Per pastarąjį dešimtmetį lietuvių požiūris į vonios kambarį pasikeitė bemaž kardinaliai. Specialistų teigimu, ši viena svarbiausių būste patalpų nebevertinama kaip „sanitarinis mazgas“. Todėl vonios kambario interjerui skiriama nemažai dėmesio. Ne mažiau svarbi ir čia montuojamų prietaisų – klozetų, vandens nuleidimo mechanizmų ir kitų kokybė bei išvaizda. Kitokios išraiškos paieškos Architektės, interjero dizainerės Justinos Garbštės teigimu, didžiausias pokytis pastaraisiais metais tas, jog būsto savininkai pradėjo suvokti, kad vonios kambariui reikia skirti ne mažiau dėmesio nei įrengiant miegamąjį, virtuvę ar svetainę. „Suvokimo pokyčiui nemažą įtaką matyt padarė SPA centrai, kuriuose apsilankę žmonės pamatydavo gražaus dizaino plytelėmis išklijuotus vonios kambarius su įspūdį darančiais santechnikos įrenginiais. Atsirado poreikis panašiai įsirengti vonios kambarius ir namuose.…
Atsargiai, kariesas: kaip laiku pastebėti ir kaip kovoti
Amžinoji neteisybė, apie kurią pacientai guodžiasi odontologams, yra kariesas, kuris priešus renkasi ne vien tik pagal įpročius ir gyvenimo būdą. Turbūt kiekvienas turime pažįstamą, kuris didžiuojasi, kad niekada nebuvo pas odontologą, nors tiesiog kartą per dieną prabraukia dantis dantų šepetėliu. Deja daugumai tenka kovoti su kariesu. Gydytoja odontologė Monika Pratapienė teigia, kad polinkis į dantų kariesą yra individualus ir lemiamas daugelio veiksnių. Vieni jų yra įgimti, jų pakeisti negalime. Pavyzdžiui, seilių kiekis ir sudėtis, apnašų susidarymo greitis, juose esančių mikroorganizmų aktyvumas. Įgimti yra ir dantų ypatumai – kaip jie išsidėstę dantų lanke, kokie yra paviršiaus nelygumai, cheminė struktūra. Skirtingas ir kiekvieno žmogaus genetinis polinkis į kariesą, taip pat bendriniai susirgimai,…
Joninių stalo pažiba – plokščias viščiukas: išbandykite ypatingą tinklaraštininkės „Ant medinės lentelės“ receptą
Joninės – pati ryškiausia vasaros šventė ir jos išvakarėse daugelis suka galvą, kokiais ypatingais patiekalais nustebinti artimuosius, ypač atėjus neįprastiems karščiams. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad Joninės įprastai yra neatsiejamos nuo ant grilio keptos mėsos ar žuvies, todėl kepimui ant žarijų skirtų produktų paklausa išauga. „Nors tarp kepimui ant žarijų skirtų produktų vis dar populiariausi yra mėsos gaminiai, tokie kaip tradicija jau tapę šašlykai, dešrelės arba vištienos sparneliai, pastaruoju metu kepsninėse vis dažniau kepama ne tik mėsa, bet ir žuvis, įvairiausios jūros gėrybės, sūriai, sparčiai populiarėja ir įvairiausios grilintos daržovės ir vaisiai“, – pasakoja komunikacijos vadovė. Pasak jos, karštomis dienomis šokteli ir vandens, gaiviųjų gėrimų bei…
Joninių nakties augalas: ką žinote apie paparčius?
Augalai, be kurių neįsivaizduojama vasaros saulėgrįžos šventė – Joninės. Augalai, kurių žiedas apipintas giliausią senovę menančiomis legendomis – nes niekas jo neregėjo ir, deja, neregės. Lietuvoje aptinkamos 23 jų rūšys, tiesa, nemaža dalis yra retos arba labai retos, tad ieškoti tokių augalų tenka beveik taip pat atkakliai, kaip ir to legendinio žiedo. Ir dar: tai augalai, kuriuos dauguma mūsų gan menkai pažįstame, retai auginami gėlynuose ar aptarinėjami apželdinimo entuziastų forumuose. Tad susipažinkite iš arčiau su paparčiais, kurių lapus sklaidysime, akimirką patikėję trumpiausios metų nakties stebuklu. Visiems matyti, bet nepažįstami „Bet kuris botanikas atlaidžiai šypsodamasis jums pasakys: paparčiai – tai augalai, kurie nežydi, nes brandina ir dauginasi sporomis – taip…
Berniuko netektis tėvelius paskatino organų donorystei
Pirmadienį LSMUL Kauno klinikose tėvai neteko 11 m. sūnaus, tačiau priėmė itin jautrų ir kartu atsakingą sprendimą – sunkiai sergantiems žmonėms padovanojo tikėjimą. Berniuko tėvai sutiko, jog jų vienuolikametis taptų organų donoru ir išgelbėtų ar pagerintų sveikatą trims recipientams. Šiandien VUL Santaros klinikose bus atlikta ypatingai skubi kepenų transplantacija, o LSMUL Kauno klinikose – dviem recipientams bus transplantuoti inkstai. Tai trečias vaiko donoro atvejis šiais metais Lietuvoje. Birželio 21 d. LSMUL Kauno klinikų reanimacijoje konstatuota vaiko smegenų mirtis. Medikams teko pradėti patį jautriausią pokalbį gyvenime – užduoti klausimą – ar Tėvai sutiktų, kad jų vaikas po mirties išgelbėtų kitus sunkiai sergančius žmones. Nepaisant itin sunkaus vaiko netekties skausmo, šie kilnūs…
Nuo rugsėjo studijos Vilniaus universitete vėl vyks kontaktiniu būdu
Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Senatas priėmė sprendimą, kad studijų procesas ir jo veiklos 2021–2022 studijų metų rudens semestro metu vėl planuojamos nenuotoliniu būdu, todėl po ilgai trukusio nuotolinio studijų proceso dėl COVID-19 pandemijos, VU auditorijos, laboratorijos, bibliotekos, kiemeliai ir kitos erdvės universiteto bendruomenės nariams ir vėl atsivers rugsėjį. Sugrąžinant nenuotolinį studijų procesą VU bus atsižvelgiama į saugumo užtikrinimą, masinio vakcinavimo padėtį šalyje. „Tikiu, kad mūsų bendruomenė yra ta, kuri aktyviai naudojasi mokslo pažangos suteikta galimybe. Tai labai svarbu mūsų visų ateičiai. Tikiu, kad sugrįšime su pandeminio laikotarpio nuotolinės veiklos patirtimi, įvertinsime ir išlaikysime tai, kas galėtų papildyti ar išplėsti mokymo ir mokymosi galimybes. Vis dėlto gyvas dėstytojo ir studento santykis, susiklostantis…
Seimas pritarė siūlymui kurti renovacijos kompetencijų centrą
2021 m. birželio 22 d. pranešimas žiniasklaidai Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-436(2), kuriomis nutarta panaikinti Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA), o jos funkcijas perduoti Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA). Tokiu būdu mažinant administracinį reguliavimą siekiama spartinti renovaciją. Kaip anksčiau yra sakęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, šiuo metu Aplinkos ministerijoje yra dvi agentūros, kurios užsiima renovacija, APVA užsiima viešųjų pastatų renovacija ir jos koordinavimu, BETA − gyvenamųjų namų renovacija. Aplinkos ministerija teigia, kad kompetencijų centras, kuris bus atskiras APVA padalinys veiks „vieno langelio“ principu. Jis administruos valstybinę Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, koordinuos visas su pastatais susijusias priemones, skirtas jų energiniam efektyvumui didinti ir…
Kodėl dirbtinio intelekto eroje reikalingi organizacijų valdymo profesionalai?
Skaitmeninės pažangos sprogimas per pastaruosius porą dešimtmečių visam laikui pakeitė darbo pobūdį. Nors tai ir paskatino kai kurių darbo vietų nykimą, skaitmeninė pažanga padėjo kurtis naujoms verslo šakoms bei profesijoms. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Vadybos katedros lektorės dr. Liudmilos Lobanovos, turinčios daugiau nei 27 m. patirtį žmogiškųjų išteklių ir valdymo psichologijos srityse, tikėtina, kad spartėjant technologijoms atsiras ir daugiau naujų veiklos krypčių. „Pasaulyje pastebimi didžiuliai darbo pobūdžio, aplinkos pasikeitimai, kurie, laikui bėgant, tik didės. Dėl šios priežasties žmonėms jau šiandien reikia ruoštis: ugdyti įgūdžius tose srityse, kurių atstovų ateityje reikės labiausiai“, – teigia lektorė. Ar ateityje žmones pakeis robotai? Lobanova pabrėžia, kad jau dabar darbo patirtis ir…
Oro tarpo šiltinimas: kokia technologija efektyviausia?
Visi norime gyventi jaukiuose ir šiltuose namuose. Tam, kad namas būtų sandarus ir tinkamai apšiltintas, reikėtų rinktis patikimas tam pritaikytas technologijas. Pastaruoju metu oro tarpo šiltinimas, apšildant namus, atliekamas vis šiuolaikiškesnėmis ir modernesnėmis technologijomis. Kokios jos ir kada tai verta išbandyti? Kodėl reikia šiltinti oro tarpą? Pasitaiko atvejų, kai statant pastatus, oro tarpas paliekamas neužpildytas. Kartais manoma, kad tai neturi reikšmės namo šilumai ir izoliacijai. Tačiau tai netiesa. Palikus tuščia tarpą, juo cirkuliuos oras, taigi iš namo išeis šiluma, o viduje šiluma laikysis trumpiau. Be to, paliktame tuščiame oro tarpe renkasi drėgmė ir tai gali pakenkti namo konstrukcijai. O ilgainiui gali atsirasti pelėsis, kurį pašalinti – labai sudėtinga. Populiarėja šildymas…
Vaistininkė pataria, kaip pasirūpinti savo akimis vasarą
Saulės spinduliai, maudynės baseinuose ir jūrose, aktyvus laisvalaikis gamtoje – visa tai gali būti tikras iššūkis akims. „Eurovaistinės“ vaistininkai pataria, kaip per vasarą pasirūpinti savo regėjimu ir kurių gėrybių sezono nereikėtų praleisti. Nuotolinio darbo ar mokymosi išvargintoms akims vasara yra tinkamas laikas atsigauti. Pasak vaistininkės Jovitos Juodsnukytės, pirmiausiai reikėtų pradėti nuo akims naudingos mankštos, pavyzdžiui, skaitant ar dirbant prie kompiuterio reguliariai pakelti akis ir pažiūrėti į tolį. Taip atpalaiduosite iki tol dirbusius akių raumenis ir leisite padirbėti tiems, kurie ilsėjosi, tokios mankštos padeda sumažinti akių nuovargį. Vasaros sezonu vaistinėje dažnai klientai ieško priemonių, kurios padėtų įveikti akių sausumą. Vaistininkė J. Juodsnukytė paaiškina, kad ši problema kyla, nes daug laiko praleidžiame…