Naujuoju kompanijos „Microsoft“ vadovu Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Ukrainai šių metų sausio mėn. tapo Eugenijus Kacahnovskis. Jis vadovaus kompanijos veiklai regione, išsiskiriančiame ypatingu skaitmeniniu atsparumu ir viena pažangiausių Europoje skaitmeninių ekosistemų. Pagrindiniai naujojo vadovo prioritetai – kibernetinio saugumo stiprinimas, saugios debesijos diegimo spartinimas, atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo skatinimas ir skaitmeninių įgūdžių plėtra, siekiant ilgalaikio regiono ekonomikos augimo. Šiose pareigose E. Kachanovskis keičia Leonidą Polupaną, nusprendusį tęsti karjerą už bendrovės ribų. 20 metų patirtį technologijų sektoriuje sukaupęs E. Kachanovskis turi Kyjivo nacionalinio ekonomikos universiteto teisės ir ekonomikos magistro laipsnį bei Kyjivo nacionalinio lingvistikos universiteto filologijos magistro laipsnį. Prie „Microsoft“ prisijungęs 2019 m., jis ėjo vyresniojo vadovo pareigas klientų patirties gerinimo ir…
Kaip širdelės forma veikia emocijas? Psichologė įvardijo, kodėl perkame šio simbolio prekes
Artėjant Valentino dienai, parduotuvių lentynose vis dažniau pasirodo širdelės formos saldainiai, sausainiai ar net traškučių pakuotės. Nors kai kuriems tokia simbolika gali pasirodyti pernelyg saldi, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pastebi, kad dauguma pirkėjų vis tiek neatsispiria širdelės formos prekėms. Kodėl šis simbolis turi tokį stiprų poveikį? Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, širdelės forma daro gilesnį emocinį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Simboliai nėra tik vaizdiniai ženklai – jie yra emocinės ir psichologinės prasmės nešėjai. Širdelės forma, būdama visuotinai atpažįstamu meilės simboliu, suaktyvina tam tikrus asociatyvius tinklus mūsų smegenyse net tada, kai kontekstas nėra romantiškas“, – aiškina psichologė Justina Rybakovaitė. Šie psichologiniai mechanizmai atsispindi ir praktiniuose sprendimuose – prieš Valentino…
„Piliamiestyje“ baigtas statyti namas, kurio butai išpirkti dar iki statybų pabaigos
Prie Neries vystomame „Piliamiesčio“ kvartale baigtas devynaukštis daugiabutis Brastos gatvėje – tai dar vienas žingsnis nuosekliai plėtojant vieną didžiausių konversijos projektų Kaune. Visi 100 šiame name suprojektuotų butų buvo parduoti dar iki statybų pabaigos. Tokie rezultatai atspindi nuosekliai augantį susidomėjimą šia miesto dalimi. Per dešimtmetį nuo kvartalo vystymo pradžios buvusi pramoninė teritorija virto urbanistiškai vientisa, architektūriškai išskirtine ir patogiam gyvenimui pritaikyta vieta su išvystyta infrastruktūra, žaliosiomis erdvėmis ir bendruomeniška aplinka. „Tai, kad butai šiame name buvo išpirkti iš brėžinių, rodo tvirtą pasitikėjimą tiek projektu, tiek visa „Piliamiesčio“ koncepcija, o kartu ir mumis kaip vystytojais. Apsispręsdami pirkti nekilnojamąjį turtą, pirkėjai nori būti užtikrinti projekto įgyvendinimu, todėl pasitikėjimas vystytojo patirtimi ir nuoseklumu…
Laivų radarų signalai atveria naujas galimybes laivų identifikavimui
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkų komanda sukūrė sistemą, galinčią aptikti ir atpažinti laivų radarų signalus. Ši technologija buvo sėkmingai pademonstruota Baltijos jūroje, o bandymuose dalyvavo Karinės jūrų pajėgos ir Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai. „Lietuvos mokslininkai dar kartą įrodė savo gebėjimą kurti pažangiausias gynybos technologijas, kurios stiprina mūsų nacionalinį saugumą ir prisideda prie regiono gynybos pajėgumų. Nors visi didieji laivai privalo naudoti automatines identifikavimo sistemas, kurios leidžia valstybėms kontroliuoti laivybos kelius, praktikoje laivų įgulos gali šias sistemas išjungti arba perduoti klaidinančius duomenis – tai laikoma viena iš hibridinio karo priemonių”, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Laivų automatinės identifikavimo sistemos (AIS) reguliariai perduoda duomenis…
118 vietoje „Google“ ir melodijos už tris litus: kaip gyvenome prieš programėlių erą?
118 vietoje „Google“ ir melodijos už tris litus: kaip gyvenome prieš programėlių erą? Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Pasak Linos Bandzinės, „Telia“ pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovės, laikai, kai SMS žinutėmis buvo perkami skambučio tonai, o už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai. Skaitmeninė prabanga už kelis litus 2000-ųjų pradžioje paskutiniuose žurnalų ar sąsiuvinių puslapiuose spausdinamos reklamos su melodijų ir paveikslėlių kodais veikė kaip savotiški „App Store“ protėviai. Norint įsigyti trokštamą pagal populiarią dainą…
Stingdantis šaltis ir jūsų išmanusis – ko nedaryti grįžus iš lauko žiemą
Spustelėjęs šaltukas kelia iššūkių ne tik žmonėms, naminiams gyvūnams ar automobiliams, bet ir išmaniesiems telefonams. Ilgiau šaltyje pabuvę telefonai gali netikėtai išsijungti. Vis tik ne visais atvejais taip nutinka dėl išsikrovusios įrenginio baterijos, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Didžioji dalis išmaniųjų įrenginių veikia su ličio jonų baterijomis, kurios itin jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus. Kai išorės temperatūra nukrenta žemiau nulio, baterijoje sulėtėja cheminės reakcijos, todėl energija tampa sunkiau pasiekiama. Telefonas gali staiga parodyti nulį procentų ar netikėtai išsijungti. Tai laikinas efektas – sušilus baterijai, įrenginys dažnai „atsigauna“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius. Vis dėlto jis pabrėžia, kad pasikartojantis telefono ilgesnis palikimas šaltyje gali vėliau sukelti…
Lietuvoje gerėja onkologinių ligų diagnostika: pacientams – daugiau kompensuojamų tyrimų
Minėdama Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, ligonių kasa pacientams primena, kokie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokami tyrimai prisideda prie vėžio diagnostikos galimybių plėtros ir sudaro sąlygas taikyti vis tikslesnį ir veiksmingesnį gydymą. Šiemet atsivėrė dar daugiau galimybių tiksliau diagnozuoti ir ištirti navikus. Nuo šių metų sausio 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pradėti apmokėti naviko molekulinės genetikos tyrimai, atliekami RNR sekoskaitos metodu. Taip pat kompensuojami pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimai, atliekami kartu su kompiuterine tomografija (KT), naudojant radioaktyvųjį fluorą. Šie pažangūs diagnostikos tyrimai leidžia gydytojams tiksliau nustatyti onkologines ligas ir parinkti kiekvienam pacientui efektyviausią gydymą, taip didinant galimybes pasveikti. „Prieš metus pradėti kompensuoti naviko molekulinės genetikos tyrimai, atliekami…
„Veikmės“ formulė: kaip po 70 metų išlikti svarbiu rinkos žaidėju?
Šiandieninė UAB „Veikmė“ – nebe statybos bendrovė, o nekilnojamojo turto projektų vystymo ir investicijų centras. Minėdama solidų 70 metų jubiliejų, įmonė demonstruoja rinkai retą evoliucijos pavyzdį: kaip per septynis dešimtmečius transformuotis iš valstybinio statybų tresto į lanksčią, intelektualiuoju kapitalu grįstą struktūrą. Dabartinis įmonės veidas – tai nedidelė, bet profesionali komanda, kuri ne pati mūrija sienas, o kuria projektų vizijas, valdo milijoninius finansų srautus ir telkia geriausius rinkos rangovus jų įgyvendinimui. Strateginis posūkis: kodėl „Veikmė“ pakeitė veiklos kryptį? Paskutiniai dvidešimt metų „Veikmei“ buvo esminių verslo sprendimų laikas, tačiau ryškiausias lūžis įvyko prieš aštuonerius metus, kai buvo priimtas sprendimas visiškai atskirti statybos rangos verslą ir vėliau jį parduoti. UAB „Veikmė“ valdybos pirmininkas…
Jau galima pamatyti, kaip atrodys Gargždų krašto muziejus: pristatomi projektiniai pasiūlymai
Dar vienas Klaipėdos rajono objektas pasikeis neatpažįstamai bei taps daug patogesnis ir funkcionalesnis – bus rekonstruojamas Gargždų krašto muziejus ir jau parengti projektiniai pasiūlymai. „Šis muziejaus rekonstrukcijos projektas – svarbi investicija į mūsų krašto kultūrinę ateitį. Kuriame ne tik modernų pastatą, bet ir atvirą, gyvą erdvę bendruomenei, kurioje susitiks istorija, šiuolaikinės idėjos ir žmonės. Atnaujintas muziejus taps traukos centru tiek Klaipėdos rajono gyventojams, tiek miesto svečiams, o jo pritaikymas visiems lankytojams – nuo šeimų su vaikais iki žmonių su judėjimo negalia – yra aiškus mūsų siekis kurti įtraukią ir visiems prieinamą kultūros aplinką“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Rekonstrukcijos projektas apima ne tik pastato modernizavimą, bet ir vidaus…
Mokslininkai: tikėtina, kad potvynis šiais metais bus didesnis nei mes esame pripratę matyti
Kol žiema vandens telkinius dar laiko sukaustytus ledo gniaužtuose, po storu lediniu šarvu jau bręsta pavasario iššūkiai. Atšilimas gali tapti riba tarp ramybės ir staigių užliejimų, kai vanduo bei ledai ima diktuoti savo taisykles. Mokslininkai perspėja – šiemet susidarius storam ledo sluoksniui ir dideliems jo kiekiams upėse, potvynio rizika gali būti gerokai didesnė nei pastaraisiais metais. Temperatūros pokyčiai, intensyvus sniego tirpsmas ir ledonešis gali tapti rimtu išbandymu tiek žmonėms, gyvenantiems prie upių, tiek infrastruktūrai bei aplinkai. Todėl artėjantis pavasaris šiemet kelia ne tik viltį, bet ir būtinybę ruoštis galimiems ekstremaliems scenarijams. „Jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“ Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto lektoriaus,…
