Nėra jokios stebuklingos dietos, kuri padėtų apsisaugoti ar išgyti nuo COVID-19 infekcijos. Tačiau, anot gydytojų, mityba išties turi reikšmingos įtakos gyventojų imunitetui bei sveikimo procesui. „Antikūnai, sudarantys humoralinį imunitetą, yra sudaryti iš baltymų. Jei baltymų su maistu gaunama nepakankamai, organizmas yra išsekęs, tai organizmas antikūnų nebepasigamina ir COVID-19 infekcijos eiga tampa sunkesnė, organizmas sveiksta kur kas lėčiau. Todėl su maistu būtina gauti pakankamą kiekį baltymų. Negana to, sergant ilgesnį laiką ir patiriant trūkumą, organizmas ima naudoti savo baltymų atsargas, kurias ima iš raumenų. Pirmiausia iš skeleto raumenų, tai yra tų, kuriuos naudojame judėjimui“, – komentuoja gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė. Gydytojos dietologės teigimu, COVID-19 infekcijos simptomai yra bendras silpnumas, raumenų skausmas,…
Svajonė susilaukti vaikų kai kurioms poroms lieka „neįkandama“ ARBA Pagalbinis apvaisinimas – ne tik gėda prisipažinti, bet ir skolintis
Nors tikslios statistikos nėra, specialistai skaičiuoja, kad 1 iš 6 reprodukcinio amžiaus porų Lietuvoje susiduria su vaisingumo sutrikimais – tai yra apie 50 tūkst. porų kasmet. Anot Vaisingumo asociacijos vadovės Rūtos Vyšniauskaitės-Marcinkevičienės, neramina ne tik ši statistika, tačiau ir tai, kad vieno pagalbinio apvaisinimo kaina, kartu su reikalingų vaistų ir papildomų tyrimų išlaidomis, gali siekti iki 4 tūkst. eurų. „Didžioji dalis problemų turinčių porų, naudodamiesi paskirto medikamentinio gydymo paslaugomis, chirurginėmis ar paprastesnėmis medicininėmis procedūromis, susilaukia vaikų. Daliai užtenka finansuojamo gydymo. Tačiau kai kurioms poroms tenka kreiptis į specializuotus vaisingumo centrus dėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų, vėliau net ir kelis metus lankytis pas medikus, o daliai – tiesiog nuleisti rankas. Pastarąjį sprendimą…
Prancūzų kalbos kursai: kokie jie gali būti?
Kadaise prancūzų kalbą buvo galima mokytis mokykloje. Šiandien ne visose mokyklose yra sudaromas toks pasirinkimas, tad ne visi jaunuoliai gali mokytis prancūzų kalbos. Tačiau prancūzų kalba – ne tik graži, bet ir labai naudinga, ypač gyvenant Europoje. Todėl vis daugiau žmonių mokosi šios kalbos arba ieško prancūzų kalbos kursų jau turimoms žinioms pagilinti ir sustiprinti. Kodėl verta mokytis prancūzų? Nors įprasta manyti, kad kalbų mokomasi tik kai tai reikalinga ugdymo įstaigai, iš tiesų vis daugiau žmonių atranda kalbas dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, prancūzų kalba labai praturtina galimybes keliaujant, norint sukurti verslą. Prancūzų kalba yra viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų, todėl norint dirbti tarptautinėje kompanijoje, šios kalbos išmanymas taip pat…
VDU diplomatijos studijas baigusi kartvelė S. Tabatadze: Sakartvelas ir Lietuva pasiekė aukščiausią draugystės ir bendradarbiavimo lygį
„Sakartvelas ir Lietuva turi tvirtus ryšius, kuriuos geriausiai parodo ilgalaikiai šalių ir jų žmonių draugystės ryšiai. Abi šalys užmezgė ne tik puikius politinius santykius, bet ir teigiamą tendenciją plėtojant prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą, dvišalį prekybos augimą, taip pat diegiant švietimo ir kultūros naujoves“, – teigia kartvelė Sophio Tabatadze, kuri baigė Diplomatijos magistratūros studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir šiuo metu tikslingai siekia savo svajonės – tapti Sakartvelo ambasadore ir dirbti būtent Lietuvoje, kurioje jaučiasi labai gerai ir mūsų šaliai jaučia didelį prieraišumą. „Mano šeima džiaugiasi mano meile Lietuvai. Jie patys irgi ją labai myli, nors dar nėra čia buvę, tačiau yra girdėję daug gražių draugystės istorijų ir labai džiaugiasi, kad…
„Rimi“ griliaus iššūkį priėmusiam Merūnui Vitulskiui maisto gaminimas – lyg meditacija
Trečiosios „Rimi“ vasaros laidos „Grilink viską, net muziką!“ svečias Merūnas Vitulskis kartu su kulinarinės laidos vedėju Vidu Bareikiu nėrė į tikrą egzotiką ir šį kartą ragavo „Rimi“ šefo ant griliaus keptas Viduržemio jūros gėrybes, tinkančias atostogų prie jūros ir naujų skonių išsiilgusiems gurmanams. Anot šefo V. Nadzeikos, jūros gėrybes kepti ant griliaus labai paprasta, o gardžiais rezultatais mėgausitės vos per keletą minučių. Kol šefas sukosi prie griliaus, laidos pašnekovai kalbėjosi apie vasarą, muziką ir šeimą jungiančias maisto gaminimo tradicijas. Vasaros planuose – laikas šeimai ir muzika Gamindami „Grilink viską, net muziką!“ laidos metu Vidas Bareikis ir Merūnas Vitulskis kalbėjosi apie vasaros planus ir muziką. Atlikėjas atskleidė, kad ši vasara bus…
B. Laurušonis. Biurų evoliucija pandemijos laikotarpiu: kokius iššūkius sprendžia jų statytojai?
Kol verslo įmonės svarstė, kada darbuotojai galės saugiai sugrįžti į biurus, jų statytojai ieškojo atsakymo į klausimą, kokie biurai galėtų būti reikalingi pandemijos laikotarpiu ir jai pasibaigus. Taip pat – kaip gauti lėšų statybų pradžiai, jeigu darbus pradėti jau reikia, o preliminarių nuomos sutarčių, užtikrinančių projekto perspektyvumą, dar laukiama. Taigi kokie pastatai tapo patrauklūs nuomininkams pastaruoju metu? Kaip projektų finansavimą užsitikrina jų plėtotojai? Keičiasi biurų poreikio prognozės Pirmasis karantinas verslo įmonėms sukėlė daug išgąsčio ir netgi paskatino persvarstyti biurų reikalingumą. Įvairiose pasaulio šalyse – nuo JAV iki Lietuvos – veikiančios ir kruopščiai saugumo reikalavimų besilaikančios kompanijos deklaravo leisiančios darbuotojams iš namų dirbti neribotą laiką. Tokias tendencijas atspindėjo ir nekilnojamojo turto…
Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovo konkursą laimėjo Aurimas Žvinys
Kultūros ministerijos konkursą eiti Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovo pareigas laimėjo dabartinis teatro vadovas Aurimas Žvinys. A. Žvinys Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje yra baigęs aktoriaus bakalauro ir meno vadybos magistro studijas. Nuo 2005 m. buvo Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius, sukūrė per 30 įvairaus pobūdžio vaidmenų, dėstė aktorinį meistriškumą Šiaulių universitete, vadovavo įvairiems teatro projektams. 2012–2015 m. A. Žvinys yra buvęs Valstybinio Šiaulių dramos teatro Meno tarybos pirmininku, įvairiais metais – šio teatro Meno tarybos nariu. Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui A. Žvinys vadovauja nuo 2016 metų. Teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai. Asmeninio archyvo nuotrauka Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Seimo nario Audriaus Petrošiaus pranešimas: „Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidėjams bus skiriamos baudos“
2021 m. birželio 17 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audrius Petrošius teikia pasiūlymą panaikinti iki šiol galiojusią tvarką, kai už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus, taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio 1 dalyje, buvo galima skirti įspėjimą, kaip vieną galimų sankcijų. Patvirtinus pasiūlymą, jau po pirmojo pažeidimo būtų skiriama bauda. „Prasižengus pirmąjį kartą, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti skiriama pusė minimalios baudos, o įspėjimas, kaip sankcija, nemotyvuoja pradėti proceso, tokiu būdu dažnai apskritai nesiimant veiksmų, kad teisės norma efektyviai funkcionuotų praktikoje. Svarbu suprasti, kad tyrimo atlikimas ir teisės normos taikymo procesas reikalauja administracinių resursų, todėl įspėjimas, kaip sankcija, net iš dalies…
Priimtos pataisos padės mažinti atliekų kiekius sąvartynuose
2021 m. birželio 17 d. pranešimas žiniasklaidai Seimas priėmė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas (projektas Nr. XIVP-171(3) ES, Nr. XIVP-172(3) ES), kuriomis siekiama lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis. Kaip anksčiau yra pažymėjęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Europos Sąjungoje žiediškumo indeksas siekia 11,7 proc., o Lietuvoje vos 4,5 proc. „Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi 2030-aisiais pasiekti Europos Sąjungos vidurkį, tam reikia ruoštis ir šitas įstatymo projektas paskatins tiek antrinių žaliavų rūšiavimą, tiek perdirbimą ir virtimą žaliavomis“, – pabrėžė ministras. Įstatymų pakeitimais nutarta įtvirtinti, kad ne vėliau kaip 2035-aisiais komunalinių atliekų sąvartyne turės būti šalinama ne daugiau kaip 5 proc. visų…
Seimui pritarus, prasideda tvaresnių pakuočių ir atliekų panaudojimo era
Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, kurios numato sumažinti atliekų kiekį, paverčiant jas ištekliais žiedinės ekonomikos cikluose. Šį žiedinės ekonomikos paketą parengė aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, dar pakoregavus parlamentarų pasiūlymais. Įstatymų pataisos padės užtikrinti kokybišką ir visiems gyventojams prieinamą antrinių žaliavų rūšiavimo paslaugą, stabilų jos finansavimą, sustiprins gamintojų ir importuotojų organizacijų atsakomybę, sudarys sąlygas tvariai pakuotei įsivyrauti. „Su šiuo pataisų paketu ne tik išsprendžiame įsisenėjusius ginčus tarp savivaldos ir verslo, bet ir vejamės Europą: patobulinimai numato atliekas grąžinti į ekonomiką, jų kiekiui sumažėjant iki minimalaus, be to, pačių pakuočių tvarumu įpareigojant rūpintis gamintojų ir importuotojų…