Vienas svarbiausių Lietuvos ir Kauno laukiančių kultūrinių įvykių – miesto ir Kauno rajono tapimas Europos kultūrine sostine. Jau dabar mieste gausu su šiuo įvykiu susijusių veiklų, o šiandien oficialiai patvirtinta, kad vienu pagrindinių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėju tapo didžiausias šalies aludaris „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA). „Bendradarbiauti su „Švyturys-Utenos alus“ pradėjome kovo mėnesį ir ši partnerystė išaugo taip, kad dabar jau turime oficialų pagrindinį rėmėją“, – sako bendradarbiavimo sutartį šiandien parašu patvirtinusi „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė. Kad Kauno tapimas Europos kultūrine sostine – itin reikšmingas įvykis tiek miestui, tiek visai šaliai įsitikinęs ir ŠUA bei „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas. „Galime tik džiaugtis, kad turime galimybę prisidėti…
Po padangų gaisro Alytuje Aplinkos apsaugos agentūra atliko beveik 2,5 tūkst. vandens analizių
Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nuo pat gaisro pradžios padangų perdirbimo įmonėje Alytuje spalio 16 d. iki lapkričio 18 d. atliko 119 vandens mėginių, imtų iš Nemuno ir vandens telkinių šio gaisro paveiktoje teritorijoje, 2407 analizes. Juose tirti 64 skirtingi parametrai. Šių tyrimų tikslas, kaip sakė AAA direktorius Rimgaudas Špokas, – ištirti į paviršinius vandens telkinius galimai patekusius teršalus ir vandens kokybę. Apibendrinus visą mėnesį iš Nemuno (žemiau Alytaus nuotekų valymo įrenginių) imtų mėginių tyrimus matyti, kad jo vandenyje nei vienas iš matuotų sunkiųjų metalų neviršijo momentinių didžiausių leistinų koncentracijų, o kai jos nenustatytos – vidutinių metinių leistinų koncentracijų. Normų neviršijo ir kitos tirtos pavojingos medžiagos – polichlorinti bifenilai, policikliniai aromatiniai…
Kauno rajone gaminami kateriai skalauja ir Jungtinių Arabų Emyratų krantus
Nepriekaištinga kokybė, profesionalumas ir dėmesys detalėms. Ar tai sėkmingo verslo derinys? Šį šeštadienį, 16.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją, „Kryptys LT“ akiratyje – pramoginių ir sportinių katerių gamintoja ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Dainininkė, dizainerė ir žinoma socialinių tinklų influencerė Goda Alijeva lankysis Kauno rajone, Ilgakiemio kaime, kur jau daugiau nei 20 metų įvairius katerius kuria bei gamina lietuvių įmonė „Marex Boats“. Generalinį direktorių Saulių Pajarską tikrai galima vadinti vandens sporto entuziastu. Aktyvus buriuotojas, ne vienos Kuršių marių regatos laimėtojas, visada buvo ištikimas vandens stichijai, o aistra šiam sportui virto verslo idėja. Sauliaus pomėgis būriuoti neabejotinai davė naudos pradedant savo verslą, juk kai labai nori – dingsta baimės…
Talentingieji dislektikai, arba Kitoks pasaulis pagal Žilviną
„Visą savo vaikystę ir mokyklinius metus jaučiau, kad kitiems tokie dalykai kaip rašymas ar skaitymas sekasi geriau, paprasčiau. Buvau kitoks, bet man tada atrodė, kad taip ir turi būti“, – sako aktorius Žilvinas Ramanauskas, pusiau rimtai, pusiau juokais savo ydas vadinantis disleksija. Disleksija yra specifinis gebėjimo skaityti sutrikimas, priskiriamas genetinių ir neurologinių ligų grupei. Vis dėlto Žilvinas tvirtina, kad nepaisant sunkumų skaitant, kitų disleksijai būdingų požymių, nurodomų specialiojoje literatūroje, savyje nepastebi. „Pavyzdžiui, teigiama, kad disleksikas mato tik pusę žodžio arba nepilnas, aptrupėjusias raides, kurios tarpusavyje keičiasi, šokinėja. Galbūt kažkiek šių požymių yra, tačiau pats jaučiu, kad mano atvejis – kitoks. Jis, ko gero, labiau susijęs su dėmesio sutrikimu“, – mintimis…
Miego sekimas – ar tai pagerins mūsų poilsio kokybę?
Šiandien išmaniosios technologijos yra neatsiejama mūsų kasdieninio gyvenimo dalis. Jų pagalba galime stebėti ne tik fizinius savo duomenis, bet ir elgseną ar emocinę savijautą. Galime pamatuoti savo pulsą, streso lygį, per treniruotę sudegintų kalorijų skaičių ar net gauti asmeninės mitybos plano rekomendacijas. Ne naujiena šiame kontekste yra ir miego sekimo įrenginiai. Natūraliai kylantis klausimas – ar tai efektyvi priemonė siekiant pagerinti savo miego kokybę? Apie miego sekimo įrenginių naudą bei trūkumus pasakoja ir patarimais dalijasi GERO MIEGO KLUBO ambasadorius Vitalijus Majorovas. „Miego sekimas išmaniaisiais įrenginiais yra naujas ir itin paprastas būdas stebėti bei suprasti savo miego įpročius, poilsio kokybę. Programas, skirtas miego sekimui, galima rasti įvairiuose kasdieniniuose prietaisuose: telefonuose, išmaniuosiuose…
Mokslininkų gyvulininkystės ūkiams pasiūlyta ateities technologija praktikoje pasitvirtino
Lapkričio 15 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko baigiamasis Europos inovacijų partnerystės projekto „Konkurencingas ūkis“ renginys, kurio metu apibendrinti šios aukštosios mokyklos mokslininkų agroverslui pasiūlytos inovacijos – laikomų galvijų racioną praturtinti daigintų sėklų želmenimis – rezultatai. Renginio metu pateikta vienareikšmė išvada: ši inovacija didina šalies gyvulininkystės ūkių konkurencingumą ir atitinka aukštos kokybės maisto produktų pageidaujančių vartotojų lūkesčius. Lietuvoje pieno ir mėsinės galvijininkystės krypties ūkių ekonominė situacija jau ilgą laiką yra gana sudėtinga. Todėl, siekiant, kad šie sektoriai augtų, juose būtinos mokslo inovacijos, mažinančios gamybos kaštus bei didinančios produkcijos kiekius ir jos kokybę. Viena tokių inovacijų, pasiūlyta VDU ŽŪA mokslininkų, trejus metus buvo bandoma šešiuose šalies gyvulininkystės…
KARTOJAMA ir PAPILDYTA: Seime – konferencija aktualiais švietimo klausimais
KARTOJAMAS 2019 m. lapkričio 20 d. pranešimas žiniasklaidai Lapkričio 22 d., penktadienį, 14 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) organizuojama konferencija „Didžioji švietimo mitų dekonstrukcija“. Renginyje, kurį inicijavo Seimo narys dr. Mantas Adomėnas, numatyti prof. Rimo Norvaišos, Elžbietos Banytės, Kristinos Tamelytės pranešimai. Pranešimą „Švietimas, pasiklydęs tarp anything goes ir sidabrinės kulkos paieškų“ pristatys ir parlamentaras M. Adomėnas. Renginio pabaigoje įvyks diskusija. Atkreipiamas dėmesys, kad diskusiją apie švietimą Lietuvoje gaubia daugybė mitų – klaidingų, logika, praktika ir mokslo duomenimis nepagrįstų įsitikinimų apie mokymo turinį, metodus, mokytojo ir mokinio santykius, švietimo finansavimą ir panašiai. Šiais įsitikinimas dalinasi mokytojai, mokiniai ir jų tėvai, švietimo administratoriai. „Mitai apie švietimą – savotiškos šventosios karvės, kurios…
Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos
Imuniteto stiprinimą ir apsaugą nuo peršalimo ligų šiandien nemaža dalis šalies gyventojų vis dar sieja su stebuklingą poveikį žadančiais preparatais. Tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – neatsakingą vitaminų ir mineralų vartojimą: per didelės ar nesuderintos šių preparatų dozės gali ne tik nepadėti sveikatai, bet ir veikti kaip nuodai. „Šaltuoju metų sezonu norėdami prevenciškai apsisaugoti nuo aplinkoje siautėjančių virusų ir bakterijų skubame rūpintis savo sveikata. Dauguma vartoja vitaminą C, B grupės vitaminus, rūpinasi ir mineralų atsargomis organizme – geria kalį, magnio ir kalcio preparatus. Populiaru vitaminus ir mineralus dovanoti artimiesiems taip parodant rūpestį jų sveikata. Tačiau Lietuvoje vis dar nėra įpročio prieš vartojant vitaminus atlikti kraujo tyrimus…
Žengtas paskutinis žingsnis įspėjamojo streiko link
Didžiausia švietimo darbuotojus vienijanti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), lapkričio 21 d. kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl ginčo dėl interesų komisijos sudarymo. Kreipimasis parengtas remiantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvine sutartimi. Ginčo komisjos prireikė, nes ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotose derybose dėl 2020 m. biudžeto susitarimo rasti nepavyko. LŠMPS susitarimo su LR Vyriausybe įgyvendinimui po biudžeto pristatymo LR Seime trūksta 62,2 mln. eurų. „Liepos mėnesį su ministerija pasirašėme kompromisinį susitarimą. Tačiau ministerija sutarties nevykdo. Galimybės dar kartą nusileisti nematome, todėl ruošiamės dviejų valandų įspėjamajam streikui lapkričio 28 d.“, – teigia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas. LŠMPS yra įsitikinusi, kad susitarimai turi…
Renesansą Lietuvoje išgyvenanti žirgininkystė: žirgai – sportui, laisvalaikiui ir net gydymui
Prieš kelis šimtmečius laikyti geriausiais karių draugais, didikų pasididžiavimu ir valstiečių pagalbininkais, šiandien žirgai Lietuvoje vėl šoka per aukščiausias populiarumo karteles. Nenunykusi net sovietmečiu, žirgininkystė Lietuvoje šiuo metu išgyvena antrąjį renesansą, o jos kultūrai įtvirtinti netgi pradedamos rengti specializuotos parodos. „Palyginus su tuo, kas buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų, padėtis labai pasikeitusi. Tai lemia ir ekonominės, ir socialinės aplinkybės – Lietuva tiek pagal pragyvenimo lygį, tiek pagal įpročius artėja prie vakarietiškos kultūros, o žirgininkystė yra neatsiejama jos dalis. Žmonės tai suvokia kaip puikų laisvalaikio praleidimo būdą. Dauguma jų neketina siekti sportinių aukštumų, tačiau nori turėti žirgą, pajodinėti gamtoje vieni arba su bendraminčiais. Tokių žmonių nuolat daugėja, todėl gausėja ir…