Pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio moksleivių emocinei ir psichologinei savijautai mokykloje, tačiau neretai tai supaprastinama iki vieno lūkesčio – kad vaikai nepatirtų neigiamų emocijų. Vis dėlto, švietimo specialistai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų susifokusuoti vien į tai. Iššūkiai mokymosi procese, konfliktai ir iš to kylančios neigiamos emocijos yra neišvengiama augimo dalis, sako kelis dešimtmečius patirties švietime turinti Vilniaus humanistinės mokyklos (VHM) direktorė Sonata Petraitienė. „Mokymosi procese kylančios neigiamos emocijos nebūtinai yra ženklas, kad kažkas su vaiku ar mokykla negerai. Tai yra įprasta ir net reikalinga mokymosi proceso dalis – juk suprantama, kad išėję iš komforto zonos jausimės nepatogiai, bet tik tai žmogų veda pirmyn. Todėl reikėtų stengtis ne apsaugoti vaiką…
Atgimstanti mecenatystė: naujos Vydūno jaunimo fondo stipendijos – VU Filosofijos fakulteto studentams
Mecenatystės tradicijos, Vakarų pasaulyje turinčios gilias šaknis, atgimsta ir Lietuvoje, taip pat ir mokslo bei studijų srityje. 2026 m. pavasarį Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto studentai pirmą kartą gaus dvi naujas vardines stipendijas. Geriausi filosofijos bakalauro studentai galės pretenduoti į Vilhelmo Storosto-Vydūno stipendiją, o socialinio darbo studentai – į Antano Vytauto Saulaičio SJ stipendiją. Stipendijas penkerių metų laikotarpiui įsteigė Vydūno jaunimo fondas, kurį dar išeivijoje įkūrė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių skautija. Jos teikiamos ne tik už akademinius pasiekimus, bet ir už aktyvią visuomeninę veiklą. Ta proga – pokalbis su Čikagoje veikiančio Vydūno jaunimo fondo įgaliotine Lietuvoje, VU Filosofijos fakulteto mokslininke, socialinio darbo docente Jolita Buzaityte-Kašalyniene ir fakulteto dekanu prof. Jonu…
Pradedamas Lietuvos vėžio registro pertvarkymas: siekiama realaus laiko duomenų ir pažangios onkologijos politikos
Modernizuotas, naujos kartos Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registras ir jo atvirų duomenų portalas užtikrins duomenimis grįstą onkologinių ligų valdymą, efektyvią duomenų stebėseną, onkologinių ligų prevenciją ir kontrolę, padės vystyti mokslą onkologijos srityje bei sudaryti tvirtą pagrindą tolimesnei šio mokslo plėtrai. Naujasis Vėžio registras yra atviras visuomenei, todėl neabejotinai pagelbės žiniasklaidai rengiant publikacijas onkologijos temomis. Šios pertvarkos tikslas – sukurti modernų, patikimą ir populiaciniais duomenimis paremtą Vėžio registrą, leidžiantį sprendimų priėmėjams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir mokslininkams greičiau ir tiksliau reaguoti į onkologinių ligų iššūkius. „Lietuvos vėžio registras, veikiantis Nacionaliniame vėžio institute (NVI), yra populiacinis registras, skirtas registruoti visus piktybinius navikus šalyje. Vėžio atvejų registravimas Lietuvoje vykdomas dar nuo 1957 metų Nacionaliniame…
Kad kalėdinės dovanos nevėluotų: pasižymėkite šias datas, kada vėliausiai galite išsiųsti siuntą
Kalėdinė karštinė prasideda – žmonės vis aktyviau ieško dovanų tiek prekybos centruose, tiek internete, o siuntų pristatymo įmonės jau fiksuoja siuntų srautų rekordus. „DPD Lietuva“ primena svarbiausias datas, kad dovanos spėtų pasiekti artimuosius dar iki švenčių. „Siuntos Lietuvos teritorijoje įprastai adresatus pasiekia jau kitą darbo dieną. Svarbu žinoti, kad paskutinė diena prieš šventes, kuomet pristatysime siuntas – gruodžio 23-oji. Šią dieną bus išvežiotos tos siuntos, kurios mus pasieks iki gruodžio 21 d.“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila. Jis priduria, kad iš Europos Sąjungos šalių siunčiamų siuntinių kelias, priklausomai nuo geografijos, gali užtrukti nuo 4 dienų iki savaitės. Atsižvelgiant į tai, šiandien, gruodžio 15 d., yra paskutinė diena,…
Seimo Jūrinių reikalų komisijos dėmesys profesiniam jūrininkų rengimui
2025 m. gruodžio 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Jūrinių reikalų komisija surengė išvažiuojamąjį posėdį į Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centrą. Jūrinei bendruomenės pastangomis pavyko išsaugoti šią mokymo įstaigą, kuri jau keli metai surenka vis daugiau norinčių įgyti su darbu jūroje susijusių kompetencijų. Šiuo metu ir vertinant ateities planus akivaizdu, jog esamų įveiklintų patalpų su praktinėmis mokymo priemonėmis nebepakanka. Būtina sutvarkyti ir kitas patalpas, kad jos atitiktų klaipėdiečių ir miesto svečių, norinčių mokytis ar tobulinti įgūdžius, poreikius. Jei lėšomis prisidėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Karinės jūrų pajėgos, uoste veikiančios kompanijos ir kiti subjektai, Pauliaus Lindenau mokymo…
Į Lietuvą atvyksta žymiausi pasaulio skaitmeninės rinkodaros ir AI ekspertai: Vilniuje startuoja Baltijos-Šiaurės šalių SEO konferencija.
2026 m. kovo 19-20 d. Vilniuje pirmą kartą rengiama „SEO Baltic-Nordic Summit“ konferencija. Renginys suburs per 400 skaitmeninės rinkodaros specialistų, technologijų įmonių atstovų, dirbtinio intelekto (AI) ir turinio strategų iš Baltijos, Šiaurės šalių ir viso pasaulio. Sparčiai besikeičiantis SEO sektorius: kaip išlikti priekyje? Rinkos ekspertai sutaria: SEO sritis sparčiai keičiasi. Generatyvinis dirbtinis intelektas (AI) ir semantinė paieška koreguoja tai, kaip vartotojai randa informaciją. „Tai, kas veikė prieš pusmetį, šiandien yra tik bazinis starto taškas,“ – teigia ekspertai. Jie pabrėžia, kad SEO transformuojasi iš techninio įrankių rinkinio į strateginę verslo kompetenciją, kurioje laimi tie, kurie sugeba derinti duomenis su kūrybiškumu, o dirbtinio intelekto įrankius – su tikru, patikimu turiniu. Scenoje –…
MO muziejaus projekte Vilniaus senjorams – atviri pasidalijimai: jautėsi nereikalingi, bet atrado bendrystę
Didesnis pasitikėjimas savimi, drąsa dalintis savo nuomone ir ryšio kūrimas – tik keli dalykai, kuriuos vilniečiai senjorai sako įgiję MO muziejaus programoje „be neriMO“, įgyvendintoje kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Projekto dalyviai sako neretai susilaukiantys diskriminuojančio požiūrio, jaučiasi nereikalingi ar neįvertinti, tuo tarpu dalyvavimas projekte tapo galimybe jaustis priimtiems bei išmokti išbūti su sudėtingomis emocijomis. Saugioje erdvėje – patirčių susitikimas Daugiau kaip šimtas vyresnio amžiaus vilniečių šį rudenį lankėsi miesto meno erdvėse – MO muziejuje ir kitur įvykę šeši susitikimai, vedami psichologinį išsilavinimą turinčių MO edukatorių, daugeliui dalyvių tapo naujų bičiulysčių ar net asmeninių pokyčių pradžia. Senjorai būrėsi į jaukias, saugias grupes, kuriose atvirai dalinosi savo patirtimis, atradimais ir gyvenimo…
8 iš 10 žmonių šiandien gyvena miestuose – gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
Skaitmeniniame ir urbanizuotame pasaulyje žmogaus ryšys su gamta sparčiai silpsta. 1800–2020 m. jis sumažėjo net 60 proc., rodo naujausias Derbio universiteto (JK) tyrimas. Jei niekas nesikeis, ši tendencija tik stiprės, tačiau jei veiksmų imsimės šiandien, iki 2050 m. galime viską pakeisti. „Patalpų karta“: 4 minutės gamtoje per dieną Per du šimtmečius urbanizacija pasaulyje išaugo iki maždaug 83 proc. – daugiau nei aštuoni iš dešimties žmonių šiandien gyvena miestuose. Kartu reikšmingai sumažėjo natūralių gamtinių teritorijų, o tai tiesiogiai mažina kasdienį kontaktą su gyva aplinka. Be to, 2025 m. Derbio universiteto atlikto tyrimo duomenimis, šiuolaikinis žmogus net 92 proc. savo gyvenimo praleidžia patalpose ar transporto priemonėse. Tik 7 proc. laiko – lauke,…
Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti
Sloga – dažnas nosies gleivinės uždegimas, daugeliui suprantamas kaip „nieko rimto“, kol jis netampa kasdieniu vargu – čiauduliu, nuolat varvančia nosimi ir apsunkusiu kvėpavimu. Tačiau ne visos slogos vienodos – vienas atvejis gali būti peršalimas, kitas – alergijos požymis ar net bakterinė infekcija. Taigi, ką išduoda skirtingos slogos formos ir kada reikėtų sunerimti? „Slogos nereikėtų nuvertinti ar ignoruoti – šis nekaltas uždegimas, kaip ir bet kuri kita liga, gali progresuoti ir peraugti į pavojų sveikatai keliančias komplikacijas, tad svarbu laiku ir tinkamai atpažinti slogos tipą bei taikyti jam skirtą gydymą“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė. Jos teigimu, pacientai neretai slogos tipus painioja tarpusavyje, tad geriausia vengti…
KTU įsikūręs startuolis siekia užpildyti rinkoje esančią spragą: kuria dronų aptikimo ir sekimo sistemą nedideliame aukštyje
Praėjusių metų duomenimis, Baltijos šalių giliųjų technologijų (angl. deeptech) startuolių ekosistema per penkerius metus išaugo daugiau nei 3 kartus ir pasiekė 2 mlrd. eurų – šio sektoriaus augimas mūsų regione vienas sparčiausių pasaulyje. Prie giliųjų technologijų sektoriaus priskiriami tik tokie startuoliai, kurie pasižymi giliais moksliniais ir inžineriniais proveržiais – tai gali būti technologijos, kurios iš esmės keičia tam tikrą industriją arba netgi kurią visiškai naują. Vienas iš tokių startuolių – Kauno technologijos universiteto (KTU) startuolių inkubatoriuje „Startup Space“ įsikūręs startuolis „Thunderclap Labs“. Jaunų technologijų entuziastų sukurtas startuolis pastaruoju metu sulaukia pripažinimo įvairiuose startuolių renginiuose. Pagrindinis jų šių metų projektas itin aktualus dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos kontekste – jie vysto dronų…
