• Laisvalaikis

    Tyrimas: 70 proc. Lietuvos gyventojų nenaudoja drabužių džiovyklės – pagrindinė to priežastis visai ne kaina

    Skalbimas ir su tuo susiję procesai visais laikais namų ūkiuose buvo reikšminga kasdienių darbų dalis, tik šiandien juos nuveikti daug lengviau – patikėjus buitinei technikai. Rugsėjį atliktas unikalus šalies gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad skalbyklė tikrai yra nepamainomas prietaisas lietuvių namuose. Automatinė džiovyklė – praktiškas ir dar daugiau laiko sutaupantis pagalbininkas, tačiau net 7 iš 10 žmonių teigia drabužių priežiūroje apsieinantys be jos ir naudojantys tik skalbyklę. Tokį pasirinkimą, pasirodo, daugiausia lemia ne finansinės priežastys. „Užsibarikaduoti“ keliomis sulankstomomis džiovyklėmis, kai išskalbus visų šeimos narių drabužius jiems išdžiovinti vienos nepakanka, dar blogiau – apkabinėti ilgai džiūstančia patalyne, rankšluosčiais ar lauko drabužiais visas namų duris ar patiesti ant baldų… „Ačiū, daugiau niekada…

  • Namai

    Maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą Vilnius taikys daugiau nei 200 neprižiūrimų statinių

    Vilniaus miesto tarybos pritarimu, 237 nekilnojamojo turto objektams sostinėje 2022-aisiais bus taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Maksimalus nekilnojamojo turto tarifas nustatytas neprižiūrimų patalpų ir statinių savininkams ar naudotojams, neužbaigtam statyti, bet naudojamam turtui, ir statiniams, neatitinkantiems esminių statinio projekte nustatytų reikalavimų. Šiuo tarifu apmokestinama ir valstybinė ar privati žemė, ant kurios šie stovi.  Prognozuojama, kad nekilnojamojo turto mokestis iš šių objektų kitais metais sudarys apie 0,7 mln. Eur. Nustatydama maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, Vilniaus savivaldybė tikisi paskatinti nekilnojamo turto neprižiūrinčius savininkus imtis tvarkyti, prižiūrėti ir naudoti savo turtą tikslingai.  Pranešimą paskelbė: Irmantas Kuzas, Vilniaus miesto savivaldybė

  • Gamta ir gyvūnai

    Nuo lapkričio 1 dienos Vilniuje sugriežtinus taisykles – daugiau apsaugos želdiniams

    Vilniaus savivaldybės Tarybai pritarus, nuo lapkričio 1 d. dienos įsigalioja naujos miesto želdinių ir želdynų apsaugos taisyklės: keisis prašymo, leidimo forma ir jų nagrinėjimas, planuojant  kirsti želdinius statybvietėse, vasaros laikotarpiu, taip pat medžiams žydint, mieste bus draudžiami sveikų, gyvų augalų kirtimai, išskyrus avaringus. Tarybos patvirtinta, kad keičiasi prašymo ir leidimo kirsti želdinius statybų metu forma ir jos nagrinėjimas. Dabar statytojų prašoma pateikti išsamesnę informaciją dėl planuojamų šalinti želdinių. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. želdynų komisijai reikės pristatyti topo nuotrauką su suvestiniu planu, kuriuose matytųsi sklypo ir statinio riba, pažymėta požeminė automobilių stovėjimo vieta (jeigu tokia projektuojama). Prašyme reiks papildomai pridėti norimų šalinti medžių nuotraukas. Komisija matys pateiktą ir pažymėtą…

  • Studijos - Karjera

    PROF. ALVYDAS JOKUBAITIS. KOVA UŽ KRIKŠČIONIŠKĄ ŠEIMOS SAMPRATĄ – KOVA UŽ VAKARŲ CIVILIZACIJĄ

    Kodėl šeimos gynėjų kaltinimas tarnavimu Kremliui yra nepagrįstas? Visa Europa ir visas pasaulis nusėtas šeimos gynėjų sambūriais ir organizacijomis. Prancūzijos, Italijos ar JAV šeimų gynėjų niekas nekaltina tarnavimu Kremliui, nes tai atrodytų juokinga. Tik dėl mūsų regiono žmonių įpročio Rusiją suvokti kaip blogį Lietuvoje ištraukiama „Kremliaus korta“. Šeima visame pasaulyje ginama nepriklausomai nuo Rusijos interesų. Šeimos gynimas jos šalininkų vienareikšmiškai suvokiamas kaip tarnavimas Lietuvos interesams. Apsikrikštydama 1387 m. Lietuva įžengė į Vakarų civilizaciją. Katalikybė vadinama Vakarų krikščionybe. Sovietmečiu Lietuvos Katalikų Bažnyčia buvo ypač stipriai persekiojama, nes Popiežiaus sostas buvo Romoje, t. y. Vakarų, o ne Rytų krikščionybės teritorijoje. Niekas taip pasiaukojančiai negynė Lietuvos nepriklausomybės, kaip Katalikų Bažnyčia. Ši Bažnyčia be…

  • Studijos - Karjera

    Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pradėjo svarstyti įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama gerinti studijų kokybę

    2021 m. spalio 27 d.  pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šiandien Švietimo ir mokslo komitetas pradėjo svarstyti Vyriausybės pateiktą Mokslo ir studijų įstatymo projektą Nr. XIVP-652, kuriuo siekiama gerinti studijų kokybę ir suvienodinti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas. Komitetas dokumentui iš esmės pritarė, tačiau pasiūlė šį projektą papildyti keliais straipsniais. Pirma, Mokslo ir studijų įstatymo aktualioje redakcijoje prie mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sąlygų siūloma papildomai nustatyti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas ir studijų prieinamumo priemones. Antra, komitetas siūlo suvienodinti mokslo ir studijų finansavimo modelius. Siūloma finansavimą suskaidyti į tris dalis: bazinį, skatinamąjį ir pagal specialiąsias sutartis. Mokslo finansavimo tvarka ir kriterijai mažai keičiasi, tačiau meno veiklai nuo 2028 m. siūloma…

  • Technologijų naujienos

    Vabzdžių fermų programinės įrangos kūrėja „Cogastro“ užsitikrino 500 tūkst. EUR investiciją

    Lietuvių sukurtas startuolis „Cogastro“, sukūręs pirmąją pasaulyje vabzdžių fermų stebėjimo ir valdymo programinę įrangą, užsitikrino 500 tūkst. EUR ankstyvojo finansavimo etapo (angl. seed) investiciją. Investiciją bendrovei suteikė rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ ir Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) narių sudarytas sindikatas. „Nuo šių metų pradžios bendrovės pardavimai išaugo 4 kartus – vabzdžių auginimo rinka sparčiai plečiasi, todėl, norėdami neatsilikti nuo augančios konkurencijos, turime augti ir mes. Gautą investiciją naudosime tolimesniam vabzdžių fermų valdymo programinės įrangos vystymui, plėsime profesionalų komandą bei išbandysime Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos rinkas”, – sakė „Cogastro“ vadovė Mantė Šidlauskaitė. Pasak M. Šidlauskaitės, prie startuolio komandos netrukus turėtų prisijungti didelę patirtį vabzdžių auginimo ir jų fermų kūrimo…

  • Studijos - Karjera

    Pavojus jautriausiems mūsų duomenims: 42 proc. lietuvių nežino, kaip naudotis kibernetinio saugumo įrankiais

    Per pastaruosius pusantrų metų išmanusis telefonas ir kiti elektronikos prietaisai tapo savotišku mūsų gyvenimo centru. Karantino metu šiems įrenginiams daugelis žmonių buvo priversti patikėti pašalinių akių niekada pasiekti neturinčius susirašinėjimus, nuotraukas, finansinius duomenis ir darbo informaciją. Deja, nepaisant smarkiai išaugusio saugomo jautrių duomenų kiekio, tik labai nedidelė vartotojų dalis pradėjo naudoti reikiamas saugumo priemones. Kompanijos „Samsung“ inicijuota reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, jog COVID-19 pandemijos laikotarpiu, nepaisant į elektroninę erdvę persikėlusio privačios informacijos kiekio, dviejų žingsnių autentifikavimo priemonių naudojimas mūsų šalyje padidėjo tik 15 proc. Net 42 proc. apklaustųjų tikino, kad savo duomenų apsaugai nepasitelkia net elementariausių kibernetinės saugos įrankių, nes nesupranta, kaip jais naudotis. Specialistai akcentuoja, jog ši tendencija…

  • Studijos - Karjera

    Užterštame dirvožemyje auginami augalai – tvarus kelias saugesnės aplinkos link

    Mantas Rubežius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos doktorantas Šiauliuose mokslininkai vykdo tyrimus, kuriuose išbandomas inovatyvus būdas valyti užterštą dirvožemį, pasitelkiant unikalias augalų savybes, ir vėliau ekologiškai išgauti biokurą – naudojant aplinkai draugišką, nebrangią technologiją, kuriai nereikia naujų žaliavų ir, išvengus nereikalingos taršos, mažinamas šiltnamio dujų efektas. Tyrimai jau patvirtino, kad šitaip valomame užterštame dirvožemyje augalai auga taip pat gerai, kaip ir švariame. Pastaraisiais dešimtmečiais, dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos, užterštų dirvožemių tvarkymas ir valymas (remediacija) tapo rimtu iššūkiu pramoniniuose rajonuose, žemės ūkio ir miestų teritorijose. Nors įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiami skirtingi duomenys apie užterštų teritorijų mastą, skaičiuojama, kad Europoje tokių vietų gali būti nuo 1,2 iki 3,5 mln.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Valstybė skiria beveik 1 mln. eurų, kad gyventojai galėtų nemokamai atsikratyti asbesto atliekų

    Savivaldybių administracijos ir regioninių atliekų tvarkymo centrai gali teikti paraiškas valstybės paramai namų ūkiuose susidariusioms asbesto atliekoms tvarkyti. Iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos tam skirta 925 tūkst. eurų. Gyventojams nebereikės patiems mokėti už tokių atliekų išvežimą ir šalinimą tose savivaldybėse, kurios  užsitikrins minėtąją valstybės paramą. Pažymėtina, kad teikti paraiškas subsidijoms gali tik savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, ne gyventojai. Finansavimas teikiamas namų ūkiuose susidariusių asbestinio šiferio atliekų surinkimo vežimo ir šalinimo išlaidoms padengti. Jis gali siekti iki 100 proc. Didžiausias subsidijos arba dotacijos dydis vienai savivaldybei sudaro 50 tūkst. eurų. Lėšos bus išmokamos pagal faktiškai sutvarkytą asbestinio šiferio atliekų svorį bei viešojo pirkimo sutartyje numatytą įkainį, neviršijant…

  • Sveikata

    Metas atnaujinti garderobą – stilistė atskleidė, kokios 2 detalės svarbiausios

    Bobų vasara ir šilti rudens vakarai jau praeityje – metas ruošti tikrą rudenišką mados arsenalą. Megztos liemenės, odinės striukės, ryškios kepurės – pasirinkimas didžiulis, tačiau kaip atrasti tą vienintelį akcentą, kuris garantuotų stilingo įvaizdžio sėkmę? „Atsakymas paprastas – stambūs ir ryškūs aulinukai, derinami su plačiomis kelnėmis. Šis derinys tiesiog privalo būti jūsų spintoje šį rudenį“, – teigia mados tinklaraščio „Deichmann Shoelove“ autorė Viktorija Šaulytė-Mockė. Stilistė dalinasi trimis idėjomis, kaip šį derinį prisijaukinti savo garderobe. 2021 m. rudens-žiemos kolekcijos tendencijas galima apibendrinti paprastai – kuo aukščiau, plačiau ir stambiau. Platesni džinsai, didelės striukės ir dideli bei spalvoti batai, o geriausia – kai visi šie elementai dera kartu. „Panašu, kad aptemptos kelnės…

Privatumo politika