Jei jų nematote, juos girdite. Naujųjų metų išvakarėse įprasta išgirsti garsų fejerverkų sprogimą arba pamatyti, kaip fejerverkų šou metu jie spalvingai sprogsta danguje ir kuriam laikui neapsakomai nušviečia visą padangę. Pirotechnikos pramogos – nuo blizgučių iki romėniškų žvakių – jau seniai tapo pagrindine daugelio šalių, įskaitant ir Lietuvos, kasmetinių švenčių dalimi, padedančia pažymėti nacionalines šventes, sporto renginius ir kt. Tačiau sudėtingi, kompiuteriu valdomi šiuolaikinių fejerverkų šou pasirodymai yra labai toli nuo paprastesnių fejerverkų ištakų senovės Kinijoje. Fejerverkai atsirado senovės Kinijoje, o paskui paplito į Vakarus Manoma, kad maždaug I a. pr. m. e. Kinijoje gyvenęs žmogus į ugnį įmetė bambuko gabalėlį ir jis su trenksmu sprogo. Bambuko stiebuose yra oro…
JT forume apie tvarius miestus pristatyta Lietuvos patirtis
Antradienį Kaire (Egipto Arabų Respublika) vykstančiame Jungtinių Tautų (JT) Gyvenviečių programos (Habitat) organizuotame Pasaulio miesto forume aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie Lietuvos pasiekimus planuojant tvarius miestus. „Lietuvos teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis tvarios urbanistinės plėtros pagrindas, integruojantis nacionalinius, regioninius ir vietos prioritetus. Šiuo planu mes teikiame pirmenybę įperkamam būstui, klimato atsparumui ir energijos vartojimo efektyvumui – kiekvienas iš šių tikslų yra itin svarbus planuojant tvarių miestų ateitį“, – renginyje sakė aplinkos ministras S. Gentvilas. Anot ministro, toks strateginis planavimas energijos vartojimo efektyvumą leido padidinti 40 proc. ir maždaug per pusę sumažino renovuotų pastatų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. „Maždaug 80 proc. Lietuvos savivaldybių dalyvauja įvairiose tvaraus būsto programose,…
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta tautodailininkei Marijai Liugienei
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2024 metų premiją nusprendė skirti tautodailininkei, etninės kultūros puoselėtojai, populiarintojai ir edukatorei Marytei (Marijai) Liugienei. Komisijos sprendimu premija laureatei paskirta už išskirtinę ilgametę veiklą etninės kultūros srityje ir šiaudinių sodų tradicijos atgaivinimą, puoselėjimą ir tarptautinį pripažinimą. Ilgametė M. Liugienės veikla etninės kultūros srityje yra itin reikšminga lietuvių etninės kultūros plėtrai ir sklaidai, tautinės savimonės puoselėjimui, pasižymi edukacine ir išliekamąja verte, ryškiu poveikiu Lietuvos visuomenei. Visų pirma pažymėtini išskirtiniai M. Liugienės nuopelnai šiaudinių sodų tradicijos puoselėjimo srityje. 2015–2023 m. jos pastangomis atliktas nuoseklus darbas, rengiantis šios tradicijos įrašymui į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą 2023-aisiais: rengti mokymai, leidiniai, konferencijos. Prieš tarptautinį pripažinimą sodų rišimo…
Seimo narės J. Šiugždinienės pranešimas: „Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos: reikšminga pažanga ir linkėjimai tęsti“
2024 m. lapkričio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Šiandien, lapkričio 6 d. vyko paskutinis parlamentinių politinių partijų nacionalinio susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) priežiūros grupės susitikimas. Parlamentinių partijų atstovai aptarė bendrojo ugdymo mokyklų kokybės reikalavimų rodiklius bei užbaigė praeito susitikimo metu pradėtą diskusiją dėl pasiektos pažangos įgyvendinant susitarimą. Diskusiją vedė Seimo narė ir susitarimo rengimo moderatorė Jurgita Šiugždinienė. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., kai buvo pasirašytas Susitarimas, sėkmingai įgyvendinti daugelis įsipareigojimų, pradedant atlyginimų didėjimu, kad iki 2024 m. pabaigos vidutinis mokytojų darbo užmokestis pasiektų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Iš viso…
Lietuvos radijo ir televizijos komisija tęsia bendradarbiavimą su Google dėl programėlių, pažeidžiančių ES sankcijas, šalinimo iš Google Play Store
2024 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) kreipėsi į technologijų bendrovę Google, prašydama pašalinti iš Google internetinės parduotuvės (angl. Google Play Store) programėles (angl. apps), per kurias galima žiūrėti rusiškas programas, kurios yra įtrauktos į ES sankcijų sąrašą: Rossiya RTR / RTR Planeta, Rossiya 24 / Russia 24 and TV Centre International, NTV / NTV Mir, Rossiya 1, REN TV, Pervyi Kanal . Google pašalino septynias tokį turinį platinusias programėles. LRTK ketina ir toliau tęsti bendradarbiavimą su Google, siekiant, kad ES sankcijos būtų tinkamai įgyvendintos. Pranešimą paskelbė: Juliana Dunovska, Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Lietuvos švietimo muziejui toliau vadovaus Jolita Rudgalvienė
Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos švietimo muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo Jolita Rudgalvienė, dabartinė muziejaus vadovė. Laimėtoja ji išrinkta iš dviejų konkurse dalyvavusių pretendentų. Lietuvos švietimo muziejus – vienas seniausių muziejų nepriklausomoje Lietuvoje, kurio pagrindinis tikslas – aktyviai, įtaigiai, naudojant tradicines ir šiuolaikines komunikacijos priemones, supažindinti visuomenę su švietimo raida Lietuvoje, papasakoti apie Lietuvos ir lietuvių išeivijos švietimo istoriją, pristatyti švietėjų kūrybinį bei memorialinį palikimą. Lietuvos švietimo muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai. Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Portale 15min. lt – video diskusijų ciklas “Tu gali”
TU GALI Portale 15min. lt startuoja aktualiomis įžvalgomis paremtas video diskusijų ciklas “Tu gali”. Pašnekovai – specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas, psichologas Aurimas Navys ir apžvalgininkas Mindaugas Sėjūnas. Jie mėgins rasti subalansuotą “receptą” žmogui, kurio gyvenimą supa nerimo, chaoso, nežinios ir įvairių baimių nuojautos. Vidinį chaosą ir nerimą didiną gausėjantys informaciniai ir smurtiniai dirgikliai, užtvindę socialinius tinklus ir interneto platybes. Psichologiškai išbalansuotas žmogus tampa neramus, dirglus, pervargęs, negebantis adekvačiai suvokti apie jį besirutuliojančių įvykių. Būtent dėl to video dienoraščiuose „Tu gali“ analizuojama, kaip įveikti karo baimę, kodėl derėtų vengti šokiruojančių vaizdų ir stengtis vartoti faktais paremtą analitinę informaciją. Bus kalbama ir apie kasdienį psichologinį ir fiziologinį stresą bei minčių kontrolę.…
Studentams su negalia tenka kopti ne tik mokslo laiptais
„Ne visos aukštosios mokyklos turi tvarkas, kaip studentų su negalia poreikiai yra įvertinami ir patenkinami, ne visos turi resursų tam įvertinti“, – teigia Lietuvos negalios organizacijos forumo direktorė Indrė Širvinskaitė. Aukštosiose mokymo įstaigose besimokantys studentai su negalia vis dar susiduria su jiems nepritaikytu mokymosi planu, o didžiausia problema – resursų trūkumas. Padeda iš geros širdies I.Širvinskaitė teigia, kad studentų su negalia skaičius nėra tikslus, tad ir neparodo tikrojo problemos masto. „Pastaruosius dešimt metų studentų su negalia skaičiai mažėja. Tai galima bandyti paaiškinti bendrais populiacijos pokyčiais, bet aiškaus atsakymo nėra. Studentų su negalia skaičius nėra tikslus, nes dažniausiai skaičiuojami tik tie, kurie gauna valstybės paramą, bet jų gali būti daugiau –…
Duktė laukiasi pati būdama vaikas. Kaip padėti?
Nėštumas paauglystėje – tema, kuri kelia daug susirūpinimo. Krizinio nėštumo centro socialinė darbuotoja ir konsultantė Rūta Trumpickienė bei psichologė Rūta Mickevičienė pasakoja apie jaunas merginas, kurios kreipiasi į centrą sužinojusios apie neplanuotą nėštumą. Dažniausiai paauglės baiminasi dėl ateities, o ypač – dėl tėvų reakcijos. Pagalba sunkią akimirką Krizinio nėštumo centro socialinė darbuotoja ir konsultantė Rūta Trumpickienė – žmogus, kuris pirmasis atsiliepia į skambučius ir perskaito laiškus tų, kuriems žemė slysta iš po kojų sužinojus apie neplanuotą nėštumą. Į Krizinį nėštumo centrą kreipiasi ir nepilnametės, ir jų tėvai ar globėjai, Vaikų teisių atstovai, socialiniai darbuotojai. R.Trumpickienė pasakoja, kad neretai kreipiasi ir išsigandę jaunuoliai ieškodami patarimo, kaip elgtis po nesaugių lytinių santykių.…
Ankstyva patirtis stumia į emocinę aklavietę
Sveikatos specialistai sunerimę: vis daugiau paauglių Lietuvoje lytinį gyvenimą pradeda ankstyvame amžiuje. Deja, tik apie trečdalis vaikinų ir penktadalis merginų, pradėjusių ankstyvus lytinius santykius, jaučiasi laimingi. Daugelis jų patiria neigiamų sveikatos, emocinių ir socialinių pasekmių. Išbando jau nuo dvylikos „Šalyje atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei penktadalis visų lytinius santykius turėjusių jaunuolių – vaikai iki penkiolikos metų amžiaus“, – neraminančią statistiką atskleidžia gydytoja akušerė-ginekologė Akvilė Vilkaitienė. Lytinius santykius iki penkiolikos gydytoja vadina ankstyvu lytiniu debiutu, kurį dažniausiai skatina smalsumas pabandyti ką nors nauja, pažinti, pasipuikuoti ar neatsilikti nuo draugų ir vyraujančių „madų“. „Lietuvoje legaliai lytiškai santykiauti paaugliai gali nuo šešiolikos metų amžiaus. Deja, turime pripažinti, jog itin ankstyvi lytiniai santykiai,…