Dr. Giedrė Genevičiūtė-Janonė, doc. dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros dėstytojos Lietuvos mokyklose vis labiau jaučiamas mokytojų trūkumas. Apie tai vis dažniau praneša ir žiniasklaida, ir patys švietimo sistemos atstovai. Likus savaitei iki 2025 m. rugsėjo mokyklose trūko 460 pedagogų, o per artimiausius penkerius metus šis skaičius gali išaugti iki 6 tūkst. Problema ne tik ta, kad mokytojų trūksta. Tik dalis (šiek tiek daugiau nei kas antras) baigusiųjų pedagogines studijas tampa mokytojais, o trečdalis jaunų mokytojų kasmet palieka darbą. Tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas (TALIS, 2024) taip pat rodo, kad kvalifikuotų mokytojų trūkumas Lietuvoje jau trukdo užtikrinti kokybišką ugdymą. Kodėl mokytojai palieka mokyklas arba nesirenka…
Dirbtiniu intelektu naudojasi mažiau nei kas trečia moteris: kaip jas paskatinti technologijomis naudotis dažniau?
Naujausias konsultacijų bendrovės „Deloitte“ tyrimas atskleidžia: maždaug 43 proc. vyrų ir tik 28 proc. moterų naudojasi generatyviniais dirbtinio intelekto (DI) įrankiais. Prognozuojama, kad per artimiausius keletą metų šis atotrūkis sumažės. Vis dėlto, tam reikės dar įveikti nemažai iššūkių, pavyzdžiui, suvokti, jog DI reikalingas ne tik dirbant technologijų sektoriuje, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai. Jau paminėto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad moterys mažiau nei vyrai tiki, jog DI platformų vystytojai užtikrins jų duomenų saugumą. Šis „technologijų pasitikėjimo atotrūkis“ gali trukdyti moterims reguliariai naudotis šia technologija ir visapusiškai dalyvauti naujos kartos DI programose, taip pat sulėtinti jų ateities sprendimus įsigyti generatyvinio DI produktus ir paslaugas. Tačiau automatizuotos rinkodaros sprendimus kuriančios bendrovės „Omnisend“, kuri skiria…
Šį sezoną sumedžioti 275 vilkai
Aplinkos ministerija informuoja, kad 2026 m. kovo 31 d. baigėsi 2025-2026 m. vilkų medžiojimo sezonas. Šio sezono metu sumedžioti 275 vilkai. 2025-2026 m. medžioklės sezono metu nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Tačiau, jei nustatytas sumedžiojimo limitas yra išnaudojamas anksčiau, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas pasiekus limitą. Šiemet to neprireikė. Pirmieji du šio medžioklės sezono vilkai buvo sumedžioti 2025 m. spalio 15 d. Varėnos rajone, o paskutinis – 2025 m. kovo 31 d. Švenčionių rajone. Daugiausia vilkų per dieną – net 12 – buvo sumedžiota 2025 m. lapkričio 15 d. Panevėžio, Jurbarko, Švenčionių, Kazlų…
Vilniuje – naujas literatūros festivalis „Literalis“: viena diena knygoms ir diskusijoms apie literatūrą
VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ vilniečius ir miesto svečius balandžio 25 d., šeštadienį, kviečia į vienos dienos literatūros festivalį „Literalis“. Pirmą kartą įstaigos padaliniuose – Pamėnkalnio viloje (Pamėnkalnio g. 34) ir Profesorių name (Tauro g. 10) – vyksiantis festivalis šiemet lankytojus pasitiks su tema „Žaidžiame klasiką“. Festivalio programą kūrė istorikas dr. Norbertas Černiauskas, turinio kūrėja Skaistė Grajauskė ir poetas Marius Burokas. „Manau, kad „Literalis“ yra festivalis, kurio pavasarėjančiam Vilniui labai reikėjo: įvairus renginiais ir jų dalyviais, orientuotas į gerą literatūrą, skiriantis laiko ne tik naujoms, bet ir kažkada neaptartoms ar primirštoms knygoms. Gyvename skubos laikais, o „Literalis“ paskutinį balandžio šeštadienį kvies literatūriškai stabtelėti“, – sako įstaigos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Diskusijose…
Technologijos, grąžinančios balsą: kaip pažanga keičia negalios patirtį
Technologijos šiandien vis dažniau tampa esmine savarankiškumo sąlyga. Žmonėms, susiduriantiems su judėjimo, regos, klausos ar komunikavimo kliūtimis, jos atveria duris į pasaulį, kuriame anksčiau galiojo daugybė ribojimų, o kasdieniai veiksmai reikalavo kitų pagalbos. Galimybė bendrauti savarankiškai Didžiausią poveikį daro komunikacijos ir informacijos prieinamumo technologijos. Ekrano skaitytuvai leidžia regos negalią turintiems žmonėms naršyti internete, skaityti tekstus ir savarankiškai naudotis programomis. Teksto į kalbą sintezė padeda greitai „perskaityti“ didžiulį kiekį informacijos, o automatinis subtitravimas suteikia galimybę suprasti vaizdo turinį negirdintiesiems. Kalbos atpažinimo technologijos suteikia galimybę savarankiškai bendrauti su skaitmeniniais įrenginiais, o tai ypač svarbu tiems, kurių judesiai ar motorika riboti. Šios priemonės ne tik palengvina kasdienybę, bet ir keičia santykį su aplinka…
Vilniaus universitetas kartu su „Neakivaizdiniu Vilniumi“ pristato maršrutą „Septyni Vilniaus universiteto stebuklai“
Vilniaus universitetas (VU), minėdamas 447-ąjį gimtadienį, kartu su „Neakivaizdiniu Vilniumi“ pristato naują savarankišką maršrutą „Septyni Vilniaus universiteto stebuklai“. Maršrutas atveria galimybę pažinti senuosius VU rūmus kaip gyvą, per šimtmečius susiformavusią istorijos, kultūros ir mokslo erdvę. Maršruto pagrindu tapo istoriko, VU Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko suformuluota septynių VU stebuklų idėja, gimusi dėstant civilizacijų istorijos kursą. Studentams pasakodamas apie garsiuosius pasaulio stebuklus, profesorius išsiaiškino, kad daugelis jų, kasdien ateinančių į paskaitas, nėra buvę nei P. Smuglevičiaus salėje, nei M. K. Sarbievijaus kieme, nei matę P. Repšio freskų ar kitų VU šedevrų. Tuomet jis juokaudamas perspėdavo, kad jei iki egzamino šių vietų neaplankys ir negalės apie jas papasakoti, į egzaminą gali išvis…
Daugelis verslų atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių, tačiau dalis pažadų liko neįgyvendinti
Nors didelė dalis Lietuvos įmonių jau atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių, vartotojams verta išlikti dėmesingiems – kai kurie verslai, nors buvo įsipareigoję to nebedaryti, iki šiol prekiauja kiaušiniais iš narvų. Europoje beveik 1 400 įmonių jau yra įsipareigojusios atsisakyti kiaušinių iš pačių blogiausių sąlygų. Šia linkme sparčiai juda ir Lietuvos verslai – prekybos ar narvuose laikomų vištų kiaušinių naudojimo gaminiuose atsisakė arba įsipareigojo atsisakyti jau daugiau nei 150 įmonių. Didelė dalis pažadų jau yra įgyvendinti. „Galime pasidžiaugti, kad iki 2026-ųjų narvuose laikomų vištų kiaušinių jau atsisakė daugiau nei 80 įmonių, tarp jų – „Mantinga“, „Maxima“, „IKI“, „Narvesen“, „Biržų duona“ „Subway“, „Narutis“, „Stikliai“ ir daugybė kitų. Tai rodo, kad pokytis yra…
Iš paauglių gyvenimo: santykiai pasikeitė neatpažįstamai
Anot „Vaikų linijos“ specialistės, kampanijos „Be patyčių“ koordinatorės Eglės Tamulionytės, paauglių romantiniai santykiai šiandien vis dažniau formuojasi ir sprendžiasi ne mokyklos koridoriuose, bet žaidimų platformose, „Discord“ serveriuose, socialiniuose tinkluose. O tai, kas tokiuose santykiuose neretai laikoma norma, kelia nerimą: „Tarp jaunų žmonių matome požiūrį, kad mergina nėra lygiavertė.“ Kaip atpažinti, kad santykiai krypsta neigiama linkme? Mokosi draugauti – mokosi gyventi Paauglystėje santykiai su bendraamžiais tampa svarbesni nei bet kada. Tyrimai rodo, kad paaugliai su bendraamžiais praleidžia maždaug dvigubai daugiau laiko nei su tėvais. Būtent draugaudami jie mokosi pasitikėti, spręsti konfliktus, atpažinti savo ir kito ribas – įgyja įgūdžius, kurie lydės visą gyvenimą. Tačiau draugauti ne visada lengva. Viena dažniausių situacijų,…
Žemės sklypo dalių planas: kada jis būtinas ir kodėl svarbus
Neretai pasitaiko atvejų, kai kitos paskirties valstybinės žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių ir vykdomos skirtingos veiklos, pavyzdžiui, komercinė, pramonės ir sandėliavimo, transporto ir pan. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad tokiais atvejais turi būti rengiamas žemės sklypo dalių planas, padedantis užtikrinti sklandų statinių eksploatavimą bei išvengti ginčų ateityje. Žemės sklypo dalių plane atskiriamos konkrečios žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išskiriant šias dalis, siekiama užtikrinti tinkamą statinių naudojimą pagal jų paskirtį, privažiavimus prie statinių, numatyti bendro naudojimo plotus, reikalingus kiemams, automobilių stovėjimo vietoms, žaidimų aikštelėms ar kt., ir kitus svarbius aspektus, tokius kaip priešgaisrinių reikalavimų laikymasis ir pan. Reikalavimas rengti tokį planą netaikomas…
Valstybės duomenų agentūra įgyvendina medicininių klasterių projektą ir pradeda sveikatos įstaigoms skirtų mokymų ciklą
Valstybės duomenų agentūra kartu su partneriais įgyvendina projektą „Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma“ (Nr. 09-039-P-0001), kurio tikslas – didinti medicininių klasterių veiklos efektyvumą, gerinant duomenimis grįstų sprendimų priėmimą ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis ir įgyvendinamas vykdant Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę. Projekto esmė ir sprendžiamos problemos Šiuo metu Lietuvoje veikianti medicininių klasterių veiklos rodiklių valdymo sistema susiduria su reikšmingais iššūkiais: rodiklių skaičiavimas ir analizė nėra pakankamai automatizuoti, trūksta vientisos sistemos duomenų validavimui, palyginimui ir pakartotiniam naudojimui, o sveikatos priežiūros įstaigos, rengdamos ataskaitas, patiria dideles laiko sąnaudas. Projekto tikslas…
