėję skirtingas sumas. Tuomet dažniausiai ir kyla klausimas: „Kodėl sumokėjau daugiau nei kaimynas?“ VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė paaiškina, kad taip nutinka, nes…
Pasirūpinkite gausesniu derliumi: kokias daržoves sėti vieną šalia kitos, o kurios bus blogos kaimynės?
Vis labiau žemę šildanti saulė primena – jau metas planuoti sėją ir sodinimą darže. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad jau vyksta intensyvus pasiruošimas daržininkystės sezonui – pasinaudodami nuolaidomis, pirkėjai apsirūpina gėlių svogūnėliais, daržovių, gėlių, prieskonių sėklomis. Kad derlius šiemet būtų gausus, svarbu ne tik kokybiškos sėklos ir tinkamas augančių daržovių laistymas bei priežiūra. Kaip ir žmonėms – taip ir daržovėms svarbi gera kaimynystė. „Daržininkystės, sodininkystės džiaugsmą atranda vis daugiau žmonių. Pernai buvo tikras sėklų pirkimo vajus, jų nupirkta penktadaliu, o svogūnėlių – net 4 kartus daugiau. Panašu, kad lietuviai ir šiemet nusiteikę aktyviam sodinimo sezonui. Paprastai sėklų pirkimo pikas būna balandį, bet matome, kad pirkėjai planuojasi…
„Telia“ kelia priklausomybės nuo telefonų klausimą – reklama skatins sąmoningą ekranų naudojimą
Reaguodama į didėjančią žmonių priklausomybę nuo telefonų ekranų, „Telia“ pristato socialinę kampaniją, skatinančią sąmoningiau naršyti internete ir bent valandą per dieną nesinaudoti išmaniaisiais įrenginiais. Kampanijos simboliu pasirinkta kartoninė „Ryšio dėžė“, į kurią sudėjus telefonus kviečiama daugiau dėmesio tikram ryšiui su aplinkiniais žmonėmis. Absoliuti dauguma žmonių dieną pradeda ir baigia ekrane – praėjusį mėnesį „Telia“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad 96 proc. žmonių dieną pradeda nuo telefono tikrinimo, 90 proc. jį žiūri ir prieš miegą. Augantis ekranų naudojimas ne tik keičia kasdienius įpročius, bet ir tampa nemigos, nuovargio, psichologinio nerimo ir vystymosi sutrikimų priežastimi. Priklausomybė nuo telefonų vis dažniau minima ir kaip įtampos tarp artimųjų sukėlėja – tyrimo duomenimis, kas…
Netikėtas būdas pažinti pasaulį – kino filmų herojų pėdomis
Kino žiūrovams svarbus ne tik filmo siužetas ar jaudinanti aktorių vaidyba, bet ir laikmetį atkuriančios detalės bei vieta, kurioje vyksta veiksmas – visa tai leidžia įsijausti į pasakojamą istoriją ir patirti trumpą nuotykį, sako Venesueloje užaugusi aktorė Gailė Butvilaitė. Be to, matyto filmo siužetai nulemia ir būsimų kelionių maršrutus – ekraninis turizmas būdingas tiek pasauliniu mastu, tiek mūsų šalyje. „Novaturo“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė teigia, kad noras aplankyti populiariuose filmuose ar serialuose matytus pasaulio kampelius neretam tampa viena iš kelionės priežasčių bei motyvacijų. Ašaros – geros kino juostos ženklas Pokalbis su Gaile – lyg viena didelė kelionė po skirtingus pasaulio didmiesčius ir miestelius. Ji – pasaulio vaikas ir nors jos…
Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. E. Kazakėnaitė: „Jei žvilgterėtume į ilgą lietuvių kalbos istoriją, matytume, jog už ją reikėjo pakovoti, visai kaip už laisvę“
2025 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatės dr. Ernestos Kazakėnaitės kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonijoje: Gerbiamosios ir gerbiamieji, ačiū! Ne tas ėjo pirmas, kas rado, todėl ačiū visiems, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie šios dienos. Toks įvertinimas man yra netikėtas ir norėtųsi kartoti – non sum dignus. Nors atrodytų, kaip gali nesitikėti, jei dalyvauji konkurse ir teiki gausybę dokumentų. Bet taip iš tiesų buvo. Dalyvauti paragino kiti, todėl jaučiau pareigą pabandyti. Prie netikėtumo jausmo prisidėjo ir tai, kad pirmą kartą ši stipendija skiriama kalbos tyrimams, ne istorinių faktų,…
Dr. V. Daujotytė-Pakerienė: „Būti valstybiškai nepriklausomiems reiškia ir pačiu rūsčiausiu laiku neapleisti savo kasdienybės, jos rūpesčių“
2025 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininko pavaduotojos dr. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės kalba Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonijoje: Aukštieji šio iškilmingo posėdžio dalyviai, garbieji svečiai, suprantu, kad tai, apie ką mes kalbėsime lyg ir ne to paties lygio sąvokos, rūpesčiai kaip valstybė, laisvė, nepriklausomybė, kova už laisvę ir laisvę gyventi laisviems. Bet leiskite dar kelis žodžius pasakyti apie labai svarbią Valstybės Nepriklausomybės stipendiją ir humanistiką. Sąsaja su švente neabejotina, nes tik nepriklausoma valstybė gali rūpintis ne tik savo gynyba, išlikimu, bet ir savo jaunais intelektualais, jų moksline kūryba, teikti…
Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime dr. E. Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija
2025 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2025 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatei dr. Ernestai Kazakėnaitei. Stipendija jai skirta už pateiktą projektą „Valstybingumas ir tapatybės formavimas(is) XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose“. Jo tikslas – ištirti, kaip lietuvių kalba vartota įvairiuose rašytiniuose lietuviškuose ir kitakalbiuose šaltiniuose. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininko pavaduotoja dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė pasidžiaugė augančiu Nepriklausomybės stipendijos susidomėjimu. „Pateikti buvo septyni projektai ir kiekvienas iš esmės vertas aukšto įvertinimo. Su šypsena sakau, kad konkurencija į šią Valstybės Nepriklausomybės stipendiją tokia pat kaip ir į Nacionalinę kultūros ir…
Laisvei – 35-eri: per Gargždus nusidriekė 250 metrų ilgio Lietuvos vėliava
Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, gargždiškiai ir miesto svečiai rinkosi kartu minėti 35-erių metų laisvės sukaktį. Vienybės simboliu tapo net 250 metrų ilgio trispalvė, kurią per Gargždus nešė gausus būrys susirinkusiųjų. Šventinė diena prasidėjo jubiliejiniu – 10-uoju – bėgimu Gargždų miesto gatvėmis. Taip pat Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukotos Šv. Mišios. Vėliau visi rinkosi prie Gargždų autobusų stoties, kur prasidėjo Lietuvos vėliavos nešimo ceremonija. Daugybė žmonių – miestiečių, jaunimo, šeimų su vaikais, įvairių įstaigų ir organizacijų atstovų – sustojo prie trispalvės, kad kartu, žingsnis po žingsnio, neštų ją miesto centrine gatve iki Savivaldybės aikštės. Čia susirinkusiuosius toliau džiugino šventinė nuotaika – vyko atlikėjo „Dovi Mi“ koncertas. Pranešimą paskelbė:…
Sodų bendrijų ateitis Lietuvoje: kas slypi už teisinių pokyčių?
Sodų bendrijos Lietuvoje ilgus metus buvo ne tik poilsio, bet ir vietinės maisto gamybos, bendruomeninio gyvenimo bei pirmojo būsto alternatyva daugeliui žmonių. Tačiau šiandien jų ateitis tampa vis labiau neaiški – teisės aktų pakeitimai, ribojimai ir neapibrėžtas statusas kelia klausimą: ar sodų bendrijos tapo politikų ir NT vystytojų interesų objektu? Sodų bendrijos – tūkstančių žmonių gyvenimo dalis Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 200 tūkst. sodų sklypų, iš kurių 60 proc. naudojami ūkinei veiklai – žmonės augina daržoves, vaisius, uogas; 40 proc. sklypų savininkų juose gyvena nuolat – tai jų pagrindinis būstas. Iš viso sodų bendrijos tiesiogiai liečia apie 500 tūkstančių Lietuvos gyventojų. „Sodininkų bendrijos yra neatsiejama bendruomeninio ir vietinio…
NVSC bus racionaliau naudojami ištekliai – gerės paslaugų kokybė
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pertvarko savo vidinę struktūrą. Tuo siekiama kuo efektyviau išnaudoti turimus resursus ir užtikrinti sklandesnę bei visuomenės poreikius atitinkančią veiklą. Nuo birželio 1 d. keisis kai kuriuose rajonuose dirbančių darbuotojų pareigybės, nes įstaigos struktūroje dalies skyrių rajonuose nebeliks. Visi šių rajonų darbuotojai taps departamentų – stambesnių NVSC struktūrinių dalių – darbuotojais ir savo funkcijas vykdys jau būdami departamentų sudėtyje, tačiau fiziškai likdami savo darbo vietose. NVSC struktūroje nebeliks šių skyrių rajonuose: Vilniaus departamento Širvintų ir Trakų skyrių, Kauno departamento Kėdainių ir Prienų skyrių, Klaipėdos departamento Palangos skyriaus, Panevėžio departamento Kupiškio skyriaus, Utenos departamento Molėtų, Visagino ir Zarasų skyrių. „Kruopščiai analizavome savo veiklą, vykdomas funkcijas, žmogiškuosius išteklius,…
