Nuo rugpjūčio 15 d. prasideda paukščių medžioklės sezonas. Aplinkos ministerija primena, kad nuo šių metų paukščius draudžiama medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais. Medžiotojai šiuos aplinką teršiančius šaudmenis turi perduoti teritorinei policijos įstaigai, kuri pasirūpins jų saugiu nukenksminimu ir perduos utilizavimui. Taip siekiama mažinti švino bei jo junginių daromą žalą aplinkai ir gyvūnams. Po vandens paukščių medžioklės lieka nemažas taršos švinu pėdsakas. Pelkės ir kitos šlapynės, svarbios gausia biologine įvairove, retomis ir saugomomis rūšimis, kovojant su klimato kaita, tam ypač jautrios. Švinas kenkia paukščiams, jų praryti švininiai šratai sukelia trumpalaikį ar ilgalaikį toksinį poveikį, kuris baigiasi paukščio žūtimi. Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus vien tik…
Veikdama didesniu našumu „Toksikos“ deginimo jėgainė dirba taip pat saugiai
2021 birželio 22 d. ir 28 d. Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos užsakymu buvo atliktas planinis patikrinimas UAB „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo jėgainėje. Tyrimai parodė, kad deginimo jėgainė veikia nepriekaištingai saugiai. Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai pavojingų atliekų deginimo jėgainėje vykdė į aplinką išmetamų teršalų matavimus. Gautos reikšmės, tris kartus pakartojus matavimą, parodė, kad nebuvo viršytos sunkiųjų metalų ribinės vertės. Užfiksuoti sunkiųjų metalų kiekiai mažesni šimtais ar net tūkstančiais kartų už leidžiamą normą. Matuojant anglies monoksido (CO), azoto oksidų (NOX), sieros dioksido (SO2), kietųjų dalelių parametrus, viršijimų taip pat neužfiksuota. Šiemet per pirmą pusmetį „Toksika“ sutvarkė 10 480 tonų pavojingųjų atliekų, o deginimo jėgainėje sudeginta rekordiškai daug – 5 641 tona…
Atskleidė faktus apie rūšiavimą: gali būti naudinga ir jūsų piniginei
Kas yra tie žmonės, kurie atneša žaliąsias idėjas į mūsų kasdienybę: tėvai, mylimieji, kaimynai, kolegos? Ir kokiu būdu – įkvėpdami, sudrausmindami, o gal pagąsdinę? „Mane sugėdino draugė. Sako – visi sąmoningi žmonės rūšiuoja“, – suglumino dainininkę Rasą Kaušiūtę draugės žodžiai, išgirsti prieš kelerius metus. Nuo tada dainininkė į atliekas ėmė žvelgti atsakingiau. O žurnalistę, televizijos laidos „Atliekų kultūra“ redaktorę Rūtą Lukoševičiūtę susimąstyti apie rūšiavimą paskatino jos pašnekovė: „Ar žinote, per kiek laiko stiklas suyra žemėje? Tam reikia 900 metų!“ Šis faktas išgąsdino. Dabar Rūta – atsakingo elgesio su atliekomis ambasadorė namiškiams, tik ji naudoja ne gąsdinimo taktiką, o pateikia nenuginčijamus faktus: „Gyvename kaime ir naudojamės vienu konteineriu visų tipų pakuotėms.…
Paskutinė galimybė norintiems studijuoti universitete – ką būtina žinoti?
Pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas paraiškų pildymo etapo metu, beveik pusantro tūkstančio stojančiųjų buvo pakviesti studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH). Sutarčių pasirašymo metu beveik 90 proc. pakviestųjų sudarė sutartis su universitetu ir nuo šiol oficialiai gali vadinti save studentais. Stojantiesiems, kuriems pagrindinio priėmimo metu nepavyko įstoti į norimą studijų programą, dar turi keletą galimybių – kokios jos? Papildomo priėmimo metu įmanoma įstoti į universitetą? Pasak Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės Dovilės Ulinskaitės, kiekvienais metais papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu, į VILNIUS TECH priimama dar apie 10 proc. studentų. „Noriu pabrėžti, kad dalyvauti papildomame priėmime kviečiami ir tie, kurie negavo jokio kvietimo pagrindinio priėmimo metu, ir tie,…
Pirmasis studentų priėmimo etapas baigtas: ką studijuos MRU pirmakursiai?
Vakar baigėsi pagrindinio priėmimo studijuoti aukštosiose mokyklose etapas, kai abiturientai galėjo pasirašyti sutartis su aukštojo mokslo įstaigomis. Pirmajame etape Mykolo Romerio universitetas studijuoti bakalauro studijose pakvietė 552 abiturientus, iš kurių sutartis pasirašė 492. Nuo šiandien prasideda papildomas priėmimas į bakalauro studijas. Keitėsi studijų kaina Po pirmojo priėmimo etapo iš 492 sutartis pasirašiusių būsimų Mykolo Romerio universiteto (MRU) pirmakursių, valstybės finansuojamas vietas gavo 254. Valstybės nefinansuojamose vietose studijuos 238. Pasak vicerektorės akademiniams reikalams prof. dr. Reginos Valutytės, dėl šiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gerokai padidintų pirmos pakopos norminių studijų kainų, ypač socialiniuose moksluose, šiek tiek sumažėjo pateiktų pageidavimų skaičius į valstybės finansuosajamas vietas. Didesnis kritimas pastebimas į valstybės nefinansuojamas…
Baltijos jūros būklė I. Azoto tarša grėsmingai tebeauga
Šiuo metu Europos Komisija peržiūri Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad ji būtų efektyvesnė, siekiant geros aplinkos būklės Europos jūrose. Iki 2020 m., kaip buvo planuota, jos pagerinti nepavyko. Baltija – ne išimtis, ji vis dar patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija – maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, kai kurios susidarančios bakterijos – toksiškos. Ši visa puokštė problemų atsiranda dėl maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus. Apie 96 proc. Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio. Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai vis dar beveik dvigubai…
A. Armonaitė: „Turime geriau išnaudoti mūsų mokslo ir verslo pasiekimus“
Penktadienį aplankysianti Fizinių ir technologijų mokslų centrą bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad reikėtų labiau išnaudoti mokslinių įstaigų Lietuvoje pranašumus. „Turime centrus, kuriuose ne tik vystomas aukšto lygio mokslas, bet ir kuriamos verslui ir visuomenei naudingos moderniosios technologijos. Suburti geriausi šalies mokslininkai, įdiegta moderni laboratorinė įranga, tad dauguma čia atliekamų mokslinių tyrimų yra unikalūs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, o sukurtos technologijos ir pasiekti moksliniai rezultatai žinomi tarptautiniu lygiu. Todėl labai svarbu, kad šios sritys augtų. Turime dėti visas pastangas skatindami verslo ir mokslo partnerystę bei inovacijų kūrimą šalyje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. Šiuos aktualius klausimus ministrė…
Darbuotojų gerovei užtikrinti Lietuvoje vis dažniau pasitelkiamos emocijų treniruotės
Daugelis žino, kad darbo metu būtina daryti pertraukėles, per kurias patariama pamankštinti sustingusį nuo sėdėjimo kūną. Tokias pertraukėles galima išnaudoti ir emocinėms treniruotėms, padedančioms palaikyti stabilią psichologinę pusiausvyrą, kas yra itin svarbu vis nesibaigiančios pandemijos kontekste. Sporto klubas emocijoms Pandemijos laikotarpiu pasaulyje ir Lietuvoje labai išpopuliarėjo nuotolinės konsultacijos su psichologais, emocinio intelekto stiprinimui skirtos interneto svetainės ar specialios programėlės, įdiegiamos išmaniuosiuose telefonuose. Jos padėjo ne tik palaikyti stipresnę emocinę sveikatą, bet ir sustiprinti emocinį intelektą, kuris daro įtaką ne tik asmeniniam žmogaus gyvenimui, bet ir darbingumui. Natūralu, kad dėmesys emociniam darbuotojų atsparumui pastaruoju metu tampa toks pat svarbus, kaip ir ergonomiškai įrengta darbo vieta ar motyvavimo priemonės. Pasak daugiau nei…
Įdomios detalės apie žvakių gamybą ir vašką
Sudomino žvakių gamyba? Ieškote informacijos apie vašką, parafiną ir kitas su žvakių gamyba susijusias subtilybes? Tuomet skubame jus supažindinti su daugybe įdomios informacijos. Kas yra vaškas? Kalbant abstrakčiai, vaškas yra degi, kietoji medžiaga, kuri virsta skysta, kai šildoma aukštesnėje nei kambario temperatūroje. Kitais žodžiais tariant, vaškas yra žvakių „kuras“. Kai kvapi žvakė yra uždegama, vaškas lydosi, garuoja ir dega išskirdamas šilumą ir šviesą. Bene bet kurios rūšies aliejus gali būti paverstas į vašką, suteikiant gerokai platesnes galimybes žvakių gamybos srityje. Iš ko yra gaminamas vaškas žvakėms? Yra daugybė vaško rūšių, kurias galima panaudoti gaminant kvapias žvakes. Bičių vaškas jau tūkstančius metų yra naudojamas žvakių gamyboje, kai tuo tarpu vaškas, pagamintas…
Kokios gėlės ilgai nevysta ir ilgiausiai džiugina pamerktos vazoje?
Šviežia gėlių puokštė yra puikus būdas papuošti namus ir dovana, kuri tikrai praskaidrins mylimo žmogaus dieną. Rinkdamiesi gėlių puokštę, natūraliai atsižvelgsite į tokius dalykus kaip gėlių spalva ir žiedų įvairovė, kad surastumėte tai, kas tinka progai. Tačiau reikia atsižvelgti į dar vieną dalyką – kiek ilgai gėlės nenuvys vazoje. Gelininkai.lt floristai garantuoja, jog puokštės surenkamos tik iš šviežių gėlių, teikiama šviežumo garantija, visos gėlės džiugins mažiausiai savaitę. Nepaisant to, svarbu žinoti, kad kai kurių rūšių gėlės natūraliai nevysta ilgiau nei kitos, todėl jos yra geras pasirinkimas, jei ieškote puokštės, kuri kuo ilgiau atrodys gražiai ir švieži, tarsi ką tik surinkta. Todėl šiame straipsnyje pasidalinsime floristų ir žmonių mėgstamomis ilgai nevystančiomis…
