Balandžio 21 pasaulyje minima ūmios mieloleukemijos diena. Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoje sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais. Ligos atsiradimą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad susirgti šia liga kai kurie rizikos faktoriai yra žinomi (prieš tai taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, paveldimumas, vyresnis amžius), dažnu atveju negalima tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinės pažaidos, sukėlusios ŪML. ŪML yra reta liga, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų, vidutinis susirgusiųjų amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau serga vyrai. Retais atvejais šia liga suserga ir gerokai jaunesni žmonės ar net…
Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį
Degalinių švieslentėse skaičiai eilinį kartą šauna į viršų, tik šįkart Lietuvos vairuotojų kantrybės taurė pagaliau persipildo – vis dažniau jie renkasi elektromobilį. „Per pastarąjį mėnesį dėl krovimo stotelių įrengimo sulaukėme trigubai daugiau skambučių nei įprastai – daugiausiai per visą istoriją“, – staiga išaugusiu susidomėjimu stebisi Ignas Petrikonis, elektromobilių krovimo įmonės „Evioni“ vadovas. Pasak jo, pirmose gretose šiuo metu – plug-in (įkraunamų) hibridų savininkai, ypač daug naujųjų „Volkswagen Tiguan“ ir „Skoda Kodiaq“ vairuotojų. Minėti modeliai viena baterijos įkrova jau gali įveikti beveik 100 km, tačiau jų vairuotojai elektrinį variklį geriausiu atveju naudodavo kaip priedą – tik retkarčiais. Psichologinę dviejų eurų ribą viršijusi degalų kaina paskatino daugelį vairuotojų išbandyti elektromobilių įkrovimą naudojant…
Lietuviai vis dažniau žvalgosi į NT už Vilniaus ribų
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje ilgą laiką neabejotinu favoritu buvo Vilnius. Tačiau sostinėje būsto kainoms viršijus septynerių metų vidutinių pajamų ribą, o nuomos pajamingumui susitraukus iki 4,8 proc., pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypsta į kitus šalies miestus, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Didžiausias nekilnojamojo turto proveržis – pajūryje Bene įspūdingiausius rezultatus pastaruoju metu demonstruoja Klaipėda ir Palanga. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per 2024 m. butai Klaipėdoje brango beveik 15 proc., o 2025 m. „Ober-Haus“ fiksavo 10,9 proc. kainų augimą. Nepaisant sparčiai kylančių kainų, Klaipėda išlieka vienu patraukliausių didmiesčių pagal būsto įperkamumą, todėl pirkėjai skuba naudotis šia proga. „Remiantis skelbimuose esančiais skaičiais, įsigijus būstą Klaipėdoje, vidutiniškai galima tikėtis…
Ar jūsų vaikas saugus internete? 5 įspėjamieji ženklai
Internetas vaikams šiandien – neatsiejama gyvenimo dalis. Čia jie bendrauja, žaidžia, kuria savo tapatybę, mezga ryšius. Tačiau internete neretai prasideda ir pavojingos situacijos, kurias suaugusieji pastebi per vėlai. Viena iš jų – vaikų viliojimas, kai suaugęs asmuo užmezga ryšį su vaiku siekdamas pelnyti jo pasitikėjimą ir vėliau juo manipuliuoti. Vilniaus universiteto profesorė, socialinių mokslų daktarė, Teisės psichologijos tyrimų centro vadovė Ilona Laurinaitytė sako, kad ši grėsmė nėra nauja, tačiau šiandien ji įgauna naujas formas. „Internete patiriamos rizikos egzistavo visada, bet technologijų plėtra yra labai sparti. Kartu su galimybėmis atsiranda ir daugiau rizikų“, – teigia ji. Viena iš naujesnių krypčių – dirbtinio intelekto išnaudojimas. Net paprastos vaikų nuotraukos gali būti panaudotos…
KTU mokslininkė apie dirbtinio intelekto poveikį smegenims: stebime kognityvinės evoliucijos pradžią
Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Tačiau iki šiol nedaug nagrinėjama, kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto skverbimasis į kasdienes mūsų atliekamas užduotis. Visgi pamažu atsiranda tyrimų apie dirbtinio intelekto naudojimo įtaką smegenims – juos nagrinėja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) tyrėja doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė. Viename tokių tyrimų dalyvavo 54 asmenys (18–39 m.), suskirstyti į tris grupes: pirmoji rašė esė naudodamasi „ChatGPT“, antroji – „Google“ paieška, o trečioji – dirbo visiškai savarankiškai. Nustatyta, kad stipriausias ir plačiausiai išplitęs…
Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus
Apie žarnyno mikrobiotą šiandien kalbama vis dažniau, tačiau specialistai pabrėžia, kad jos būklę lemia ne vien probiotikai ar pavieniai sveikais laikomi produktai. Įtakos turi visa kasdienybė – nuo to, ką valgome ir geriame, iki miego kokybės, streso ir net vartojamų vaistų. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Agnė Mačiulskaitė sako, kad mikrobiota yra sudėtinga sistema, kuri svarbi ne tik virškinimui. Įvairūs mikroorganizmai gyvena skirtingose žmogaus kūno vietose, tačiau būtent žarnyno mikrobiota atlieka ypač svarbų vaidmenį palaikant sveikatą ir stabdant ligų užuomazgų procesus. „Gerosios bakterijos yra nepatogeniniai gyvi mikrobai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, yra naudingi sveikatai. Jie padeda stiprinti epitelio barjerą, slopina patogenų prisitvirtinimą ir moduliuoja imuninę sistemą“, – sako ji. Pasak vaistininkės, žarnyno…
Šeimos gydytojo komanda – arčiau paciento nei manome
Kai prireikia medicininės pagalbos, pirmiausia kreipiamės į šeimos gydytoją. Vis dėlto pirminė sveikatos priežiūra grindžiama komandinio darbo principu. Pastaraisiais metais gydymo įstaigoms sudarytos dar platesnės galimybės formuoti išplėstines komandas ir prireikus pasitelkti papildomus specialistus, kad kiekvienam pacientui būtų suteikta greita, kokybiška ir visapusiška pagalba. „Šeimos gydytojas šiandien nėra vienas – jį supa profesionali komanda, kurios kiekvienas narys prisideda prie paciento sveikatos pagal aiškiai apibrėžtas kompetencijas ir bendradarbiavimo principus. Tai leidžia užtikrinti ne tik gydymą, bet ir ligų prevenciją, ankstyvą diagnostiką bei nuoseklią vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūrą“, – sako Diana Prochorova, Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė. Šeimos gydytojas išlieka pagrindinis paciento sveikatos priežiūros koordinatorius – jis tiria,…
„UžmESk akį“ grįžta: visą gegužės mėnesį kviečiame aplankyti ES finansuotus projektus
Jau trečius metus iš eilės vykstančios atvirų durų dienos „UžmESk akį“ sugrįžta ir kviečia visuomenę iš arčiau susipažinti su įgyvendintais projektais, finansuotais Europos Sąjungos (ES) lėšomis, bei jų sukurtais pokyčiais. Visą gegužės mėnesį visuomenei atsivers net 12 ES investicijomis finansuotų projektų bei daugiau nei 50 įvairių renginių, edukacijų, ekskursijų bei kitų užsiėmimų. Šių metų renginių ciklo ašis – kurianti, tvari ir Europoje matoma Lietuva. Savo duris atveriantys projektaiatskleidžia ne tik ES investicijų naudą, bet ir stiprina šalies kultūrinį identitetą, regionų patrauklumą bei tarptautinį matomumą. „ES investicijos jau daugiau nei 20 metų yra neatsiejama Lietuvos pažangos dalis. Jos leidžia įgyvendinti projektus, kurie ne tik kuria ekonominę vertę, bet ir padeda saugoti…
Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda pilietinio ugdymo projektą „Į(si)kvėpk Lietuvos“
Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) pradeda naują pilietinio ugdymo projektą „Į(si)kvėpk Lietuvos. Pilietiškumo istorijos“, skirtą Visagino ir Vilniaus rajono 6–7 klasių mokiniams. Iniciatyva siekiama aktualiai ir suprantamai atskleisti, ką šiandien reiškia pilietiškumas: per XX a. Lietuvos istorijos pavyzdžius bei ryškias asmenybes moksleiviams bus siūloma pažvelgti į pilietinės visuomenės formavimąsi ir savo vaidmenį joje. Suburs šimtus mokinių Atsižvelgdamas į Visagino ir Vilniaus rajono kultūrinę bei kalbinę įvairovę, LNM projekte ypatingas dėmesys skiriamas bendruomeniškumo, tapatybės ir tarpkultūrinio dialogo stiprinimui. Projektu taip pat siekiama stiprinti mokinių kritinį mąstymą, atsparumą dezinformacijai ir sąmoningą santykį su valstybe. Planuojama, kad veiklose dalyvaus virš 350 mokinių iš septynių mokyklų. Projektas bus įgyvendinamas dviem etapais. Pirmiausia mokyklose vyks įtraukios…
Lėtinis nugaros ar sąnarių skausmas gali slėpti rimtą ligą – vienas tyrimas padeda rasti priežastį
Sąnarių skausmas ar sustingimas gali būti rimtų, tačiau sunkiai atpažįstamų ligų signalas. Vienas pagrindinių įrankių, padedančių gydytojams išsiaiškinti šių simptomų kilmę – HLA-B27 tyrimas. Nors šis rodiklis savaime nėra galutinė diagnozė, jis suteikia svarbios informacijos apie specifinių reumatinių bei akių susirgimų riziką ir padeda planuoti tolesnius tyrimus. „Šiuo tyrimu nustatoma, ar kraujo mėginyje yra žmogaus leukocitų antigenas B27 (HLA-B27). Tai baltųjų kraujo kūnelių paviršiuje esantis baltymas, padedantis imuninei sistemai atpažinti savas organizmo ląsteles. Kiekvienas asmuo paveldi unikalų HLA antigenų derinį, kuris randamas visų branduolį turinčių ląstelių paviršiuje. HLA-B27 antigeną turi apie 5–10 proc. žmonių. Nors jis pats nesukelia ligos, jo buvimas didina riziką susirgti tam tikromis autoimuninėmis būklėmis, ypač ankiloziniuspondilitu“, –…
