Klaipėdos valstybinės kolegijos Finansų studijų programai suteiktas „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas. Šį įvertinimą skyrė užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ kartu su Klaipėdos miesto ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“. „Tai yra reikšmingas įrodymas, kad kolegijos Finansų studijų programą baigę specialistai tenkina verslo įmonių lūkesčius ir turi itin aukštas perspektyvas darbo rinkoje. Taip pat parodo kolegijos ir verslo įmonių sėkmingo bendradarbiavimo rezultatą. Daugelis šį kokybės ženklą gavusių aukštųjų mokyklų programų sulaukia didesnio abiturientų susidomėjimo, nes studijos užsienio investuotojų pripažintoje studijų programoje labai išplečia absolventų įsidarbinimo galimybes“, – tvirtino Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo fakulteto dekanė Asta Pancerovienė. Užsienio investuotojai įvertino Klaipėdos valstybinės kolegijos Finansų studijų programos atstovų gebėjimą efektyviai bendradarbiauti su verslu. Pagal vertinimo metu verslo…
VU mokslininkai ištyrė socioekonominį pandemijos poveikį Lietuvai
Antroji COVID-19 infekcijos banga – pavojingesnė už pirmąją, bet šiuo metu ir apie virusą žinome daugiau. 2020 m. pavasarį, siekdami įvertinti koronaviruso situaciją Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai kartu su medikais Vyriausybei pradėjo teikti trumpalaikes ir ilgalaikes epidemijos plitimo prognozes ir atliko tyrimą, kurio vienas iš pagrindinių tikslų buvo sukurti duomenų analize paremtus matematinius COVID-19 epidemijos plitimo modelius, skirtus nusakyti šios epidemijos plėtros tendencijas ir įvertinti epidemijos socioekonominį poveikį Lietuvos bei kitų šalių kontekste. VU mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo karantino padariniai turėtų būti pamoka antrojo karantino laikotarpiu. Išaugo pajamų nelygybė, išskirti ir labiausiai krizės paveikti sektoriai Norėdami nustatyti pajamų nelygybę karantino laikotarpiu, tyrėjai išanalizavo „Sodros“ pateikiamus draudžiamųjų pajamų…
„Citus“ ekspertai: Kiek dar plėsis Vilnius: artimiausi miestai konkurentai ir būsto rinkos perspektyva
„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis Kalbant apie nekilnojamojo turto (NT) rinką Vilniuje, įprasta šį miestą lyginti su visai greta esančiu Kaunu ar vos už kelių valandų automobiliu įsikūrusiais Baltijos kaimynais – Ryga ir Talinu. Žinoma, tiesios tame daug, tačiau verta dairytis ir plačiau: į kitus, kiek atokiau esančius, tačiau panašesnius kitais parametrais miestus – Krokuvą, Vroclavą, Poznanę ir Helsinkį. Jie net ir nutolę nuo Vilniaus panašiu atstumu (700–800 km automobiliu arba 100–150 Eur lėktuvu), todėl gali būti svarstomi kaip alternatyvios lokacijos verslui. Kas svarbu lyginant miestus? Pirmiausia, iš patirties matome, kad Vilnius su minėtais miestais tarpusavyje intensyviai konkuruoja dėl užsienio investicijų ir paslaugų centrų pritraukimo. Dažnai girdime, kad…
Savo istoriją pasaulinei auditorijai pirmąkart pasakos lietuvių architektė: „Norėčiau pamatyti, kaip miestus kuria dirbtinis intelektas“
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje. Į ją garsiausi pasaulio architektūros meistrai kviečiami pasidalyti savo požiūriu ir vertybėmis per architektūros prizmę. Kaip ji persismelkia per žmogų ir jo aplinką, koks projektas įstrigęs giliausiai į atmintį ir kas architektūros laukia tolimoje ateityje – išankstiniame interviu su architekte. Architektūroje esate daugiau kaip 20 metų. Kokia ji buvo tuomet? Visas šis laikotarpis siejasi su Lietuvos stiprėjimu po atkurtos nepriklausomybės. Baigusi bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, magistrantūros į Olandiją išvykau mokytis 2003-iaisiais – tuomet, kai dar buvo labai…
Vilnius mato modernesnių vandens valymo technologijų ir griežtesnės kontrolės poreikį
Vilniaus miesto savivaldybė jau kurį laiką stebi į Vilniaus nuotekų valyklą patenkančių teršalų kiekio augimą ir sparčiai prastėjančią nuotekų sudėtį. Nors valykloje netrukus prasidės valymo įrenginių rekonstrukcija, atnaujinta įranga nebus pajėgi išvalyti nuotekų nuo naujos kartos teršalų, tokių kaip plastiko dalelės ar ištirpęs plastikas. Spręsdama šią problemą, savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu skirti papildomą finansavimą modernioms valymo technologijoms nuotekų valykloje diegti. „Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo pradėta planuoti beveik prieš dešimtmetį, todėl kai kurie sprendimai nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Nuotekose daugėja plastiko dalelių ir plastiko minkštiklių, kurie mirtinai pavojingi upėse gyvenantiems organizmams ir kenkia visai gyvajai aplinkai. Norint užkirsti kelią taršių dalelių patekimui į aplinką, valykloje būtina diegti į…
Skrandžio rūgštingumo problemoms pagaliau atsirado natūralus sprendimas
Skrandžio rūgštingumo problemoms pagaliau atsirado natūralus sprendimas. Gydytoja pristatė naujos formos saldymedį — DGL Skrandžio rūgštingumo problemos šiandien — itin dažnos, o vadinamąjį „rėmens ėdimo“ jausmą, ko gero, bent kartą gyvenime yra tekę pajusti kiekvienam mūsų. Susidūrusieji su skrandžio rūgštingumo disbalansu netrunka pastebėti, kad šiuo metu populiariausi rinkoje vaistai skrandžio rūgštingumui nukreipti labiau į simptominį gydymą, arba į greitą ir trumpalaikį blogų pojūčių eliminavimą, arba į negrįžtamą skrandžio rūgšties gamybos slopinimą, o neretai ir pasižymi šalutiniais poveikiais. Vis dėlto žmonės dažnai nebenori iš karto griebtis cheminių preparatų, todėl dažnai ieško natūralių, inovatyvių būdų, kurie padėtų saugiai ir užtikrintai kovoti su skrandžio rūgštingumo problemomis. Biomedicinos mokslų daktarė, docentė ir šeimos gydytoja…
Dovilė Rusytė. Programėlių duomenys atspindi savijautą: kaip išnaudoti technologijų potencialą?
Kiek savo telefone turite programėlių, susijusių su sveikata? Tų, kuriose sekate miego režimą, per dieną suvaikščiotų žingsnių skaičių, svorį, suvalgytą maistą ar išmaniojo laikrodžio fiksuojamą širdies ritmą? Neabejoju, kad tokių skaitmeninių sveikatos rodiklių programėlių turite bent kelias. Jos vis labiau įsitvirtina mūsų gyvenimuose ir tenka pripažinti, kad inovacijų reikšmę dar labiau sustiprino pasaulinė pandemija. Tad verta pažvelgti, kaip visa tai galime panaudoti ne tik savistabai. Proga išnaudoti pandemijos iššūkius Koronavirusas neįtikėtinai apsunkino pasaulio sveikatos sistemų darbą. Nepaisant visų neigiamų pasekmių, COVID-19 kaip niekas kitas pagreitino skaitmenizacijos procesus sveikatos įstaigose, o dalis įprastų gydymo paslaugų tapo nuotolinės. Galiausiai ėmė įsitvirtinti telemedicinos paslaugos, kurios suteikia medikams galimybę nuotoliniu būdu stebėti pacientą ir…
Ko mus išmokė nuotolinis ugdymasis: padeda tinkama įrenginių priežiūra ir fizinis aktyvumas
Šiandien nuotolinis mokymasis tapo naująja realybe ir absoliučiai daugumai mokinių yra visiškai įprastas, natūralus ir dažnai nebesukelia sunkumų. Vis tik nuotolinės pamokos atneša papildomų iššūkių visai šeimai – interneto ryšio trikdžius namuose, kompiuterio veikimo problemas, klausimus dėl vaikų duomenų saugumo, emocinės bei fizinės sveikatos. Kaip namuose užtikrinti sklandų nuotolinį ugdymą, karantinui tęsiantis? Nuolat grįžkite prie pagrindų Net jei jaučiate, jog nuotolinių pamokų realybę esate įsisavinę, specialistai rekomenduoja nuolat peržvelgti ir patikrinti pagrindinius nuotolinio ugdymosi įrankius bei įsitikinti, ar jie veikia be trikdžių. „Profilaktinis patikrinimas leidžia užkirsti kelią nemaloniems netikėtumams, kai programos ar įrenginiai neveikia tinkamai per svarbiausias pamokas ar skambučius. Tad, pavyzdžiui, kompiuterį retkarčiais reikia „išvalyti“ ir vėl paruošti naudojimui…
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti situaciją
Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Reikšdamas susirūpinimą ir siekdamas gerinti susiklosčiusią situaciją, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje pradeda vykdyti informacinę kampaniją, skirtą tėvams išeivijoje šviesti dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos. „Nemažai tėvų išeivijoje mano, kad jų vaikams nėra poreikio mokytis lietuvių kalbos, nes jų vaikai tikriausiai negyvens Lietuvoje. Tačiau jau seniai yra žinoma, kad, gyvenant užsienyje, gimtosios kalbos mokymasis yra itin svarbus tapatybei puoselėti, o daugiakalbystė yra labai naudinga vaiko raidai. Pastebime, kad dalis vaikų,…
Studentai pašiepė skubotą ministerijos sprendimą dėl norminių studijų kainų kėlimo
Šią savaitę planuojama priimti sprendimą dėl LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) dar sausio 18 d. pateikto projekto dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo, kuriuo siūloma gerokai didinti normines studijas kainas – tai yra, studentui valstybės skiriamą finansavimą studijoms. Tuo tarpu studentai nepritaria šiuo metu vykstančiam procesui, nes jis, anot jų, yra įgyvendinamas skubotai ir gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą bei turėti kitų neigiamų pasekmių, o pirmasis žingsnis turėtų būti studijų finansavimo modelio keitimas. Į šio klausimo svarstymą Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nusprendė pažiūrėti su humoru ir paskelbė sprendimą pašiepiančią memų (komiškų iliustracijų) seriją (atsisiųsti paveikslėlius galite čia). Studijų kaina didinama studijų prieinamumo sąskaita? Nors, kaip rašoma LSS pranešime spaudai,…