Latvių knygininkystė mini įspūdingą sukaktį – 500 metų nuo pirmosios spausdintos knygos. Lapkričio 24 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta latvių knygininkystės 500 metų sukakčiai skirta plakatų paroda „Nuo pirmosios knygos iki Šviesos pilies“. Parodoje pasakojama dingusios pirmosios latviškos knygos istorija ir pristatomos svarbiausios asmenybės, padariusios įtaką latvių kalbai, nacionalinei savimonei ir tautinei tapatybei nuo 1525 m. Dingusi knyga – šimtmečius trunkantis detektyvas Pirmoji latviška knyga, sudaryta iš liuteroniškų tekstų latvių ir estų kalbomis, taip ir nepasiekė Rygos, nes Liubeke ją areštavo katalikus rėmusi miesto valdžia. Vis dėlto archyvų duomenys leidžia manyti, kad keli egzemplioriai galėjo išlikti – kaip sako parodos rengėjai, pirmosios latviškos knygos detektyvinė istorija tęsiasi. Vilnius…
Seimo LSDP frakcijos pranešimas: stiprinama gyventojų finansinė apsauga nuo išlaidų sveikatai: pacientų priemokų neliks
2025 m. lapkričio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas antradienį apsisprendė dėl vadinamųjų pacientų priemokų: jų neliks. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Andrius Busila pažymėjo, kad „privačios gydymo įstaigos nėra įpareigotos gydyti visų Lietuvos piliečių, nes jos veikia komerciniais pagrindais“. „O valstybinės gydymo įstaigos, priešingai, paslaugas teikia visiems, nepriklausomai nuo to, ar žmonės gali mokėti papildomai arba visą kainą. Didžioji dalis mūsų visuomenės neturi tokių galimybių. Todėl jos interesas – stiprus viešasis sektorius“, – pabrėžė A. Busila. Pasak Seimo vicepirmininkės, Sveikatos reikalų komiteto narės Orintos Leiputės, mokėdamas priemoką, pacientas „antrą kartą moka už paslaugą, už kurią jau sumokėjo“. „Primokėjimais…
Sukimo lankas: nepelnytai pamiršta sporto priemonė
Sukimo lankai sportui – tai specialūs lankai (hoop), naudojami ne tik vaikų žaidimams, bet ir rimtesniam treniravimuisi: „hooping“ (su šiuo terminu dažniausiai siejamas aerobinis lankų naudojimas) tapo populiari fitneso forma. Ypač populiarūs yra „weighted“ (sunkesni) lankai, kurie suteikia papildomą pasipriešinimą ir treniruoja raumenis. Kodėl lankas – gera dovana? Smagus ir motyvuojantis aktyvumas Sukimo lankas – ne tik treniruotė, bet ir žaisminga veikla. Hoopingas leidžia įtraukti kūrybiškumą, mokytis naujų judesių, o tai skatina motyvaciją ir nuoseklumą. Efektyvus kardio Su lankais galima deginti kalorijas panašiai kaip atliekant kitą aerobiką. Sunkesni lankai suteikia dar daugiau intensyvumo, nes išlaikyti lanką judesyje reikalauja daugiau pastangų. Stiprina pagrindinius raumenis (core) Norint išlaikyti lanką sukant, dirba pilvo raumenys, juosmuo, šoninės…
Ką dovanoti sporto fanatikui Kalėdų proga? 5 idėjos iš kurių neįmanoma neišsirinkti
Artėjant šventėms vis dažniau susimąstome, kuo pradžiuginti artimuosius. Jei tarp jų yra tikras sporto fanatikas, pasirinkimas išties platus – nuo praktinių dovanų iki įkvepiančios literatūros. Štai kelios idėjos, kurios tikrai pataikys į dešimtuką. 1. „Go3 | BITĖ“ sporto paketas – tobula dovana tiems, kurie labiau mėgsta žiūrėti nei sportuoti Jei žmogus dievina sportą, bet dažniau renkasi stebėti rungtynes nei pats aktyviai sportuoti, Go3 sporto programa ir transliacijos tiesiogiai – puiki dovana. Jis suteikia galimybę mėgautis tiesioginėmis sporto transliacijomis, populiariausiomis lygomis ir turnyrais. Tai dovana, kuri džiugins visus metus. 2. Sporto inventorius arba dovanų kuponas jam įsigyti Aktyviems sporto entuziastams pravers praktiški įrankiai: elastinės gumos, jogai ar tempimui skirtas kilimėlis, masažinis…
Žuvininkystės duomenų rinkimas – esminė priemonė tausios Europos Sąjungos žvejybos užtikrinimui
Tvari žuvininkystė šiandien yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, o pagrindas atsakingiems sprendimams – patikimi ir išsamūs duomenys. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2017/1004 nustato vieningą žuvininkystės duomenų rinkimo sistemą visoms ES valstybėms narėms, užtikrinant, kad politikos formuotojai turėtų reikiamą informaciją sprendimams dėl vandens biologinių išteklių atkūrimo, tausios žvejybos ir sektoriaus vystymo. Ši sistema apima biologinius, aplinkosauginius, techninius, ekonominius ir socialinius duomenis. Valstybės narės privalo rinkti informaciją pagal nacionalinius darbo planus, teikti kasmetines ataskaitas ir dalyvauti regioninėse koordinavimo grupėse. Surinkti duomenys tampa pagrindu mokslinėms Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacijoms, kurios vėliau naudojamos formuojant bendros žuvininkystės politikos sprendimus. „Nuoseklus ir kokybiškas duomenų rinkimas leidžia tiksliai įvertinti žuvininkystės sektoriaus…
Nematoma krizė: pavojingas klajojančių mikroplastiko dalelių kelias
Plastiko žala puikiai žinoma, tačiau vis dar elgiamės taip, lyg kiekvienas naujas gaminys nekeltų papildomo, nematomo pavojaus. Gyvename aplinkoje, kurioje mus nuolat supa plastikas: dėvime sintetinius drabužius, vis dar naudojame plastiko pakuotes, keičiame automobilių padangas, skalbiame, perkame ir išmetame. Kiekvienas iš šių veiksmų išskiria mažas, nematomas plastiko daleles, kurios patenka į aplinką ir joje išlieka dešimtmečius ir net ilgiau. Veikiamas saulės spindulių, mechaninio poveikio ar temperatūrų svyravimų plastikas skyla į mikroskopines daleles, vadinamas mikroplastiku, kuris nematomas plika akimi ir yra mažesnis už žmogaus plauko storį. Mikroplastikas aptinkamas beveik visur: nuo lietaus lašų ir buitinių dulkių iki vandenynų gelmių ir Arkties ledynų, taip patmūsų drabužiuose bei maiste. Pandemija šią situaciją dar…
Darnaus transporto svarba miestuose: alternatyvūs judumo sprendimai – būtinybė, o ne pasirinkimas
Lapkričio 26-ąją minima Pasaulinė darnaus transporto diena, primenanti, kad transporto sistema – tai pasaulio kraujotaka, jungianti šalis, miestus ir žmones. Transportas leidžia judėti, kurti darbo vietas, užtikrina ekonominę gerovę, tačiau tuo pat metu išlieka vienu didžiausių klimato kaitos katalizatorių. Šiuo metu transporto sektorius išmeta maždaug ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o apie 80 % transporto energijos vis dar gaunama iš iškastinio kuro. Todėl transporto sistemos pertvarka ir dekarbonizacija tampa esminiu mūsų visų ateities tikslu. Miestai – didžiausi iššūkiai ir didžiausios galimybės Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos duomenimis, šiandien net 3,5 milijardo žmonių gyvena miestuose. Nors jie užima vos 3 % pasaulio sausumos, būtent miestuose sugeneruojama iki 95 % transporto…
Sostinėje – nauja šventinė tradicija: Vilniaus kalėdiškiausią dieną laukia speciali valiuta, Kalėdų paštas ir šimtai choristų ant ledo
Ar norėtumėte sugrįžti į vaikystę ir vėl išgyventi Kalėdų laukimo jaudulį, tarsi būtumėte penkerių? Vilniuje – Europos Kalėdų sostinėje – tai bus įmanoma, nes čia bus švenčiama Vilniaus kalėdiškiausia diena. Jos metu vaikystės prisiminimai bus keičiami į specialią valiutą, mieste atsiras specialios kalėdinio pašto dėžutės, iš kurių linkėjimai pasklis po pasaulį, o viską vainikuos masinis choro pasirodymas ant ledo, prie kurio kviečiami jungtis visi miesto gyventojai ir svečiai. Vilniaus kalėdiškiausia diena, kurios metu sostinėje gali nutikti netikėčiausi dalykai, bus švenčiama gruodžio 13 d. Šią datą paskelbė Vilniuje susirinkę Kalėdų seneliai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos, kurie ne tik pasirašė Kalėdų deklaraciją, bet ir užkopę į Gedimino kalną bei apžvelgę miestą…
Po 80 metų nežinios Lenkijoje atrastos Vilniaus benediktinių vertybės
Sakralinį paveldą tyrinėjantis Bažnytinio paveldo muziejus pastaraisiais metais išplėtė geografines tyrimų ribas – Vilniaus vienuolijų palikimo ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šią vasarą muziejaus komanda identifikavo ir suskaitmenino Lenkijoje, privačiame rinkinyje, saugomas Vilniaus benediktinių vienuolyno vertybes, išvežtas pirmaisiais pokario metais, vykstant masiniam gyventojų persikėlimui iš Vilniaus į Lenkiją. Tai pirmas kartas, kai per repatriaciją išvežtos vertybės sugrįžta į Vilnių skaitmeniniu pavidalu ir pristatomos virtualioje galerijoje Lietuvos visuomenei. Prasidėjus lenkų repatriacijai, Vilniaus benediktinės bendru sprendimu pasidalijo į dvi grupes: viena liko Vilniuje ir, 1948 m. uždarius Šv. Kotrynos bažnyčią, tęsė vienuolinį gyvenimą pogrindžio sąlygomis; kita grupė 1946 m. išvyko ir įsikūrė apleistame vienuolyne Žarnovieco miestelyje, šiaurinėje Lenkijoje. Meniniu ir…
Jaunojo tapytojo prizo laureatė Monika Plentauskaitė grįžta į „Meno nišą“ su nauja paroda
Lapkričio 27 dieną, šį ketvirtadienį, 18 val., Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ atidaroma tapytojos Monikos Plentauskaitės asmeninė paroda „Kol aš laukiau tavo balso“. Šeštojoje, trejus metus brandintoje asmeninėje parodoje menininkė pristatys kūrinius apie motinystės patirtį, atmintį ir tapatybės klausimus. Monika Plentauskaitė (g. 1993) – viena įdomiausių savo kartos Lietuvos tapytojų, nuosekliai kurianti savitą vizualinį pasaulį, kuriame susipina atmintis, laikas ir tapatybės paieškos. 2018 m. ji baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos magistro studijas, tais pačiais metais ji tapo „Jaunojo tapytojo prizo“ laureate – vieno svarbiausių šiuolaikinės tapybos apdovanojimų Baltijos šalyse. Menininkės kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio kolekcininkai, jos darbai yra Nacionalinio dailės muziejaus, MO muziejaus ir kitų svarbių institucijų kolekcijose,…
