Kodėl per Velykas marginame ir daužome kiaušinius? Kas yra Velykų bobutė? Ar per Velykas galima valgyti mėsą? Ką veikti per Velykas? Netgi – kodėl per Velykas reikia suptis? Tai yra vieni dažniausių klausimų, į kuriuos atsakymų tautiečiai ieško „Google“ paieškoje. Kaip teigia Vilniaus etninės kultūros centro etnologė ir kultūrinės veiklos koordinatorė Gailė Vanagienė, kone visame pasaulyje minimos Velykos ne tik žymi gamtos pabudimą, bet turi ir svarbią religinę bei istorinę prasmę, apipintą įvairiausiais papročiais bei giliausiomis tradicijomis. Tuo metu prekybos tinklas „Maxima“ teigia, kad nors apie Velykas kyla daug klausimų, dėl mažų kainų „Maximoje“ ruošiantis šiai šventei – tikrai nekils. Nustebino Velykų papročiai ir tradicijos, apie kurias nesusimąstome Lietuviško prekybos…
Seimas atmetė Prezidento veto: medžioklėje įteisintas naktinių optinių taikiklių naudojimas
2024 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas nusprendė atmesti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos veto ir be pakeitimų priimti Medžioklės įstatymo pakeitimus dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Už šį sprendimą (Nr. XIVP-3271 GR) balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 10 parlamentarų. Atmesti šalies vadovo veto Seimui pasiūlė Kaimo reikalų komitetas. Seimas 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti draudžiamas ir leidžiamas medžioklėje naudoti priemones ir įrankius. Pagal priimtas pataisas, medžioklėje naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, sutarta leisti naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Kitus…
Vilniaus būsto rinkoje nauja tendencija – investicijos telkiasi pietiniuose sostinės rajonuose
Per artimiausius 3-4 metus Vilkpėdėje planuojama pastatyti tiek pat butų, kiek iki šiol buvo pastatyta per 17 metų. Šiuose suplanuotuose ir jau statomuose projektuose galės apsigyventi apie 3 tūkst. gyventojų. Plėtotojų investicijos per pastaruosius dvejus metus iš šiaurinės miesto dalies ėmė labiau telktis pietiniuose – pietvakariniuose Vilniaus rajonuose – pagal naujų butų pasiūlą pastaruosius dvejus metus dominavo Naujamiestis, Vilkpėdė, Lazdynai ir Lazdynėliai, Naujininkai, Burbiškės. Tai nauja tendencija sostinės butų rinkoje. Eglė Šimkienė, nekilnojamojo turto bendrovės „Galio Group“ pardavimų vadovė, pastebi, jog iki 2021 m. pagal naujo būsto pasiūlą dešimtmetį dominavo šiaurinės ir centrinės miesto dalys kaip Pašilaičiai, Bajorai, Santariškės, Žirmūnai, Šnipiškės. „Per minimą laikotarpį beveik pusė visos naujo būsto pasiūlos…
Aristokratai ridikėliams duodavo net savo pavardę: pasigaminkite pavasariškas salotas, kurioms artimieji žarstys komplimentus
Ridikėliai – vienos pirmųjų pavasario daržo gėrybių, ryškiai rausva spalva papuošiančios įvairius patiekalus. Jų traškumas paįvairina salotas, sumuštinius, o pati daržovė gali tapti puikiu ir pigiu garnyru pagrindiniam patiekalui. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, ridikėliuose rasime vitamino C, folio rūgšties ir kitų naudingųjų medžiagų. Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva dalijasi patarimais, kokius gardžius bei pigius patiekalus geriausia iš jų ruošti. Išpopuliarėjo senovės Graikijoje Ridikai – dar senovės civilizacijose valgyta daržovė, kilusi iš Rytų Azijos. Ankstyviausiai Europoje juos pradėjo kultivuoti senovės Graikijoje gyvenę žmonės, o kiek vėliau skirtingos ridikų rūšys išplito po visą Europos žemyną. Apie XIV a. jie pasiekė ir Lietuvos didikus, kurie vartojo…
Linas Šmigelskas dar vieną kadenciją vadovaus Lietuvos etnokosmologijos muziejui
Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo dabartinis muziejaus vadovas Linas Šmigelskas. Jis buvo vienintelis konkurse dalyvavęs pretendentas. Istorijos magistro studijas Vilniaus universitete baigęs L. Šmigelskas Lietuvos etnokosmologijos muziejui vadovauja nuo 2019-ųjų. Dirbti jame pradėjo 2005 m. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra valstybinis muziejus, kaupiantis, saugantis, tiriantis ir populiarinantis astronomijos kultūros (etnokultūros, mokslo, technologijų istorijos) paveldą. Muziejus suteikia lankytojams, mokslininkams ir studentams unikalią galimybę atlikti naktinius stebėjimus, aktyviai dalyvauja moksleivių integruoto ugdymo programose. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai. Martyno Zarembos nuotrauka Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
„Ecoservice“ atstatys rūšiavimo centrą – investuos 18 mln. eurų
Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ investuoja 18 mln. eurų į nuo gaisro nukentėjusio Gariūnų rūšiavimo centro atstatymą ir infrastruktūros gerinimą. Pastatuose projektuojamos moderniausios gaisro aptikimo bei automatinės gaisro gesinimo sistemos. Projektą planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos. „Priėmėme sprendimus, būtinus tolesnei įmonės lyderystei, jos augimui ir žengimui pirmyn. Po rugpjūtį įvykusio gaisro nedelsdami ėmėmės veiksmų, padėjusių mums nepertraukiamai tęsti veiklą, vykdyti visus įsipareigojimus klientams bei partneriams, dabar atėjo laikas naujam etapui – ne tik atkurti tai, kas buvo prarasta, bet dirbti dar efektyviau bei pasitelkus moderniausias technologijas“, – komentavo „Ecoservice“ generalinė direktorė Jurgita Nacevičienė. Dalį investicijų projektui planuoja skirti bendrovė „Ecoservice“ ir motininės grupės įmonės, taip pat bus pasitelkiamos skolintos lėšos. „Mūsų prioritetai…
Olga Žalienė toliau vadovaus Lietuvos jūrų muziejui
Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo dabartinė jo vadovė Olga Žalienė. Konkurse dalyvavo trys pretendentai. O. Žalienė muziejui vadovauja nuo 2002 metų, Vilniaus universitete ji yra baigusi istorijos studijas. Vienas pagrindinių Lietuvos jūrų muziejaus veiklos tikslų yra kaupti, saugoti, tyrinėti ir populiarinti muziejines vertybes, pristatančias laivybos istoriją, Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, istoriją bei jūros gamtos įvairovę, ekologiją. Lietuvos jūrų muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai. Alfonso Mažūno nuotrauka Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Į Raudondvario pilį atkeliauja tarptautinė paroda „Carpe Diem“
Tarptautinė meno paroda „Carpe Diem“, penkerius metus iš eilės rugpjūčio mėnesį pristatoma Zyplių dvaro ansamblio centriniuose rūmuose, vėliau visus metus keliauja po Lietuvą. Kovo 15 d. 18 val. paroda bus pristatyta Kauno rajono muziejuje – Raudondvario pilyje. Kviečia mėgautis akimirka Parodos pavadinimas kviečia mėgautis akimirka – net 15 šių metų parodoje „Carpe Diem“ eksponuojamų autorių tikisi, kad jų tapyba bei skulptūros padės žiūrovui sekundei stabtelėti ir patirti meną, godžiai įsisotinti įspūdžiais, pabūti akimirkoje, kurią pavyksta padovanoti vieni kitiems. Dabarties momento suvokimas, akimirkos sustabdymas, gebėjimas būti šią sekundę yra vertinga patirtis beprotiškai skubančiame, karų purtomame pasaulyje. Jungtinės tarptautinės parodos idėja jo kuratorei Živilei Vaičiukynienei kilo dar 2019 m. – kultūriniame lauke…
Seimo Sveikatos reikalų komitetas priėmė sprendimą dėl finansinės situacijos Klaipėdos universiteto ligoninėje
2024 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK), išklausęs Klaipėdos universiteto ligoninės informaciją apie finansinę situaciją ligoninėje, taip pat išnagrinėjęs Klaipėdos universiteto ligoninės filialų (iki Klaipėdos universiteto ligoninės įsteigimo veikusių ligoninių) 2022 m. veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo vidaus audito rezultatus, šiandien priėmė sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu išnagrinėti iki Klaipėdos universiteto ligoninės įsteigimo veikusių ligoninių 2022 m. veiklos auditų rezultatus ir įvertinti šių ligoninių vadovų veiksmų bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų, prieš sujungiant ligonines į vieną juridinį asmenį, teisėtumą ir pagrįstumą. SRK sprendime siūloma Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Klaipėdos…
Ar milijardinės ultrakonservatyviosios Saudo Arabijos investicijos padarys ją turistine šalimi?
Prabangių kelionių geografija plečiasi. Prieš keletą metų Saudo Arabiją valdantis princas Mohammed bin Salman maloniai nustebino pasaulį ir oficialiai atvėrė duris turistams. Viza išduodama išskirtinai tik 49 šalių piliečiams, tad galime pasidžiaugti, kad Lietuva patenka į išrinktųjų ratą. Kodėl verta apsvarstyti tokią egzotišką avantiūrą ir kokiais mitais apipinta ši karalystė? Pagaliau galima pamatyti istorines vietas „Ieškantiems išskirtinių patirčių Saudo Arabija paliks nemažą įspūdį. Čia susipina egzotika, prabanga, istorija, vakarietiškoms kultūroms neįprastos tradicijos. Aš pati tokią kelionę rinkčiausi vien dėl tokių istorinių vietovių kaip Hail, AI-Ula ar AI-Hasa. Begalo džiaugiuosi, kad jos pagaliau atvertos turistams“, – pasakoja į šią Viduriniųjų Rytų šalį keliones organizuojančios agentūros „Glotera“ kelionių autorė Violeta Kensminaitė. Kelionių…
