Nuo 2012-ųjų Lietuvoje rodomas muzikins šou „X faktorius“ žiūrovams pristatė tūkstančius talentingų žmonių ir išugdė ne vieną šlovės spinduliais pasidžiaugti spėjusį atlikėją. Ar per aštuonis metus nepasikeitė tai, ko publika tikisi iš žvaigždžių ir kaip šios turi save pateikti? Ilgametis projekto prodiuseris ir komisijos narys Saulius Urbonavičius-Samas pasakoja, kad nors talento negali atstoti niekas, žaidimo taisykles keičia technologijos. Žvaigždės samprata nebegrįžtamai pasikeitė Pasakodamas apie karjerą talentų šou laidose, S. Urbonavičius-Samas pastebi, kad technologijos turėjo ir teigiamos, ir neigiamos įtakos. Tačiau akivaizdu tai, kad jos negrįžtamai transformavo žvaigždės sampratą. Šiandien mums nebegana retsykiais išgirsti naują atlikėjo hitą ar kartą per pusmetį perskaityti interviu – norime asmeninio ir nuolatinio kontakto. „Kai kurie…
Rasa Dičpetrienė: „Be žmonių paramos vaikų dienos centrams gresia ir uždarymas, vaikams – gatvė”
„Yra užburtas skurdo ratas: jei tėvai prastai gyvena, neturi išsilavinimo, tai ir vaikas, nematydamas tinkamo pavyzdžio, gyvenime gali nieko nesiekti. Tokius vaikus mes siekiame sustiprinti ir parodyti, kad jie gali gyventi geriau“, – sako Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų vadovė Rūta Kanclerytė. Ji sklaido mitus, kad dienos centras vaikams iš sunkumų patiriančių šeimų yra tik vieta šiltai pavalgyti ir pamokas paruošti. Priešingai, dienos centrui svarbiau ne duoti vaikui pavalgyti, bet išmokyti jį pasigaminti valgį, užauginti vaikų svajones ir pastatyti tvirtą pagrindą geresniam gyvenimui. Tačiau kiekvieną žiemą vaikų dienos centrai pasitinka su nerimu – daugelis jų balansuoja ant išlikimo ribos. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ globojamus 47 vaikų dienos centrus kasdien lanko per…
Numatoma tiekti nemokamą maitinimą priešmokyklinukams ir pirmokams
Nuo 2020 metų pradžios planuojama pradėti tiekti nemokamus pietus priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo kitų metų rugsėjo mėn. nemokamus pietus ketinama pasiūlyti visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams. Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad pirmajame etape nuo sausio iki rugpjūčio mėn. pietūs priešmokyklinukams būtų patiekiami švediško stalo principu. Kaip anksčiau yra minėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, sprendimą dalyvauti šiame etape jau yra išreiškusios 49 savivaldybės ir 251 mokykla (apie 4,5 tūkst. mokinių). Jeigu Seimas pritartų siūlymui nuo 2020 m. nemokamai maitinti priešmokyklinukus ir pirmokus, nemokamus pietus papildomai gautų 49,6 tūkst. mokinių. Tokiu būdu būtų užtikrinta sveikesnė mityba didesniam vaikų skaičiui, mažinama socialinė atskirtis ir…
Studentai palaiko masinį švietimo ir mokslo bendruomenės protestą
Vakar Vilniaus universiteto (VU) Senato salėje vykusiame VU Studentų atstovybės (VU SA) parlamento posėdyje buvo priimta rezoliucija dėl švietimo ir mokslo bendruomenės palaikymo masiniuose protestuose. Rezoliucijoje sakoma, kad VU SA solidarizuojasi su švietimo ir mokslo bendruomenės nariais dėl darbo sąlygų gerinimo, prireikus kvies studentus dalyvauti bendruomenės organizuojamose akcijose, kuriomis siekiama įgyvendinti bendruomenės ir Vyriausybės kolektyvinėse sutartyse nustatytus susitarimus. VU SA informuos studentus apie akcijų eigą, skelbs aktualią informaciją apie planuojamus veiksmus oficialiuose VU SA komunikacijos kanaluose. Rezoliucija buvo priimta remiantis VU studentų apklausos duomenimis. Joje iš 2459 dalyvavusių respondentų 93 proc. (2286) pritarė masiniam bendruomenės protestui. Iš jų 61 proc. (1395) pasisakė patys dalyvausiantys bendruomenės protestuose, o 77 proc. (1756)…
Po svarstymo pritarta siūlymui didinti dalies biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui padidinti minimaliuosius biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, siekdamas, kad nuo 2020 m. sausio 1 d., MMA nustačius 607 eurus ir pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį – 176 eurus, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA ir atitiktų Darbo kodekso nuostatą, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Įstatymo projekte panaikinamos švietimo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ribos, paliekant maksimalius koeficientus. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nuo 2020 m. sausio 1 d. bus taikomi pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, atitinkantys šiuo metu jiems nustatytas maksimalias koeficientų ribas. Be to,…
Oro tarša: kokių pokyčių tikėtis per ateinančius metus?
Kiekvienais metais atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, pablogėja ir aplinkos oro kokybė. Todėl vienas šio sektoriaus iššūkių sietinas su žmonijos noru ir toliau didinti gamybos mastus, nekreipiant dėmesio į ateities kartoms tenkančią vis didėjančią aplinkosauginės krizės naštą. Apie tai, kaip Lietuva kovoja su oro tarša ir kokia šio sektoriaus ateitis kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto mokslo darbuotoju, Aplinkos apsaugos ir darbo ir darbo sąlygų laboratorijos vedėju dr. Aleksandru Chlebnikovu. Kas daro didžiausią įtaką oro užterštumui? Oro užterštumui įtakos turi taršos šaltinių emisijos ir veikimo laikas, taip pat meteorologinės sąlygos bei taikomos valymo technologijos. Oro taršai mažinti būtina laikytis tokių sąlygų, kurioms esant teršalų išmetimai…
Vagių darbą galima apsunkinti: koks namų užraktas juos atbaidys
Tyrimas parodė, kad spynos Baltijos šalių žmonėms – pati svarbiausia fizinė namų apsauga. Lyginant su Latvija ir Estija, mūsų šalyje daugiausiai – 45 proc. – gyventojų namus ir juose esantį turtą saugo spynomis. Taip elgiasi 44 proc. latvių ir 40 proc. estų. Skaičiai rodo, kad miestiečiai mūsų šalyje labiausiai bijo vagysčių, o ne kitų nelaimių, todėl ir spynos jiems iki šiol – itin svarbios. Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, šią apsaugos priemonę naudoti būtina, tačiau vien ja pasitikėti tikrai negalima. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė didžiuosiuose mūsų šalies miestuose gyvenančių žmonių spynas laiko svarbiausia namų apsaugos priemone. Miesteliuose ir kaimuose tokių gyventojų – 37 procentai.…
Mokotės naujos kalbos? Būdai palengvinsiantys procesą
Šiuo metu pasaulyje yra kalbama daugiau nei 6,5 tūkst. kalbomis, o 2 tūkst. iš jų kalba vos daugiau nei tūkstantis gyventojų. Mokėti dar vieną papildomą kalbą visada pravers tiek keliaujant, tiek pristatant save darbo pokalbyje. Todėl dalinamės naudingais patarimais, kaip naujos kalbos mokymąsi paversti lengvesniu ir produktyvesniu procesu. Naršymą telefone paverskite produktyviu Įdarbinkite savo išmanųjį telefoną ir paverskite jį naujos kalbos mokymosi proceso dalimi. Nusistatykite savo išmaniojo kalbą būtent tą, kurią ką tik pradėjote mokytis. Iš pradžių atrodys labai sudėtinga ir painu, tačiau ilgainiui priprasite ir tai tikrai duos rezultatą. Taip pat naršydami portaluose ir skaitydami straipsnius kasdien išsisaugokite po 10 ekrano nuotraukų su jums nežinomais, naujais žodžiais. Šiuolaikiniai išmanieji…
Kodėl vaikai vemia dažniau?
Pykinimas ir vėmimas – dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad dažniausiai vaikų vėmimas praeina negydant, tačiau konsultacijos su specialistais svarbios visais atvejais. Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Pasak R. Molotkovos, įprastai sudėtingiausia nustatyti kūdikių vėmimo priežastis, ne visada aišku, ar mažylis vemia, ar atpylinėja, todėl geriausia kreiptis į gydytoją, kuris patars, koks gydymas reikalingas. „Naujagimių ir kūdikių vėmimas – gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Naujagimiai ir kūdikiai gali vemti dėl skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimo ar dėl žarnyno obstrukcijos“, – sako vaistininkė. Kūdikių, kaip ir vyresnių vaikų, vėmimą…
VU Taryba patvirtino kandidatų į rektoriaus poziciją sąrašą
Vilniaus universiteto (VU) Taryba pritarė Senato išvadai dėl kandidatų į rektoriaus poziciją atitikimo Rektoriaus rinkimų apraše keliamiems reikalavimams. Dėl šios pozicijos varžysis 6 jau anksčiau pristatyti kandidatai: Prof. dr. Jūras Banys, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Prof. dr. Tomas Davulis, VU Teisės fakulteto dekanas Prof. dr. Eimutis Juzeliūnas, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus vadovas Prof. dr. Rimvydas Petrauskas, VU Istorijos fakulteto dekanas Prof. dr. Ramūnas Stepanauskas, „Bigelow“ vandenynų mokslo laboratorijos vienos ląstelės genomikos centro direktorius (Meino valstija, JAV), vyresnysis mokslininkas Prof. dr. Artūras Žukauskas, dabartinis VU rektorius Visų kandidatų sąrašas ir dokumentai paskelbti universiteto puslapyje – specialioje skiltyje „Rektoriaus rinkimai“. Pirmasis kandidatams prisistatyti skirtas viešas…