Prasidėjus naujam medžioklės sezonui Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) primena, kad ketinant įrengti stacionarius medžioklės bokštelius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, būtina gauti oficialų valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Nepaisius šio reikalavimo jau pastatytą medžioklės bokštelį gali tekti pašalinti. Svarbu žinoti, kad sutikimas išduodamas ne atskiriems medžiotojams, o tik medžioklės ploto naudotojui (medžiotojų klubui, būreliui), turinčiam teisę naudoti konkretaus ploto medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Sutikimas medžioklės bokšteliams įrengti paprastai išduodamas iki 10 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutikimo išdavimo dienos, bet ne ilgiau nei suteiktas leidimas naudoti medžioklės plotą. Išduotas sutikimas taip pat nustos galioti, jeigu toje teritorijoje bus suformuotas valstybinės žemės sklypas. Taigi svarbu suprasti, kad sutikimas nėra nuolatinė teisė, o susijęs…
Nuo „TikTok“ iki azartinių lošimų: tėvai net neįtaria, kas vyksta jų vaikų telefonuose
Vaikai socialinių tinklų vingrybes, normas ir madas išmano geriau nei daugelis suaugusiųjų, tačiau ne visada moka iš interneto pasiimti tik gerus dalykus. Naujausi OECD duomenys rodo, kad net kas dešimtas vaikas visame pasaulyje yra priklausomas nuo soc. tinklų, o kiti vertinimai – dar griežtesni. Spalvingas „TikTok“ turinys ar nekalti žaidimai neretai užmaskuoja skaitmeninę priklausomybę bei įtraukiantį azartinių lošimų pasaulį.Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, atskleidžia, kaip tėvai gali padėti vaikams internetu naudotis sveikiau. 2025 m. paskelbtas tarptautinis OECD tyrimas atskleidžia, kad apie 10 proc. 11–15 metų paauglių visose organizacijos šalyse savo socialinių tinklų naudojimą vertina kaip probleminį ir pripažįsta, kad jiems yra sunku sukontroliuoti, kiek laiko praleidžia internete. Loterija žaidime:…
Parkinsono liga Lietuvoje: modernūs gydymo būdai egzistuoja, bet pacientams jie neprieinami
„Vieną dieną galiu vaikščioti, tvarkyti namus, kitą – negaliu net išlipti iš lovos. Blogiausia – nežinoti, kada kūnas tiesiog nustos klausyti.“ Taip savo kasdienybę apibūdina ponia Rimutė, su Parkinsono liga gyvenanti jau beveik tris dešimtmečius. Jos istorija – ne išimtis. Tai realybė tūkstančiams žmonių Lietuvoje, kurie šiandien žino: gydymas egzistuoja, tačiau jiems jis neprieinamas. Balandžio 11-ąją visame pasaulyje minima Parkinsono ligos diena. Tai nepagydoma neurologinė liga, pažeidžianti judesių kontrolę dėl dopamino trūkumo, kurį sukelia smegenų ląstelių nykimas. Pasaulyje ji kasmet paliečia vis daugiau žmonių ir vis dažniau diagnozuojama jaunesniems asmenims. Šiuo metu mūsų šalyje Parkinsono liga serga apie 10 tūkst. žmonių. Laipsniškai progresuojant ligai, medikamentinis gydymas ilgainiui tampa nebe efektyvus,…
Lietuvos autobusų ir geležinkelių stotyse uždaromos bilietų kasos: gyventojams kaip niekad svarbu išmokti naudotis elektroninėmis transporto paslaugomis
Uždarius dalį geležinkelio ir autobusų stočių kasų, šalyje išaugo gyventojų poreikis išmokti naudotis viešojo transporto paslaugomis internetu. Kai 2024 m. birželį „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo diegti bilietų pardavimo automatus, keturiose didžiausiose geležinkelio stotyse – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – veikusios kasos buvo transformuotos į informacijos centrus. Dar 10-tyje miestų bilietų kasos buvo uždarytos. Šiuo metu 23-jose šalies geležinkelio stotyse veikia 33 bilietomatai. Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ skatina keleivius rinktis elektronines paslaugas ir bilietus įsigyti internetu. Šis pokytis lemia augantį gyventojų poreikį išmokti naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, susijusiomis su transportu – internete susirasti tvarkaraščius, susiplanuoti kelionių maršrutus, įsigyti bilietus ir kt. Suteikia šiandien itin aktualių skaitmeninių įgūdžių „Lietuvos geležinkeliai“ kasas uždarė…
KTU parodoje – studento sugrįžimas į tėvo gimtinę Kroatijos saloje
Šiais metais KTU Foto studija mini garbingą 50 metų jubiliejų – reikšmingą etapą, žymintį ne tik ilgametę istoriją, bet ir nuolatinį kūrybinį virsmą. Šia proga organizuojamų renginių ir parodų cikle svarbią vietą užima KTU Informatikos fakulteto (IF) ketvirtakursio ir Foto studijos nario Povilo Ščepanovič paroda „Savas svečias“, kviečianti pažvelgti į fotografiją kaip į asmeninę patirtį, gyvenant Bračo saloje, Kroatijoje. Šioje parodoje P. Ščepanovič pasakoja apie vietą, į kurią jis kas vasarą sugrįžta aplankyti savo tėvo – kroato, gimusio ir augusio Bračo saloje. Povilo tėvas kalba vietine tarme, dirba tuos pačius darbus kaip ir jo protėviai – augina avis, gamina tradicinį vyną, gyvena ritmu, kuris mažai pakito per kartas. Ši kasdienybė per…
Oftalmologė apie kataraktą: kodėl jos atveju nepadeda akiniai?
Regėjimo suprastėjimas daugeliui žmonių pirmiausia siejasi su paprastu sprendimu – naujais akiniais. Jei vaizdas liejasi, smulkios detalės tapo prasčiau įžiūrimos, tereikia įsigyti naujus kitokių dioptrijų akinius ir problema bus išspręsta. Vis dėlto akių ligų gydytojai įspėja – ne visais atvejais tai veikia. Anot Akių klinikos „Lirema“ oftalmologės Irmantės Glinskienės, katarakta – viena dažniausių regėjimo sutrikimų priežasčių pasaulyje, ypač vyresniame amžiuje. Ji vystosi nepastebimai, o pirmieji simptomai dažnai priskiriami nuovargiui, amžiui ar netinkamiems akiniams. Dėl to žmonės delsia kreiptis į specialistus ir ilgą laiką bando problemą spręsti savarankiškai akiniais, tačiau regėjimas vis tiek išlieka prastas“, – patirtimi dalijasi gydytoja. Kas iš tiesų vyksta akyje? Kataraktos atveju natūralus akies lęšiukas palaipsniui praranda…
Po persileidimo ne visi simptomai yra normalūs: kokie ženklai rodo, kad delsti nebegalima?
Persileidimas įvyksta staiga, todėl kartu su juo dažnai ateina ne tik emocinis sukrėtimas, bet ir daug klausimų apie savijautą. Kraujavimas, skausmas ar nuovargis po jo gali būti organizmo atsistatymo dalis, tačiau kai kurie požymiai gali rodyti ir komplikacijas. Vaistininkė paaiškina, į kokius kūno signalus po persileidimo svarbu atkreipti dėmesį. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad po persileidimo svarbiausia neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų ir nedelsti, jei savijauta kelia abejonių. „Vienas ryškiausių pokyčių po persileidimo susijęs su hormonais. Staiga sumažėjus nėštumo hormonų lygiui, moteris gali jausti nuovargį, emocinius svyravimus, dirglumą ar kitus simptomus, panašius į priešmenstruacinį sindromą. Po tokios patirties svarbu leisti sau išgyventi emocijas ir nespausti savęs dėl jaučiamo…
Embolizacija gydant gimdos miomas: ką svarbu žinoti pacientėms?
Gimdos miomos, dar vadinamos fibroidais, yra gerybiniai raumeniniai navikai gimdos sienelėje, galintys būti įvairaus dydžio – nuo mažų, kaip žirnis, iki didelių, deformuojančių gimdą. Dažniausiai jos nustatomos reprodukcinio, 30-50 m. amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Ligoninės „Meliva“ Diagnostikos ir tyrimų centro gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas pažymi, jog apie miomas gali įspėti įvairūs simptomai, kurie pasireiškia ne visais atvejais, bei pasakoja apie tai, kaip ši sveikatos būklė yra gydoma, norint pacientei sugrąžinti gyvenimo kokybę. „Tiksli priežastis, galinti išprovokuoti šių darinių atsiradimą, nėra žinoma, tačiau manoma, jog šiame procese svarbų vaidmenį atlieka estrogenų ir progesterono hormonų veikla. Visgi, svarbu žinoti, jog dalis moterų, turinčių gimdos miomų, gali nejausti…
„Vilniaus vandenų“ tyrimas atskleidė, kaip ir kodėl gyventojai namuose taupo vandenį
Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai yra linkę buityje taupyti vandenį ir žino įvairių būdų, kaip tai daryti – nuo sąmoningų kasdienių įpročių ugdymo iki taupios buitinės technikos naudojimo. Apie vandens taupymą namuose negalvojančių gyventojų dalis – vos 1 procentas. Naujausia visuomenės nuomonės apklausa, kurią „Vilniaus vandenų“ užsakymu vasarį atliko „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad populiariausias būdas taupyti vandenį yra vandens srovės stabdymas valantis dantis: čiaupą tuo metu užsuka 51 proc. gyventojų. Kitas populiarus vandens taupymo sprendimas yra trumpas prausimasis duše vietoje maudymosi vonioje – šį būdą taupyti renkasi keturi iš dešimties (40 proc.) apklaustųjų. Tiek pat gyventojų teigia besistengiantys kuo operatyviau susiremontuoti sugedusius…
Seimas sutarė plėsti gynybos įgūdžių ugdymą mokyklose
2026 m. balandžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta plėsti gynybos įgūdžių ugdymą mokyklose. Pagal priimtas pataisas, švietimo, mokslo ir sporto ministrui kartu su krašto apsaugos ministru pavesta patvirtinti privalomo gynybos įgūdžių kurso programą ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą. Ministrai iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. turės priimti šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Už šiuos Švietimo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XVP-331(2) vieningai balsavo 95 Seimo nariai. Seimo priimtos naujos nuostatos įsigalios 2026 m. rugsėjo 1 d. Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas
