Kasdien internetu naudojasi 97 proc. nepilnamečių, beveik pusė 13–17 metų paauglių savo telefoną tikrina nuolat. Kas ketvirtas vaikas jau turi priklausomybę nuo išmaniojo telefono. Beveik pusės Lietuvos moksleivių socialinių tinklų naudojimas yra probleminis. O socialiniuose tinkluose plintantys pavojingi iššūkiai, ypač „TikTok“, kai kuriais atvejais baigėsi savižala ar net mirtimi. Ekspertai vis dažniau įspėja: dabartinis nepilnamečių apsaugos lygis skaitmeninėje erdvėje yra nepakankamas. Todėl atsižvelgiant į grėsmes ir ekspertų vertinimus, Seimo narė, TS-LKD frakcijos narė D. Ulbinaitė siūlys Lietuvoje įtvirtinti 16 metų ribą socialinių tinklų naudojimui, nustatyti prievolę platformoms veiksmingai tikrinti vartotojų amžių ir atsakomybę už šio reikalavimo nevykdymą. Pataisos bus pristatomos RYTOJ – vasario 20 d. 10 val. spaudos konferencijoje SEIMO spaudos…
Pasirinkimo paradoksas: žiūrovai prašo ne daugiau turinio, o mažiau triukšmo
Lina Bandzinė, „Telia“ Privačių klientų vadovė Skaitmeninės pramogos ilgą laiką buvo grindžiamos prielaida, kad kuo daugiau pasirinkimų, tuo didesnė vartotojo laisvė ir pasitenkinimas. Tačiau ši logika nebeveikia. Turinio perteklius, platformų fragmentacija ir nuolat augantis prenumeratų skaičius sukūrė vadinamąjį prenumeratų nuovargį – reiškinį, kuris jau keičia srautinio transliavimo rinką. Ekosistemų konkurencija Pastarąjį dešimtmetį transliacijų platformos veikė „turinio karo“ sąlygomis. Kiekvienas sektoriaus žaidėjas siekė išsiskirti originaliais serialais, išskirtinėmis franšizėmis ir agresyvia plėtra. Toks požiūris veikė tol, kol vartotojai buvo pasirengę mokėti už vis daugiau atskirų paslaugų. Augant pragyvenimo kaštams ir prisotinant rinką, 63 proc. JAV vartotojų teigia besijaučiantys priblokšti pasirinkimo, ką žiūrėti, gausos, o 72 proc. mano, kad jungtiniai kelių tiekėjų paketai…
Arboristas Renaldas Žilinskas: „Ne pasodinti reikia, o užauginti“. Specialistas paaiškina, kokią vertę kuria brandūs medžiai ir kaip juos prižiūrėti
„Pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų“ – lietuviškų vertybių trejybė, nuo senų laikų skiepijama mūsų pasąmonėje. Tačiau šiandien vis dažniau suprantame, kad svarbu ne tik pasodinti medį, bet ir jį išsaugoti, ne tik pastatyti namą, bet ir gyventi darnoje su gamta, ne tik užauginti vaiką, bet ir išmokyti jį rūpintis pasauliu aplink save. Apie medžius, jų priežiūrą ir reikšmę žmogaus gyvenime kalbamės su Renaldu Žilinsku, profesionaliu arboristu, įmonės Arbovita ir Ko direktoriumi. Medis – ne infrastruktūros objektas, o gyvas organizmas Renaldai, jau ne vienerius metus dirbate su medžiais ir medžiams. Kokius pagrindinius iššūkius matote savo darbe šiandien? Gal labiausiai pasigendu atsakomybės – tiek medžių savininkų, tiek ir bandančių įsitvirtinti…
Lietuvių kalbos mokytoja apie DI mokykloje: kūrybiškumo jis nepakeis, bet savarankišką mąstymą gali susilpninti
Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai įsitvirtina mūsų kasdienybėje – nuo informacijos paieškos iki darbo užduočių. Ne išimtis ir mokykla – šis įrankis vis dažniau tampa mokinių pagalbininku ruošiant namų darbus ar ieškant atsakymų į sudėtingus klausimus. Kaip sako Vilniaus humanistinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Gluosnė Petraitytė, DI gali būti tiek naudingas, tiek žalingas – viskas priklauso nuo to, kaip juo naudojamasi. Sąmoningas naudojimas ar žala? Dirbtinio intelekto naudojimas ruošiant namų darbus tampa vis dažnesne diskusijų tema mokyklose. Pasak lietuvių kalbos mokytojos, dirbtinio intelekto atliktų mokiniųdarbų pasitaiko, tačiau ne itin dažnai. Tie, kurie jaučiasi galintys bent dalį užduočių atlikti patys, dažniausiai DI nesinaudoja. Tačiau didesnių mokymosi iššūkių patiriantys vaikai ieško bet kokių…
Po 9 mėnesių aplink Baltijos jūrą: didžiausia grėsmė – abejingumas
Po 6000 kilometrų pėsčiomis aplink Baltijos jūrą Giedrius Bučas teigia supratęs paprastą, bet skaudžią tiesą – jūrai šiandien pavojingiausia ne tik tarša ar eutrofikacija, o visuomenės ir politikų abejingumas. Pasak jo, jei sugebame susitelkti dėl konfliktų ir vertybių, turime rasti valios susitelkti ir dėl savo jūros išsaugojimo. Gyvename griovimo laikais.Bet aš atsisakau gyventi abejingumo laikais. Kasdien stebime karus, konfliktus, naikinimą.Analizuojame, komentuojame, dalinamės.Griovimas tapo įprastu informacijos fonu. Tačiau šalia mūsų vyksta kitas – tylus – naikinimas. Aš 9 mėnesius pėsčiomis ėjau aplink Baltijos jūrą.6000 kilometrų tam, kad perduočiau žinutę: BALTIJOS JŪRA MIRŠTA. „Negyvoji zona“ plečiasi.Mažėja deguonies.Traukiasi gyvybė. Tam nereikia bombų.Pakanka mūsų tylos. Mes randame laiko tuštybėms.Randame laiko triukšmui, susipriešinimui, paskaloms ir patyčioms.Skiriame energiją tam,…
„Moltbook“ atskleidė DI rizikas – neatiduokite savo duomenų
Tikras žmogus ar botas – socialiniuose tinkluose ne visada aišku, kas yra komentaro ar įrašo autorius. Klausimų nekelia tik šių metų sausį pasirodęs naujas socialinis tinklas „Moltbook“ – jame turinį kuria ir tarpusavyje bendrauja ne žmonės, o dirbtinio intelekto sukurti agentai (botai). Vis tik iš pažiūros smagus eksperimentas gali kelti grėsmę žmonių duomenų saugumui, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Sausio pabaigoje pasirodęs „Moltbook“ vizualiai kiek primena lietuvių mėgstamą socialinį tinklą „Reddit“. Čia veikia teminės diskusijų grupės, įrašai reitinguojami balsais, o turinys pateikiamas nuolat atsinaujinančiu srautu. Tačiau esminis skirtumas tas, kad nei įrašų, nei komentarų negali kurti žmonės. Tai daro dirbtinio intelekto (DI) agentai – programos, kurios savarankiškai skaito, analizuoja informaciją,…
Apklausa rodo: 9 iš 10 lietuvių naudoja dirbtinį intelektą, net jei to nepastebi
Dirbtinis intelektas (DI) Lietuvoje nebėra nei miglota ateities vizija, nei tik inovacijų ekspertų darbo įrankis. Jis kasdien veikia mūsų telefonuose, kompiuteriuose, televizoriuose ir net išmaniuosiuose laikrodžiuose. Bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa atskleidė paradoksą: reikšminga dalis žmonių vis dar teigia DI nenaudojantys. Ir tai rodo ne technologijos trūkumą, o suvokimo spragą. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo prognozes, net 3 iš 4 įmonių artimiausiais metais planuoja diegti DI sprendimus. EY tyrimo duomenimis, 88 proc. viso pasaulio darbuotojų jau dabar naudoja DI kasdienėms užduotims atlikti. Tuo metu „Samsung“ užsakymu atliktas bendrovės „Norstat“ tyrimas rodo, kad Baltijos šalių gyventojai dirbtinį intelektą vertina kaip naudingą įrankį darbui, studijoms ir kasdieniam gyvenimui. Lietuviai DI savo…
Tyrimas atskleidė lietuvių kelionių planus – skristi šiemet planuoja kas antras
Beveik pusė Lietuvos gyventojų šiemet planuoja skristi į kitą šalį. Sausio pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad šiemet net 49 proc. Lietuvos gyventojų planuoja keliones lėktuvu iš Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų. Šių metų lietuvių kelionių planuose dominuoja skrydžiai į šiltus kraštus. Šių metų sausį Lietuvos oro uostų užsakymu „Nortstat“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad didžiausia dalis, net 53 proc. respondentų, skrydžius šiemet planuojančių žmonių, numato į orą kilti 2–3 kartus, kad tiesioginiais ar jungiamaisiais skrydžiais pasiektų savo kelionių tikslus. Net 40 proc. šiemet planuojančių keliones lėktuvu skristi planuoja vieną kartą. O dažniau negu 6 kartus kilti į orą lėktuvu planuoja 2 proc. keliautojų. Lėktuvu keliauti šiemet neplanuojantys nurodė 31…
Paskelbtas konkursas Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigoms užimti
Aplinkos ministerija kviečia teikti kandidatūras į Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas. Kandidatai prašymus ir dokumentus gali teikti iki kovo 5 d. „Aplinkos apsaugos departamentas yra viena svarbiausių institucijų, užtikrinančių, kad mūsų gamta būtų apsaugota, aplinkai daroma žala laiku sustabdyta, o kiekvienas atvejis įvertintas teisingai ir skaidriai. Ši pozicija suteikia galimybę prisidėti prie sprendimų, kurie formuoja ilgalaikę šalies aplinkosaugos sistemą“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Aplinkos apsaugos departamento misija – vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, užtikrinant teisėtumą ir teisėtvarką aplinkosaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje. Tai institucija, nuo kurios veiklos priklauso šalies gamtos išsaugojimas ir visuomenės pasitikėjimas aplinkosaugos sistema. Naujasis vadovas turės efektyvinti planinių patikrinimų organizavimą ir įstaigos valdomų išteklių…
Valstybės kontrolės 2026 m. dėmesio centre – švietimas ir sveikatos apsauga
Pristatydama 2026 m. veiklos planą, Valstybės kontrolė pažymi, kad greta krašto apsaugos sistemos reikšmingas dėmesys bus skiriamas ir švietimo bei sveikatos apsaugos sričių vertinimui. Šiose srityse priimami sprendimai tiesiogiai veikia žmonių kasdienį gyvenimą ir turi ilgalaikę įtaką šalies socialinei bei ekonominei raidai. „Planuodami auditus daugiausia dėmesio skyrėme sritims, kuriose sprendimų kokybė ir išteklių valdymas lemia ilgalaikę naudą. Didėjantis finansavimas savaime negarantuoja geresnių rezultatų. Investicijos į švietimą ir sveikatos apsaugą turi būti veiksmingos ir duoti apčiuopiamą naudą žmonėms. Vertinsime, ar priemonės įgyvendinamos efektyviai, ar lėšos naudojamos atsakingai ir ar užtikrinamas šių sričių paslaugų prieinamumas bei kokybiškas rezultatas“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Dėmesys švietimo srities pokyčiams, mokinių pasiekimams, specialiųjų poreikių…
