„Šiandien, rugpjūčio 8 d., švenčiame Tarptautinę orgazmo dieną. Puiki diena pakalbėti apie seksualinį švietimą, orgazmo malonumą, moterų seksualumą, poros santykių kokybę ir atvirumą”, – sako tarptautinio erotikos festivalio „Eros 2025″ projekto vadovė Greta Kerienė. Šių metų lapkričio 21–22 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO”, antrąsyk įvyksiančiame tarptautiniame erotikos festivalyje „Eros 2025″ žinoma gydytoja, endobiogenikos specialistė Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė auditorijai atvirai pasakos, kam žmonėms reikalingi orgazmai. „Nors orgazmas dažniausiai siejamas tik su malonumo akimirka, tačiau jis daro teigiamą poveikį tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai”, – teigia E. Nevardauskaitė-Rudzikienė. Kaip švenčiama pasaulyje Tarptautinė orgazmo diena minima nuo 1998 metų. Kai kuriose šalyse švenčiama gruodžio 21 d. – šventė turi…
DI dvyniai: ar jūsų kopija gali dirbti už jus?
Ar kada nors svajojote, kad kol ilsitės paplūdimyje šiltuose kraštuose, darbai pasidaro patys? Ši vizija greitai taps realybe, nes dirbtinis intelektas (DI) galės sukurti skaitmeninį antrininką, kuris už jus atliks tai, ko nenorite patys. Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas, ir Tomas Sakro, DI vaizdo įrašų kūrėjas, teigia, kad DI klonas gebės atkartoti jūsų kalbėjimo toną, veido išraiškas ir net asmenybės bruožus. Anot T. Sakro, tokie DI įrankiai yra ypač naudingi tiems žmonėms, kurie turi būti matomi, bet neturi laiko ar galimybių būti visur. Nuomonės formuotojai jau dabar naudoja DI sukurtus jų kopijų vaizdo įrašus, kuriuose DI šneka ir juda taip, kaip tai daro autentiškas žmogus. Pavyzdžiui „Instagram“ pristatė „AI…
Miestų atsparumas: kaip planuoti, kad miestai atlaikytų?
Kai pasaulis dūžta į stichijų, karų ir nestabilumo bangas, miestas tampa ne tik gyvenimo scena, bet ir skydu, prieglobsčiu, kartais – spąstais. Ką daryti, kad jis būtų pirmas, kuris reaguoja, o ne paskutinis – griūvantis? Kad liūtys neužtvindytų kiemų, o aikštės nevirstų asfalto keptuve? 2025 metų rudenį vyksiantis paskaitų ciklas „Miestų atsparumas“, kurį įgyvendina Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“, o finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic“, kviečia žvelgti į architektūrą ne kaip į formą, o kaip į gebėjimą atlaikyti, prisitaikyti, kurti sąlygas išlikimui. Kviečiame pasisemti praktinių žinių iš viso pasaulio ir kartu pamąstyti, kokie turi būti miestai, jei norime juose komfortiškai gyventi ir…
Kaune stiprinamos ilgalaikės priežiūros paslaugos: plečiama slaugos ir globos infrastruktūra
Miestas toliau kryptingai investuoja į patogią, prieinamą sveikatos priežiūros bei globos paslaugų sistemą vyresnio amžiaus gyventojams. Kulautuvoje, Akacijų al. 2, įsibėgėja naujojo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinio įrengimo darbai. Jau kitąmet čia planuojama sukurti 169 vietas asmenims, kuriems dėl amžiaus, negalios ar sveikatos būklės būtina ilgalaikė priežiūra. Paslaugų plėtra numatyta ir ligoninės Panemunės padalinyje. Finišo tiesiosios link „Turime galvoti ne tik apie tai, kas svarbu šiandien, bet ir apie tai, kokios pagalbos mūsų žmonėms reikės rytoj. Augantis ilgalaikės slaugos poreikis ir visuomenės senėjimo tendencijos skatina miestus ieškoti tvarių, šiuolaikiškų sprendimų. Kaunas – ne išimtis. Slauga ir globa turi būti teikiama oriai, arti namų. Kryptingai investuojame į šią…
EQ – naujasis IQ? Kaip VU startuolis „Mindletic“ keičia požiūrį į emocijų ugdymą
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, Vilniaus universiteto (VU) alumnė Ieva Vaitkevičiūtė kartu su keliais savanoriais ėmėsi spręsti vieną svarbiausių šiuolaikinio žmogaus problemų – kaip sugebėti valdyti stresą. Taip gimė „Mindletic“ – startuolis, kuris per penkerius metus išaugo nuo krizės valdymo įrankio iki mokslu grįsto, globaliai veikiančio ir dirbtinį intelektą (DI) naudojančio emocinio intelekto (angl. emotional quotient – EQ) treniruočių platformos. Šiame interviu – apie startuolio kelią, EQ svarbą organizacijų produktyvumui ir tai, kodėl EQ vis svarbesnis DI amžiuje. Sprendimas pandemijos metu „legalizuotai“ problemai įveikti Aiškindama EQ sąvoką, startuolio komanda naudoja Oksfordo universiteto apibrėžimą. EQ ‒ tai gebėjimas atpažinti ir suprasti savo ir kitų emocinį toną, kuris neišvengiamai veikia elgesį. „Tikime, kad EQ yra esminė žmogaus kompetencija…
Kukuliškių radinių ekspozicija po atviru dangumi – kelionė į bronzos amžių
Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai pristato ilgalaikę po atviru dangumi veikiančią parodą, kurioje pirmą kartą vienoje erdvėje eksponuojami svarbiausi nuo 2017 m. Kukuliškių piliakalnyje aptikti radiniai. Vienuolikos informacinių stendų maršrutas Litorinos taku leidžia lankytojams susipažinti su bronzos amžiaus bendruomenės gyvenimu, amatais ir ryšiais su Baltijos regionu. „Iš esmės čia nugulė visos mūsų sukauptos žinios – nuo pirmųjų tyrimų iki naujausių atradimų. Žmogus keliauja tuo pačiu taku, kuriuo vaikščiojo bronzos amžiaus bendruomenė, ir sustodamas prie radinių tarsi pasineria į jų kasdienybę“, – sako tyrimams vadovaujanti KU BRIAI archeologė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė. Eksponatai – nuo bronzos lydymo iki žvejybos ir gintaro Stendai išdėstyti pagal archeologinės vietovės…
Netikėta žaismingumo nauda: ekspertai aiškina, kodėl suaugusieji turėtų dažniau užsiimti smagiomis veiklomis namuose
Šiandieniniame greito tempo pasaulyje namai yra daugiau nei tik vieta gaminti maistą, valgyti ar dirbti – tai erdvė, kurioje galima iš tiesų atsigauti emociškai. Moksliniai tyrimai rodo, kad žaismingumas – nuo juoko iki stalo žaidimų – padeda smegenims pereiti iš įtampos būsenos į atsipalaidavimą. Vis dėlto šios kūrybiškos ir džiaugsmą keliančios akimirkos dažnai laikomos tik „vaikų reikalais“. Tačiau ekspertai sutaria: ryšys su vaikišku džiaugsmu gali būti veiksmingas priešnuodis suaugusiųjų patiriamam stresui. Tik 10 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad namai padeda atsiskleisti žaismingajai jų pusei – tai vienas žemiausių rodiklių tarp 39 pasaulio šalių, rodo IKEA „Gyvenimas namuose“ tyrimas. Amžius yra pagrindinė kliūtis: kuo vyresni esame, tuo rečiau imamės žaismingų veiklų.…
Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią nuo lietaus saugo naujai sutvarkytas stogas
Rietavo savivaldybėje, Tverų miestelio centre stovinti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – didžiausia medinė šventovė Lietuvoje – gali nebesibaiminti gausaus šios vasaros lietaus, nes prieš kelias savaites baigtas jos stogo dangos remontas. Tvarkybos darbus organizavo Kultūros infrastruktūros centras (KIC). Tverų bažnyčios stogo dangos tvarkybos (remonto) ir avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo (žaibosaugos remonto) darbai buvo pradėti 2023 metų spalį, baigti – šių metų liepą. Per šį laiką buvo pakeista pagrindinio stogo, abiejų bokštų stogo danga, sutvarkytos stogą laikančios pažeistos konstrukcijos, naujai apskardinti karnizai. Visa konstrukcinė mediena padengta antiseptikais ir antipirenais. Taip pat sumontuota nauja lietaus nuvedimo sistema, įrengta moderni žaibosauga. Atliekant darbus, susidurta su tam tikrais iššūkiais…
Kai ežerų kraštą užplūsta poilsiautojai, padaugėja atliekų: Zarasuose viešai iškratytas plastiko konteineris
Vieną vasaros vidurdienį Zarasų gyventojai ir miesto svečiai rinkosi į neįprastą renginį – viešą atliekų konteinerio kratą. Stebint susirinkusiems, iki dugno buvo išverstas plastiko pakuočių konteineris. Paaiškėjo, kad jame esančios atliekos buvo išrūšiuotos ypač tvarkingai, tačiau pačių pakuočių – stebėtinai mažai. Susidarė įspūdis, kad tie, kurie rūšiuoja, tai daro puikiai, tačiau nemaža dalis zarasiškių vis dar palieka savo atliekas nerūšiuotas. Renginį organizavo pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – ne gėdinti, o edukuoti ir paaiškinti, kaip rūšiuoti teisingai. Vasara – iššūkių metas rūšiavimui Pasak atliekų tvarkymo specialistų, vasarą Zarasų rajone ženkliai padaugėja atliekų, ir jos dažniausiai atsiduria būtent mišrių atliekų konteineriuose. Prie…
Dar žalesnis universitetas – VU plėtoja saulės elektrinių tinklą
Vilniaus universitetas (VU) įsigijo dvi dideles nutolusias saulės elektrines ir ant 19 jam priklausančių pastatų stogų Vilniuje ir Šiauliuose įrengė saulės fotovoltines elektrines. Šios VU valdomos saulės elektrinės kasmet pagamins iki 5600 megavatvalandžių (MWh) elektros energijos, kas sudarys apie trečdalį per metus VU suvartojamos elektros energijos. Šis žingsnis, kaip ir jau 5 metus VU perkama žalioji elektra iš nepriklausomo tiekėjo, prisideda prie strateginio VU klimato neutralumo plano įgyvendinimo. Saulės elektrinių generuojama energija ne tik sumažins VU priklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų, bet ir prisidės prie bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu. Tai yra svarbus žingsnis VU siekiant tapti lyderiaujančia aukštojo mokslo institucija tvarumo srityje.…
