Lapkritį galima laikyti juodos spalvos mėnesiu, kadangi visame pasaulyje vyksta „juodojo penktadienio“ išpardavimai. Atspindint šio laikotarpio nuotaikas, interjero dizainerė Anna Ilmere, kartu su „Pigu.lt“ prekybos centru internete atskleidžia juodos spalvos paslaptis ir pristato tendencijas, kurios leis sėkmingai įsileisti šią madingą spalvą į savo namų interjerą. Anot dizainerės, kartais užtenka mažų detalių, pavyzdžiui, pasirinkti pilką, antracito ar matinės juodos spalvos sienos apdailą. Rafinuotos elegancijos jausmui sukurti pakanka vienos ryškios detalės Interjero dizainerė Anna Ilmere teigia, kad juoda neabejotinai gali būti laikoma giliausia ir bene stipriausią jausmą sukeliančia spalva, kuri greitai patraukia akį savo paslaptingumu. Natūralu, kad tai išryškėja renkantis tiek juodus rūbus, tiek ir interjerą. Renkantis aprangą ar aksesuarus, juoda spalva…
„Rafako“ pamokos Lietuvos statybininkams: numatyti rizikas ir pasiruošti deryboms dėl sutarčių sąlygų
Šie metai Lietuvai atnešė iššūkių ne tik suvaldant COVID-19 pandemiją, bet ir įgyvendinant reikšmingus statybos projektus. Sausį buvo nutraukta rangos sutartis su Kaune stadioną stačiusia Turkijos įmone „Kayi Insaat“, spalį paaiškėjo, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų vykdyti nebegali Lenkijos bendrovė „Rafako“. Sutarčių nutraukimas abiem atvejais ne tik sustabdė projektus, bet ir į finansinę duobę įstūmė subrangovus, kuriems liko nesumokėtos milijoninės sumos už atliktus darbus. Advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujančios partnerės Ligitos Ramanauskaitės teigimu, rangos ir subrangos santykiai yra tarsi trikampis, kurio kampuose yra užsakovas, norintis įgyvendinti projektą ir turintis tam lėšų, generalinis rangovas, pajėgus projektą įgyvendinti, ir subrangovai, generalinio rangovo pasitelkiami atlikti tam tikrus darbus. „Tvirčiausias pozicijas čia užima užsakovas…
1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių perlaidojimo metinės: Vilnius kviečia apsilankyti atvertoje koplyčioje ir pasivaikščioti po istorines Rasų kapines
Prieš metus, lapkričio 22 d., Vilniuje vyko iškilmingos 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės Rasų kapinėse. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia dar šį savaitgalį skirti laiko pasivaikščiojimui po istorines miesto vietas ir užsukti į visuomenei atvertą Sukilėlių koplyčią bei pasivaikščioti po kelis šimtmečius menančias Senąsias Rasų kapines. „Karantino savaitgaliai – puikus laikas daugiau būti gamtoje, daugiau judėti gryname ore, atrasti Vilnių ir jo apylinkes. Šį savaitgalį, minint 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių perlaidojimo metines, kviečiu pasivaikščioti po gražėjančias istorines Rasų kapines. Į maršrutą verta įsitraukti ir didvyriams skirtą koplyčią, kurią atveriame šį savaitgalį visuomenei – jeigu dar nebuvote, tai puiki galimybė saugiai, nesibūriuojant joje apsilankyti“, – sako sostinės…
Vilniaus ir Alytaus jaunimas sprendė kibernetinio saugumo ir mokslo per karantiną problemas
Hakatonai, suteikiantys jaunimui galimybę spręsti aktualias problemas, aktyvų jaunimą subūrė Vilniuje ir Alytuje. Sostinėje nugalėtojų komanda siekia spręsti mokymosi motyvacijos iššūkius per karantiną. Alytuje geriausia idėja pripažinta dirbtinio intelekto pagrindu vystoma antivirusinė programa. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ inicijuotos kūrybinės dirbtuvės „Startuoliai keičiantys visuomenę” jau persirito į antrąją pusę ir net šalyje paskelbtas karantinas hakatonų nesustabdė – formatas lengvai persikėlė į virtualią erdvę. „Karantinas tikrai koreguoja ne vienos srities darbus ir veiklas, tačiau reikia pripažinti, kad technologijų pasaulyje yra šiek tiek lengviau. Negalėdami susitikti gyvai, hakatonus perkėlėme į virtualią erdvę, kur mentoriai ir dalyviai gali patogiai bendrauti, keistis idėjomis ir vis tiek išlikti saugūs”, – sako asociacijos „Langas į ateitį” projekto…
Imunologė prof. A. Žvirblienė: sėkmingas vakcinų kūrimas teikia vilčių įveikti pandemiją
Vakcinos yra ta priemonė, kuri teikia daugiausia racionalių vilčių, kad anksčiau ar vėliau pavyks pažaboti visame pasaulyje siaučiančią COVID-19 pandemiją. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, naujausi bendrovių „Pfizer“ ir „Moderna“ pasiekimai kuriant vakcinas nuo koronaviruso išties įspūdingi – pasiektas neįtikėtinai aukštas jų veiksmingumo lygis. Šią savaitę pasaulio dėmesio sulaukė kompanijų „Pfizer“ ir „Moderna“ paskelbtos ataskaitos apie itin sėkmingus vakcinų klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus. Ką šios ataskaitos parodė? Visi skaitėme naujausius pranešimus apie tyrimų metu parodytą įspūdingai aukštą šių įmonių kuriamų vakcinų veiksmingumą – net 95 proc. Tai reiškia, kad 95 proc. savanorių, kuriems klinikinių tyrimų metu buvo suleista bandomųjų vakcinos dozių, buvo apsaugoti nuo užsikrėtimo…
Sulenkiami telefonai grįžta – kodėl vėl auga jų populiarumas?
Ar atsimenate tą metą, kai buvo pristatyti pirmi sulenkiami telefonai? Tai buvo visiška įrenginių revoliucija. Kiekvienas technologijų mėgėjas savo kišenėje būtinai turėjo turėti besilankstantį prietaisą. Prekės ženklai vieni po kitų pristatė sulenkiamus modelius, tačiau po kurio laiko ši mada ėmė blėsti. Pastaraisiais metais vėl girdime apie sulenkiamų telefonų sugrįžimą, tiesa, dabar jie daug inovatyvesni nei pirmtakai. Nuo ko prasidėjo sulenkiamų telefonų era ir kas paskatino jų grįžimą į rinką? Pirmieji sulenkiami telefonai Pirmasis sulenkiamas telefonas dienos šviesą išvydo dar 1996 m. Tuomet tai tapo tikra sensacija. Nors šis įrenginys vis dar turėjo tų laikų telefonams būdingą anteną ir mažą ekraną, tačiau tokia neįprasta forma ir kompaktiškumas iškart sužavėjo vartotojus. Telefonai…
Jolitos Vaitkutės instaliacijoje – atspaudas, kurį paliekame išmesdami maistą (FOTO, VIDEO)
Vis dar retai susimąstome, kiek maisto išmetame per metus ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurta instaliacija „Foodprint“ primena, kad pernelyg dažnai išmetame produktus, kuriuos dar galėtume suvartoti. Arba tiesiog atiduoti tiems, kam maisto paprasčiausiai trūksta. Meninei instaliacijai „Foodprint“ sukurti Jolita Vaitkutė panaudojo savo pačios piršto atspaudą. Atspaudo linijos sudėliotos iš 60 kilogramų maisto – būtent tiek vidutiniškai išmeta Lietuvoje gyvenantis žmogus. „Nors instaliacijas iš maisto esu dariusi ir anksčiau, tačiau šis kūrinys yra ypatingas. Nustebau, kai sužinojau, kad Lietuvoje tarp labiausiai išmetamų produktų yra duona, pienas, bulvės ir bananai. Nuoširdžiai tikiu, kad išmetamą maisto kiekį galima būtų sumažinti, kiekvienam mūsų padarius net ir nedidelį žingsnį atsakingesnio…
Apklausa: dirbdami prasimankština tik vienas iš 100 žmonių
Darbingo amžiaus žmogus vidutiniškai šešias valandas per dieną praleidžia sėdėdamas prie darbo stalo nuo jo praktiškai nepakildamas, rodo užsienio mokslininkų paskaičiavimai. Lietuvoje taip elgiasi daugiau kaip trečdalis (36 proc.) darbingo amžiaus žmonių, o reguliariai trumpas mankštos pertraukėles daro tik vienas iš šimto mūsų šalies biurų darbuotojų. Daugeliui mūsų šalies darbuotojų mankšta atrodo nesuderinama su darbo vieta – niekada darbe nesimankština arba tai daro retai net 86 proc. repondentų. Dažniausiai darbe mankštinasi vyresni asmenys – 50-60 m. amžiaus grupėje mankštos pertraukėles visada arba dažnai daro 18 proc., o 18-29 m. amžiaus grupėje – 14 proc. darbuotojų. Akivaizdu ir tai, kad Lietuvoje darbuotojai nemėgsta dažnai pajudėti tiesiog pakildami nuo kėdės. Remiantis apklausos…
Pandeminė Lietuvos bibliotekų kasdienybė: išmoktos pamokos ir nauji rūpesčiai
Lietuvos bibliotekos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos sąlygomis dirba karantino režimu, tačiau ir šiuo sudėtingu metu toliau kuria ir skleidžia įvairų turinį aptarnaujamoms bendruomenėms, naudoja alternatyvias bendravimo priemones ir būdus, tapo tvirtu emocinio stabilumo ir pozityvumo garantu visuomenėje. Net ir per karantiną bibliotekos atveria didžiules lavinimosi, studijų, pramogų ir poilsio galimybes skaitančiai, besimokančiai visuomenei. Bibliotekos realiais darbais prisideda prie emocinės sveikatos gerinimo, suteikdamos galimybę lavintis ir skaityti, ką ne visos pažangaus pasaulio valstybių bibliotekos per karantiną leidžia. Bibliotekos ir toliau turėtų nesustodamos tęsti knygų išdavimą (kontaktuojant ar bekontakčiu būdu), nes šiuo metu kaip niekada iki šiol ir bibliotekų darbuotojai, ir skaitantys žmonės suvokė knygos svarbą gyvenime. Knygų skaitymas – viena iš…
Tyrimas: 7 iš 10 ieško informacijos apie tėvystę, o dažniausiai atsakymus randa forumuose ir socialiniuose tinkluose
Net 7 iš 10 lietuvių, turinčių nepilnamečių vaikų, teigia pirmojo karantino metu ieškoję informacijos, kuri padėtų stiprinti tėvystės įgūdžius. Daugiausia (20 proc.) tėvų patarimų rasdavo socialiniuose tinkluose ar forumuose, rodo reprezentatyvi visuomenės apklausa. Matyti, jog tėvai informacijos ieško pakankamai aktyviai ir daugelyje interneto šaltinių, tačiau ne visada randami patikimi duomenys, kaip tinkamai rūpintis visos šeimos emocine gerove bei psichine sveikata. Anot specialistų, patikimos ir suprantamos medžiagos stoka, ypač pasaulinės pandemijos metu, gali dar labiau išbalansuoti emociškai. Todėl šalyje šiandien pradeda veikti pirmoji tokia nuotolinė edukacinė platforma šeimoms „Auginu Lietuvą“ (www.auginulietuva.lt). Joje bus pateikiama koncentruota, mokslu grįsta, laisvai prieinama ir patikima informacija bei sveikatos specialistų rekomendacijos tėvystės įgūdžiams stiprinti, dažniausiems klausimams…