2021 m. vasario 15 d. pranešimas žiniasklaidai Mūsų visų – istorikų, mokytojų, politikų, žurnalistų, tėvų – pareiga yra perduoti vaikams Lietuvos istoriją ir meilę laisvei, bet kiekviena karta neišvengiamai Lietuvos laisvę suvokia savaip. Todėl Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Tomas Bičiūnas skelbia 1–12 klasių moksleivių nuotraukų konkursą „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“ Jis simboliškai vyks tarp dviejų mūsų valstybės laisvei kertinių datų: nuo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios, iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – Kovo 11-osios. „Lietuvos laisvė nėra abstrakti sąvoka – tai kiekvieno iš mūsų gyvenimas laisvoje Lietuvoje. Auga jau antra laisvės karta, ir jie mato laisvę savaip. Karantinas yra sunkus iššūkis, bet kartu suteikia galimybę pamąstyti,…
Genetikė apie vieną didžiausių vėžio diagnostikos pasiekimų: tai gydymą perkėlė į kitą lygį
Prieš keletą dešimtmečių onkologinių ligų diagnostika buvo tokia ribota, kad pacientas galėdavo išgirsti tik nuosprendį – „jums vėžys“. Šiandien situacija yra kitokia – dabartinės galimybės, padedančios išsamiai ištirti piktybinį naviką, daugeliu atvejų atveria kelią į tikslesnį onkologinių ligų gydymą ir suteikia pagrindą kurti naujus, efektyvesnius vaistus. Gydytojos genetikės doc. dr. Jūratės Gruodės teigimu, apie tai, kokias ribotas onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybes turėjome prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, net sunku kalbėti. Tuo metu nebuvo galima nustatyti tikslios ligos diagnozės, parinkti pacientui reikalingo gydymo. „Kuo tiksliau nustatome ligą, tuo tinkamesnį gydymą galime parinkti, todėl diagnostikos pokyčiai buvo labai svarbūs. Per pastaruosius dešimtmečius įvyko didžiulė ne tik instrumentinės, bet ir naviko…
Teismas iš esmės nagrinės skundą dėl „Mezon“ dažnių pardavimo
Vilniaus apygardos administracinis teismas šiandien nutarė priimti „Telia Lietuva“ skundą dėl „Mezon“ dažnių ir nagrinėti jį iš esmės. Dabar bendrovei „Telia“ teks teismui pasiaiškinti, kaip jos teisės neva buvo pažeistos, jei ji pati tų teisių atsisakė nusprendusi nedalyvauti „Mezon“ verslo pardavimo procese. „Teisinę „Telia“ kovą prieš Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) vertiname kaip bandymą stabdyti ar bent jau vilkinti realią konkurenciją fiksuoto interneto rinkoje. „Mezon“ turi ketinimų šioje rinkoje rimtai konkuruoti, tad natūralu, jog tai kelia nepatogumų ilgamečiam dominuojančiam žaidėjui. Vis tik svarbu pabrėžti, jog šiandienos sprendimas toli gražu dar nereiškia, kad teismas įžvelgė kokį nors „Telia“ teisių pažeidimą“, – sako Pranas Kuisys, UAB „Mezon“ direktorius. „Telia“ siekė teismuose panaikinti Ryšių…
Atliekama vis daugiau tyrimų koronaviruso mutacijoms nustatyti, naujų atvejų kol kas neužfiksuota
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) informuoja, kad šią savaitę sekoskaitos tyrimus koronaviruso (COVID-19) mutacijoms nustatyti planuoja pradėti Santaros klinikos, o praėjusią savaitę Kauno klinikose viruso atmainų nenustatyta. Tuo tarpu atsakymai Lietuvą iš European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC) laboratorijos, į kurią praėjusią savaitę išsiųsti beveik 200 ėminių, turėtų pasiekti greitu metu. Praėjusią savaitę Kauno klinikų laboratorijoje sėkmingai ištirta 15 genomų, iki šiol iš viso čia atlikti 32 genomo tyrimai, o ateityje įstaigos atliekamų tyrimų skaičiai turėtų augti. Šiomis dienomis sekoskaitos tyrimus turėtų pradėti atlikinėti ir Santaros klinikos – vyksta paskutiniai parengiamieji darbai. Planuojama, jog per savaitę čia bus atliekama 384 tyrimai, o vėliau, esant poreikiui, šis skaičius galės augti. Vilniaus universiteto…
Duomenų apžvalga: koronaviruso atvejų mažėja, tačiau dauguma savivaldybių išlieka raudonojoje zonoje
Lietuvoje išlaikomos naujų atvejų skaičiaus mažėjimo tendencijos, tačiau dauguma savivaldybių dar vis yra raudonoje zonoje (scenarijus C). Atvejų skaičiaus ir teigiamų tyrimų procento kritimas 2021 m. vasario 8-14 d. išliko stabilus – pandemijos pagreitis buvo -16 %. Išlaikius panašų neigiamą pagreitį, Lietuva geltoną zoną (scenarijų B) pasiektų kovo viduryje. Šiuo metu 51-oje Lietuvos savivaldybėje 7 dienų naujų atvejų vidurkis yra 10 arba mažiau atvejų. Plačiau su COVID-19 situacijos apžvalga galite susipažinti čia. Taip pat kviečiame susipažinti su Užsienio reikalų ministerijos parengta Covid-19 situacijos apžvalga užsienio šalyse. Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt. Pranešimą paskelbė: – -, Spaudos tarnyba, Vyriausybės kanceliarija
Klaipėdos valstybinės kolegijos pastatas nusidažė vėliavos spalvomis
Klaipėdos valstybinė kolegija jungiasi į Lietuvos trispalvių jūrą, kuri netrukus užlies ne tik visą šalį, bet ir kiekvieną pasaulio kampelį, kuriame gyvena lietuvių. Lietuva mini Valstybės atkūrimo dieną. Jos išvakarėse Kolegijos Verslo fakuleteto (Janystės g. 1) fasadas nutviekstas geltonai, žaliai ir raudonai. „Vasario 16-oji simbolizuoja mūsų dvasios stiprybę ir ryžtą. Išlikime stiprūs, vieningi ir tikintys savo jėgomis, nepraraskime tikrųjų vertybių, saugokime iškilią istoriją ir tradicijas, puoselėkime toleranciją ir pagarbą vienas kitam“, – kviečia Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė. Ant Kolegijos fasado (Janusytės g. 1) trispalvės šviesos įjungtos vasario 15 d. ir švies iki vasario 18 d. ryto. Šitokiu būdu Kolegijos bendruomenė švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šimtametę patirtį sukaupusi…
Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?
Šiandien minima viena svarbiausių Lietuvos švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas tapo pagrindu tautos laisvei. Šis svarbus įvykis užfiksuotas ir pašto ženkluose – po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos paštas šia tema išleido net 26 pašto ženklus. Kas vaizduojama šiuose pašto ženkluose? „Pašto ženklai yra daugiau nei tik būdas apmokėti laiško ar atviruko siuntimą – juose užfiksuojami visai šaliai svarbūs istoriniai įvykiai, asmenybės, kultūros objektai ir kita. Pašto ženklai padeda pasakoti Lietuvos istoriją visam pasauliui. Apie Lietuvai ypatingą Vasario 16-osios šventę pasauliui žinia siųsta beveik 30-čia pašto ženklų, kurie išleisti atgavus Nepriklausomybę,“ – sako Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.…
Dietologė dr. E. Gavelienė apie miltinius patiekalus: „Neturėtume jų bijoti“
Užgavėnės ar sekmadienio pusryčiai daugelyje šeimų neįsivaizduojami be blynų. Miltiniai patiekalai – neatsiejama žmonių raciono dalis, kuri pirmiausia išeliminuojama pradėjus sveikai maitintis. Tiesa, miltinių patiekalų nereikėtų taip nuvertinti, nes juose taip pat gausu žmogui reikalingų maistinių medžiagų, sako prekybos centro „Rimi“ sveikesnės mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė – svarbu suvartojamas kiekis, pasirinkti miltai ir valgymo laikas. Baimė miltams – nepagrįsta Miltai – patiekalų sudėtinė dalis. Jie gaminami permalant dažniausiai grūdus, tačiau gali būti permalami riešutai, ankštinės daržovės, sėklos ir kt. Pačių miltų nevalgome – iš jų gaminami patiekalai, todėl miltinio gaminio vertingumas sveikatos prasme, pasak gydytojos dietologės, priklauso nuo to, iš kokių miltų pagaminamas, kokie kiti priedai naudojami,…
G. Šavelė. Europietiškų milijardų dalybų užkaboriai
Šiomis dienomis naršant viename socialiniame tinkle, mano akis užkliuvo už garsios Margaret Tečer citatos, kurios moralas – valstybė neturi savo pinigų, yra tik mokesčių mokėtojų pinigai. Ir kad mokesčių mokėtojai ne tik gali, bet ir privalo sekti, kaip valstybės tarnautojai išleidžia jų pinigus. Šis teiginys, kad visuomenė turi būti budri, stebėdama, kaip skirstomi Lietuvos biudžeto pinigai, yra ypatingai svarbus dabar. Taip, dabar, kai karantinas visus išvargino sėdėjimu namuose. Kai visi laukiame, kol atitrūksime nuo nemielų, ribojančių mus „karantino grandinių“ ir galėsime laisviau judėti, bendrauti ir gyventi. Ir kai daugelis mūsų visiškai nenori domėtis pinigais, kurių nėra mūsų banko sąskaitose. Europos Sąjunga Lietuvos ekonomikos atsigavimui skiria per 5 milijardus eurų. Ar…
Užgavėnių stalui – čirviniai blynai: receptas, kuris primins vaikystę
Šiemet žiema gausi sniego, o už lango dar spaudžia šaltukas, tačiau Užgavėnės neabejotinai yra viena iš pavasarį pranašaujančių švenčių. Ir nors dėl karantino jų šįmet su šokiais ir dainomis aplink laužą atšvęsti nepavyks – Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad tradicinis blynų kepimas yra lengviausias būdas, leidžiantis simboliškai paminėti žiemos išvarymą. „Anksčiau per Užgavėnes lietuviai valgydavo riebią mėsą, tačiau laikui bėgant tradicijos pasikeitė ir dabar bene populiariausiu šios šventės patiekalu išlieka įvairūs blynai. Užgavėnių blynai dažniausiai buvo kepami miltiniais, o prie jų derinami skirtingi padažai – ypač riebesni mėsos, lašinukų, grietinės. Tuo tarpu smaližiai mėgaujasi obuoliais ar obuolių uogiene pagardintais blynais“, – pasakoja V. Juodkazienė. Lietuviai blynams…