Jeigu savo automobilį eksploatuojate kiekvieną dieną, jis neabejotinai tampa nuo jūsų gyvenimo neatsiejamu pagalbininku, kuris suteikia jums didžiulį patogumą. Tačiau norint, kad automobilis tarnautų nepriekaištingai ir ilgai, naudinga žinoti keletą automobilio tarnavimo laiką prailginančių patarimų. Vairuokite atsakingai Vienas iš svarbiausių ir pagrindinių veiksnių, kuris nulemia automobilio tarnavimo laiką, yra atsakingas vairavimas. Todėl nepamirškite kelių svarbių dalykų. „Nekankinkite“ automobilio variklio vos tik pradėję važiuoti. Taip galite labai greitai sutrumpinti variklio tarnavimo laiką, ypač, jei lauke yra šalta. Leiskite varikliui įkaisti palengva ir greitį didinkite iš lėto. Variklis labiausiai dėvisi per pirmąsias 10-20 važiavimo minučių, todėl elkitės atsargiai ir atsakingai. Venkite važiuoti labai dideliu greičiu ir greitai spausti greičio pedalą. Tokie vairavimo…
D. Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą?
Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai. Vis dėlto, situacija Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriuje visiškai kitokia – net ir sudėtingomis aplinkybėmis jo mechanizmams toliau suktis leidžia kompanijų pritaikyti nauji veiklos principai ir komandinė atsakomybė. 2008-ieji ir 2020-ieji: esminiai skirtumai Šiandieninį sunkmetį, kurį išgyvena visas pasaulis, sukėlė ne klaidingai įvertintos finansinių instrumentų ar nekilnojamojo turto kainos. Jį nulėmė ne struktūrinės problemos, o tai, jog kone viso pasaulio ekonomika keliems mėnesiams padarė pauzę. 2008 metais ekonomikoje matėsi ryškių…
Danas ir Lina Tvarijonavičiai 300 000 eurų suma parėmė Vilniaus universiteto fondą
Linos ir Dano Tvarijonavičių šeima, sukūrusi sėkmingą mokslo žiniomis grįstą verslą, skyrė 300 000 eurų paramą Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondui. D. Tvarijonavičius, atstovaudamas savo valdomai įmonei „Grūdainė“, prisijungė prie esamų penkių fondo dalininkų. Vilniaus universiteto fondo direktorius Justinas Noreika džiaugiasi, kad krizės metu visuomenė persvarsto prioritetus ir kad vis svarbesnis tampa švietimas ir su juo susijusios iniciatyvos, kuriančios ilgalaikę vertę. Medicinos ir biochemijos mokslų daktaras D. Tvarijonavičius yra kviečių biorafinavimo įmonės „Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas ir akcininkas, vieno iš tarptautinės grupės „Roquette Freres“ mokslinių padalinių vadovas. L. Tvarijonavičienė vadovauja šeimos holdingo bendrovei „Grūdainė“. Pirmojo Lietuvoje universitetinio investicinio neliečiamojo kapitalo fondo misija patikėję D. ir L. Tvarijonavičiai nėra Vilniaus universiteto…
LEISTA INVESTUOTI Į PREKYBOS CENTRĄ „VILNIUS OUTLET“ VYSTANČIĄ BENDROVĘ
„MG Baltic Investment“ ir „Extera Baltic“ galės vykdyti koncentraciją investuojant į bendrovę „Trečioji kregždė“ ir kartu su esamais akcininkais „Gamaekspresas“ ir „3K investicija“ įgyti bendrąją pastarosios kontrolę. Leidimą vykdyti šią koncentraciją davė Konkurencijos taryba. Pranešimas apie ketinimą vykdyti koncentraciją gautas 2020 m. balandžio 22 d. Sandorį planuojama įgyvendinti investuojant į įmonę „Trečioji kregždė“ ir įgyjant po 24,75 proc. pastarosios akcijų ir jų suteikiamų balsų. Vykdant koncentraciją siekiama kartu su esamais bendrovės akcininkais išvystyti nekilnojamojo turto (NT) projektą – išparduotuvių koncepcijos prekybos centrą „Vilnius OUTLET“. Įvertinusi su sandoriu susijusias aplinkybes, Konkurencijos taryba konstatavo, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose. „MG Baltic Investment“…
Brandos egzaminus šiemet laikys daugiau nei 28 tūkstančiai kandidatų
Šiemet brandos egzaminus laikys 28 267 kandidatai. Iš jų – 26 360 bendrojo ugdymo ir profesinių mokymo įstaigų abiturientų, 632 buvę mokiniai ir 1 275 eksternai. Kaip ir kasmet, populiariausias išlieka anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas, šiemet jį laikys 18 653 kandidatai. Matematikos valstybinį egzaminą laikys 15 965 kandidatai. Istorijos valstybinį egzaminą – 8 462 kandidatai. Biologijos valstybinį egzaminą pasirinko 5 935, fizikos – 2 384, geografijos – 3 227, IT – 2 579. Rusų (užsienio) kalbos – 1 794 kandidatai. Mažiausiai pasirinkusių prancūzų kalbos valstybinį egzaminą – laikys tik 27 kandidatai. „2020 metais daugiau kandidatų ketina laikyti užsienio kalbos (rusų) ir geografijos valstybinius brandos egzaminus. Likusių brandos egzaminų kandidatų pasirinkimai labiau panašūs ne į praėjusių metų, o į…
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos tautinių bendrijų atstovus
Šiandien visoje Lietuvoje minimos Lietuvos tautinių bendrijų dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvoje gyvenančius įvairių tautybių žmones. Pasak šalies vadovo, galime didžiuotis, kad šie žmonės daug metų kūrė, gynė ir garsino mūsų valstybę. „Šiandien vaikščiodami savo miestų ir miestelių gatvėmis matome savo daugiakultūrės istorijos ženklus. Tai yra mūsų valstybės pamatas ir stiprybė“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovas linkėjo ne tik branginti ir saugoti įvairialypį paveldą, bet ir atsigręžti į vienas kitą, išgirsti ir suprasti šalia esantį. Pranešimą paskelbė: Regina Statkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
VU archeologai nustatė – Šilko kelią nutiesė bronzos amžiaus žemdirbiai, įsikūrę Centrinės Azijos aukštikalnėse prieš 4500 metų
Gegužės 20 d. Jungtinių Amerikos Valstijų tarpdisciplininių mokslo tyrimų žurnale „Plos One“ pasirodė Vilniaus universiteto archeologų straipsnis apie Tian Šanio kalnuose vykusius tyrimus, kurių metu buvo gauta tiesioginių įrodymų, kad jau prieš 4500 metų Centrinės Azijos aukštikalnės buvo apgyvendintos žemdirbių. Šie tyrimai padėjo geriau suprasti, kaip vyko ankstyviausi maisto globalizacijos procesai, kaip per atšiaurius geografinių paribių regionus formavosi tinklaveika, padėjusi pagrindą istoriniam Šilko keliui. „Nuo seno buvo manoma, kad tik klajokliai su nedidelėmis galvijų, avių ir ožkų bandomis gali išgyventi atšiauriuose Centrinės Azijos kalnų slėniuose. Tai turėjo įtakos iškreipto vaizdinio apie Centrinės Azijos gyventojus formavimuisi, pristatant juos kaip klajoklius gyvulių augintojus“, – teigia pagrindinė straipsnio žurnale „Plos One“ autorė, Vilniaus…
Seimo narės Aistės Gedvilienės pranešimas: „Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų“
2020 m. gegužės 21 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė, Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė ketvirtadienio Seimo posėdyje teiks svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikti daugiau teisių, kurios užtikrintų galimybes efektyviai dirbti. Iki 2017 m. neetatiniai aplinkosaugininkai galėjo tikrinti dokumentus, aiškintis pažeidėjų asmenybes ir juos pristatyti policijai, paimti iš pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, pažeidimo padarymo įrankius ir kitus daiktus bei turėjo kitas teises. Tačiau šiuo metu jie gali tik fiksuoti asmenis, kurie vykdo nelegalią veiklą – tą patį, ką ir visi piliečiai. „Neetatiniai aplinkosaugininkai yra gamtą mylintys žmonės, kurie skiria savo laiką, jėgas, naudoja savo asmenines priemones tam, kad…
„Rail Baltica“ aplinkosaugos ekspertė R. Blagnytė: savo darbą matau kaip Baltijos kelio tąsą
Apie naująjį Baltijos kelią ir asmeninius kelius į sėkmę susitikome pasikalbėti su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolvente Rūta Blagnyte. Aplinkos inžinerijos studijas baigusi mergina šiandien yra atsakinga už projekto „Rail Baltica“ aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą. Tai, su kokia profesine atsakomybe ir pilietine branda Rūta žiūri į savo darbą ir aplinkosaugą, nuteikia viltingai – mums tikrai pavyks. Ir su projektu, ir su šalies ateitimi. Kaip aplinkosauga atsirado Tavo gyvenime? Ar sąmoningai rinkaisi šias studijas, ar tiesiog taip susiklostė aplinkybės ir save šioje srityje atradai tik vėliau? Rinkdamasi studijas aiškaus supratimo, kas yra aplinkosaugos inžinerija, neturėjau ir netgi tikėjausi, kad tai bus labiau meniška, humanitariška specialybė. Pradėjus studijuoti, požiūris visiškai pasikeitė, o…
Vaistininkai: kaip išsirinkti kokių daržovių ir vaisių reikia organizmui?
Pavasarį visuomenė gauna daug informacijos apie šviežių daržovių ir vaisių nenuginčijamą naudą sveikatai, nors metų laikų kaitos pagal jų asortimentą prekybos centruose nebeįmanoma pastebėti. Visus metus – vasara. Dėl šios priežasties ir mūsų pasirinkimai jau seniai nebepriklauso nuo sezono. Renkantis daržoves ir vaisius, vaistininkas pataria pasirūpinti jų įvairove bei kuo ryškesnėmis spalvomis, o jei įmanoma – užsiauginti ir patiems. „Pirmenybė turi būti teikiama šviežioms ir kuo arčiau mūsų stalo augančioms gėrybėms, bet tinka ir konservuotos. Labiausiai vertinami daržovių ir vaisių konservavimo būdai yra šaldymas, rauginimas, sūdymas ir džiovinimas. Be to, valgyti visą ar susmulkintą daržovę yra kur kas geriau nei iš jos spausti sultis, mat tai padarius, iš daržovės išskiriame…