Nors už lango vis skaisčiau šviečia saulė ir į lauką kviečia bundanti gamta, tačiau kai kuriems iš mūsų trūksta energijos net pakilti nuo sofos – paskutines jėgas atima nuolatiniai peršalimai ar kiti negalavimai. Marijampolės „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Živilė Sinkevičienė teigia, kad dėl tokios savijautos gali būti kaltas pavasarinis vitaminų stygius. „Energijos trūkumą ir įvairias kitas sveikatos problemas gali sukelti ir vitaminų bei mikroelementų stygius. Paprastai pavasarį dažniausiai trūksta vitaminų C ir D, bet gali trūkti ir kitų medžiagų – B grupės, A, E vitaminų, geležies. Norėdami tuo įsitikinti, turėtume pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus“, – sako gydytoja. Pavyzdžiui, tai, kad organizme trūksta A, E vitaminų, liudija lūžinėjantys nagai, slenkantys…
Lietuvos ir Švedijos aplinkos ministrai aptarė ir „Grigeo Klaipėdos“ precedentą
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketvirtadienį paprašė Švedijos aplinkos ministro Pero Bolundo pagalbos kalbantis su Rusija dėl Kaliningrado srities vaidmens keliant aplinkosaugos standartus Baltijos jūroje. Savo ruožtu Peras Bolundas pakvietė Simoną Gentvilą prisidėti prie pirmojo Jungtinių Tautų aplinkosaugos konferencijos penkiasdešimtmečio. „Lietuvoje ir šioje jūros pusėje vis dar kenčiame nuo eutrofikacijos, kurią sukuria žemės ūkis ir netvarkingos nuotekos. Mes per daug teršiame ir tai net plika akimi matosi: vandens skaidrumas aplink Klaipėdą ar apskritai rytinėje Baltijos jūros dalyje sudaro tik apie metrą, kai Švedijos krantuose gali matyti 5-7 metrus į gylį“, – virtualiame dvišaliame susitikime sakė Simonas Gentvilas. Lietuvos aplinkos ministras Švedijos aplinkos ministrui papasakojo ir apie rezonansinę „Grigeo Klaipėdos“ taršą šiapus…
Dermatologė atskleidė, kaip sustiprinti miego įtaką grožiui
Grožio miegas nėra mitas – naktį ilsintis mūsų kūnai tarsi persijungia į atsinaujinimo režimą, pašalinami dienos metu patirti ląstelių pažeidimai. Atsikėlus ryte išvaizda būna žvali, o kūnas – atsipalaidavęs. Todėl dermatologai pabrėžia odos priežiūros rutinos svarbą – mūsų odai apsaugoti ir puoselėti skirti produktai prieš miegą turi būti naudojami tam tikra tvarka. „Prieš pradėdami planuoti vakarinę grožio rutiną turime suprasti, kas vyksta mūsų kūne, kai miegame. Naktį replikuojasi kamieninės ląstelės, kurios palaiko odos jaunystę. Kitaip tariant, senas ląsteles pakeičia naujos. Po to pagreitėja kolageno gamyba, sunaikinami kenksmingi laisvieji radikalai ir prasideda aktyvus DNR bei ląstelių pažeidimų taisymas. Miegant odos ląstelės sugeba panaikinti UV spindulių, oro taršos ir chemikalų sukeltą žalą“,…
Tyrimas: gyventojų banko paskolos ar pradinis įnašas negąsdina – sunkiausia būstą išsirinkti
Būsto rinkai šalies didmiesčiuose nemažinant apsukų vis daugiau gyventojų siekia įsigyti savo svajonių namus. Visgi nusipirkti būstą – tai ne tas pats, kas naujus batus ar televizorių. Dėl to tokį pirkinį planuojantiems gyventojams paprastai kyla nemažai klausimų ar sunkumų. Kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, didžiausiu iššūkiu gyventojams šiandien tampa ne lėšų sukaupimas pradiniam įnašui, o paties būsto pasirinkimas. Lūkesčiams augant būstą išsirinkti tampa vis sunkiau Beveik pusė (47 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad būsto pirkimo procese sudėtingiausias jiems buvo būtent pats pirmasis etapas – tinkamo būsto paieškos. Tuo tarpu 39 proc. buvo sunku sukaupti pradinį įnašą. Kas ketvirtam gyventojui kilo…
Išvaizdusis artišokas: neįtikėtinas skonis ir sąsajos su Marilyn Monroe
Nors artišokai dažnai yra vadinami daržovėmis, šis augalas iš tiesų yra gėlių rūšis. Iš Viduržemio jūros regiono kilę artišokai šimtmečius buvo vartojami ir kaip maistas, ir dėl gydomųjų savybių. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, sako, kad mūsų šalies pirkėjai jis labiau atranda artišokus ir mėgsta šį išvaizdų augalą ne tik dėl ypatingo, riešutinio skonio, bet jis vertinamas ir dėl naudos organizmui, nes artišokuose yra gausu vitamino C bei antioksidantų. „Artišokų augalams būdingi giliai dantyti dideli lapai, užaugantys iki vieno metro ilgio. Susiformavus žiedams jie iš karto nuvysta. Artišoko skonis yra subtilus ir panašus į riešutus, o jo mažiausios galvutės ar pumpurai dažniausiai būna patys skaniausi ir…
Mokslininkas T. Vedlūga apie elektroninės sveikatos sistemą: gydytojų ir pacientų vaidmuo jos kūrime ir tobulinime yra per mažas
Lietuvos nacionalinės e. sveikatos sistemos kūrimas buvo pradėtas prieš 20 metų ir iki šiol tai viena aktualiausių ir įvairiausių atgarsių visuomenėje susilaukiančių temų. Nors e. sveikatos sistemos vertė ir gydytojams, ir pacientams yra akivaizdi, tačiau realybėje, deja, ši sistema dar nėra tokia veiksminga ir efektyvi. Socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto lektorius Tomas Vedlūgos savo disertaciją paskyręs elektroninės sveikatos sistemos modelio tyrimui sako, kad jos kūrimo ir tobulinimo procese vienas didžiausių iššūkių išlieka suinteresuotų grupių – gydytojų ir pacientų – aktyvesnis įtraukimas į šios sistemos kūrimą ir tobulinimą. Tomai, kodėl savo mokslinio tyrinėjimo objektu pasirinkai e. sveikatos sistemą? Tai yra išskirtinė su žmogaus sveikata ir gyvenimo kokybe susijusi sritis…
Ką pasirinkti: gydyti kanalus ar šalinti dantį?
Gydytojo kėdėje vis dar nutirpstame sužinoję, kad pažeista danties pulpa ir reikės gydyti šaknų kanalus. Galvodami, kad tai reiškia ilgą ir skausmingą gydymą, dažnai nusprendžiame dantį tiesiog pašalinti. Tačiau odontologai tam nepritaria, nes šiuolaikinis endodontinis gydymas padeda išsaugoti nuosavą dantį ir išvengti brangios implantavimo procedūros. Kodėl nereikia bijoti dantų šaknų kanalų gydymo, kaip jo išvengti ir atpažinti, pasakoja odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ gydytoja Rugilė Jonelienė. Sovietinių laikų atsiminimas – nepakeliamas skausmas Visi žinome – labiausiai žmonės odontologo kėdėje bijo skausmo. Tai baimė, nulemta praeities atsiminimų, kai dantys buvo gydomi be nuskausminimo ir be šiuolaikinių technologijų. Gydytojams odontologams pažįstamas toks scenarijus: pajutus pirmuosius simptomus delsiame kreiptis į gydytoją, ėduonis progresuoja,…
Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas – nuo šiol ne tik nuo kranto, bet ir laivu atviroje jūroje
Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais šiuo metu atlieka Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių tyrimus. Šiemet pirmą kartą paukščių monitoringas vykdomas ne tik nuo kranto, bet ir laivu atviroje jūroje. „Vykdant valstybinį aplinkos monitoringą bus įvertinta paukščių rūšinė sudėtis, gausumas ir pasiskirstymas. Apskaitų iš laivo metu taip pat bus fiksuojami tiriamojoje teritorijoje aptikti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, o pagal žiemojančių paukščių populiacijos gausumą bus nustatyta jūros aplinkos būklė”, – sako Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė. Žiemojančių jūros paukščių tyrimai atliekami visoje Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – Sambijos ir Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėse. „Pagal pirminius pastebėjimus pagrindinės rūšys, kaip ir buvo galima tikėtis, yra…
Menas Vilniaus oro uosto stovėjimo aikštelėje: kviečia panirti į meną neišlipus iš automobilio
Meno išsiilgusius tapytojas Ramūnas Dagys nuo kovo 27–osios vakaro kvies į parodą „Miražas“, kuri bus surengta neįprastoje menininkams erdvėje – daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje Vilniaus oro uoste. Pasinerti į dailininko meno kūrinius bus galima neišlipus iš automobilio. Visą mėnesį (iki balandžio 27-osios) R.Dagio tapybos darbus bus galima išvysti „Unipark“ P4 ilgalaikės stovėjimo aikštelės 6-ajame aukšte. Menininko paveikslai iš jo dirbtuvių buvo perkelti ir pritaikyti ypatingai ekspozicijos vietai: išdidinti taip, kad būtų patogu juos apžiūrėti net sėdint automobilyje. Vizualinę meno patirtį papildys ir garsas: lankytojai turės galimybę klausytis pasirinkto muzikinio garso takelio arba įrašyto pokalbio su darbų autoriumi R.Dagiu. Erdvėje taip pat bus sukurta šviesų kompozicija, leisianti parodos lankytojui pasijausti lyg būtų…
Gydytoja paaiškino kaip spręsti skrandžio rūgštingumo problemos
Dažnas mūsų pastebi, kad anksčiau galėjo drąsiai valgyti pačius aštriausius patiekalus ar užkandžiauti vėlai vakare, ir kitą dieną savijauta vis tiek būdavo puiki. Tačiau bėgant metams, net jeigu ir neteko susidurti su rimtesnėmis sveikatos problemomis, suvalgius sunkiau virškinamo bei aštresnio maisto vis dažniau ima pasireikšti nemalonūs simptomai: suprastėjęs virškinimas, rėmuo, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir kt. Tai nėra atsitiktinis reiškinys. Biomedicinos mokslų daktarė, docentė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė sako, kad taip nutinka dėl kelių priežasčių: „Bėgant metams silpnėja visi kūno raumenys, tarp jų ir apatinio stemplės sfinkterio raumenys, kuris atsakingas už stemplės apsaugą nuo rūgštaus skrandžio turinio. Kita priežastis ta, kad su amžiumi virškinimo sistemoje prasideda tam tikri pokyčiai…