Kovo mėnesį Lietuvos oro uostuose (LTOU) keleivių srautai toliau augo ir viršijo 542 tūkstančius. Dviejų aviacijos sezonų – žiemos ir vasaros – sandūroje esantis kovas buvo aktyvus visuose trijuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostuose, kurie užtikrina krypčių įvairovę ir patogų susisiekimą oru su svarbiais Europos aviacijos centrais. Vasarį aptarnavęs 469,5 tūkst. keleivių, Lietuvos oro uostų tinklas kovą toliau išlaikė augimo tendencijas ir paslaugas suteikė 542,2 tūkst. keleivių. Tai – 6,7 proc. daugiau lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu. LTOU duomenimis, keleivių srautai šių metų pirmąjį ketvirtį yra didesni lyginant net su rekordinių 2025 metų pirmuoju ketvirčiu. LTOU toliau demonstruojant spartų augimą, kaimyninėse rinkose keleivių srautai kovą –…
Šis patiekalas taps tikra Velykų stalo pažiba: patarimai, kaip iškepti sultingą ir traškią Pekino antį
Velykos Lietuvoje – ne tik tradicinė religinė šventė, bet ir pavasario pradžios, atsinaujinimo ir gausaus stalo simbolis. Per šią šventę neapsieinama be margučių, bet vis daugiau tautiečių stalo viduryje deda įspūdingą pagrindinį patiekalą – keptą paukštį, kuriuo vis dažniau tampa antis. Pernai Velykų laikotarpiu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse iš viso buvo nupirkta daugiau nei 53 tūkst. tonos šviežių Pekino ančių. Per pastaruosius kelerius metus šventiniu periodu „Maximos“ parduotuvėse Pekino ančių pardavimai nuosekliai auga. Praėjusiais metais per Velykas kasdien buvo įsigyta daugiau nei po 8,5 tūkstančio tonų. „Didžiosioms metų progoms tautiečiai vis dažniau ieško ypatingo patiekalo. Nebrangi Pekino antis, kuri artėjant šioms Velykoms siūloma dar pigiau, tampa puikiu pasirinkimu –…
Lietuvoje toliau trūksta pedagogų: ilgamečiai mokytojai įvardija, kas paskatintų jaunus žmones rinktis šią profesiją
Mokytojų trūkumo problema Lietuvos mokyklose aštrėja. Per penkerius metus šalyje gali trūkti daugiau nei 4000 mokytojų, rodo naujausi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) skaičiavimai. Vien pritraukti specialistų nepakanka – dalis išbandę šį kelią nusprendžia pasukti į kitas profesijas. Vis tik esami mokytojai sako, kad tai normalu, nes dirbti mokykloje nėra tik profesinis pasirinkimas – tai ir pašaukimas, reikalaujantis daugiau nei dalyko išmanymo. Ilgus metus dirbantys pedagogai pabrėžia – svarbiausia, kad kuo daugiau jaunų žmonių išbandytų šį kelią, nes tik taip galima žinoti, ar tai tavo profesija. Penkerius metus su vaikais dirbanti ispanų kalbos mokytoja Rebeca Escriche Pallares Vilniaus humanistinėje mokykloje (VHM) skaičiuoja jau antrus metus. Į mokyklą dirbti mokytoja ji grįžo…
Žalieji teiginiai reklamoje: griežtėjantis reguliavimas ir praktinės rizikos
„Tvarus“, „draugiškas aplinkai“ ar „ekologiškas“ – jau netrukus šie apibūdinimai komercinėje komunikacijoje bus vertinami ne kaip rinkodaros pasirinkimas, o kaip teiginiai, kuriuos būtina pagrįsti. Griežtesnis reguliavimas ir atsakomybė už klaidinančią verslo komunikaciją įsigalios šių metų rugsėjo 27 d., kartu su Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimais. Naujaisiais pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliama Vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje direktyva (angl. Empowering Consumers for the Green Transition Directive), kuri iš esmės keičia aplinkosauginių teiginių naudojimo standartą – nuo deklaratyvių formuluočių privalu pereiti prie aiškiai pagrįstų, patikrinamų teiginių. „Praktikoje tai reiškia, kad verslai turi ne tik peržiūrėti naudojamą komunikaciją, bet ir įsivertinti, ar turi pakankamus duomenis kiekvienam teiginiui pagrįsti“, – sako pakuočių atliekų…
Kai jūra tampa gyvenimo dalimi: praktinis pavasario gidas laivybos entuziastui
Ar tai būtų sapnas apie ramų vakarą su knyga, ar draugų kompanija, stebinti tolumoje mirgančias naktinio miesto šviesas, ar azartiškas neištirtų krantų troškimas – tikrasis jūros gylis atsiveria tik žengus žingsnį nuo kranto. Pavasaris – idealus metas pasiruošti savo laivą pirmiesiems nuotykiams ir paversti svajonių laiką realybe be techninių rūpesčių. Daugeliui jūra vis dar lieka tik vaizdu ekrane arba fonu atostogų nuotraukose. Tikrieji potyriai prasideda ten, kur baigiasi krantinė. Žengus į jūros erdvę, kasdienybės triukšmą pakeičia raminantis bangų ritmas, o vidinė ramybė ima tekėti natūralia tėkme. Kad šis virsmas būtų sklandus, „Garant Boats & Yachts“ ekspertai parengė esmines gaires, padedančias užtikrintai „pakelti bures“. Plaukti pradedame dar krante Sklandus laikas ant vandens…
Specialistai paaiškino, kodėl žiemos veido priežiūros priemonės netinka pavasarį
Pavasaris – metas, kai verta ne tik atnaujinti garderobą, bet ir peržiūrėti kosmetinės turinį. Keičiantis sezonui, keičiasi ir odos poreikiai, todėl dalis žiemą naudotų priemonių gali jų nebeatitikti. Specialistai pabrėžia, kad būtent dabar tinkamiausias laikas įvertinti savo kasdienę rutiną ir ją subtiliai pakoreguoti. „Žiemos metu oda patiria didelį stresą dėl žemos temperatūros, vėjo ir sauso patalpų oro, todėl turime didesnį poreikį naudoti riebesnius, maitinančius kremus. Pavasarį, kai didėja oro drėgmė ir temperatūra, situacija kardinaliai pasikeičia – suaktyvėja odos riebalinių liaukų veikla, todėl jai reikia mažiau intensyvaus maitinimo. Šiuo metų laiku daugiau dėmesio turėtume skirti odos drėkinimui, apsaugai nuo ultravioletinių (UV) spindulių ir odos balansui atkurti po žiemos laikotarpio“, – sako…
Mažiau betono, daugiau gamtos: mokslininkai siūlo alternatyvas mietams
Ar miestus nuo klimato kaitos gali išgelbėti ne technologijos, o… gamta? Vis dažniau mokslininkai sako – taip. Tačiau svarbiausia ne pats sprendimas, o tai, kur ir kaip jis taikomas. Mykolo Romerio universiteto (MRU) podoktorantūros stažuotojas Kamaleddin Aghaloo tyrinėja, kaip gamta gali tapti ne tik miesto puošmena, bet ir infrastruktūros dalimi – mažinti karštį, valdyti lietaus vandenį ir gerinti gyvenimo kokybę. „Nėra vieno universalaus sprendimo. Svarbiausia suprasti, kur jis duos didžiausią naudą“, – sako mokslininkas. Pasak tyrėjo, dažnai daroma klaida ieškant vieno „stebuklingo“ sprendimo. Iš tiesų, miestams reikia visos sistemos. Daugiafunkcinės žaliosios erdvės gali vienu metu mažinti temperatūrą, sugerti lietaus vandenį ir gerinti žmonių savijautą. Žalieji stogai padeda taupyti energiją, miesto…
Prasidedant daugiamilijoninės vertės darbams, speciali komisija įvertino Šiaulių dviračių takus
Šiauliuose įrengtus dviračių takus įvertino Susisiekimo ministerijos dviračių skatinimo darbo komisija. Dvi dešimtys žmonių dviračiais pravažiavo Šiaulių dviračių takais 19 kilometrų ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje aptarė kelionės metu užfiksuotus pastebėjimus. 2026 – 2028 metais Šiauliuose bus ypač intensyviai tęsiami dviračių infrastruktūros plėtros darbai. Šiuo metu mieste yra apie 70 kilometrų geros būklės takų. Planuojama, kad per keletą metų šis skaičius beveik padvigubės, į takų plėtrą bus investuota apie 23 mln. eurų. Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva mieste svečiavosi Susisiekimo ministerijos dviračių skatinimo darbo komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, dviratininkų bendrijos, projektavimo įmonių asociacijos, Transporto kompetencijų agentūros atstovų. Kartu su dviračių skatinimo darbo komisija, rangovų bei projektuotojų atstovais buvo…
Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: „Seime – spaudos konferencija, skirta Pasaulinei sveikatos dienai“
2026 m. balandžio 3d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Balandžio 7 d. (antradienį) 9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks spaudos konferencija, skirta Pasaulinei sveikatos dienai. „Kartu dėl sveikatos. Palaikykite mokslą“. Tai šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir jos partneriai dirba kartu, kad sukurtų mokslines žinias apie pagrindinius sveikatos prioritetus. Dalijantis mokslo įrodymais, siekiama, kad mokslu pagrįsta visuomenės sveikata būtų naudinga kuo daugiau žmonių ir sveikatos sprendimai būtų priimami remiantis mokslu. Pasak PSO, mokslas skatina sveikatą: per pastaruosius 100 metų gyventojų sveikata pagerėjo dėl mokslinių inovacijų. Lietuvoje mokslinių duomenų apie sveikatą turime pakankamai. Klausimas – ar jais remiamasi…
Emocijoms atslūgus: kodėl būstas Ispanijoje nėra aukso kasykla?
Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebimas įdomus reiškinys: geopolitinių įtampų ir karo kaimynystėje išgąsdinti tautiečiai ėmė masiškai dairytis antrojo būsto užsienyje. Ispanijos registratorių kolegijos duomenimis, Lietuvos gyventojai vien Ispanijoje per paskutinį 2025 m. ketvirtį nupirko 241 būstą, o nemaža dalis tautiečių žvalgosi ir į Graikiją ar Kiprą. Daugumai tokio būsto pirkėjų tiesiog norisi turėti „planą B” saugioje saulėtoje vietoje, kartu ir labai gerą investiciją. Tačiau kai emocijos atslūgsta ir pradedama skaičiuoti reali investicinė grąža, paaiškėja, kad žolė svetur anaiptol nėra žalesnė, rašoma „Bigbank” pranešime žiniasklaidai. Asmeninis poilsis ir pajamos iš nuomos – sunkiai suderinami Vienas didžiausių nerealių lūkesčių perkant būstą užsienyje – kad pavyks suderinti asmenines atostogas su nuolatiniu…
