Kauno „Akropolyje“ ketvirtadienį atidaryta analogų Lietuvoje neturinti kūrybinio fotografo Ado Vasiliausko fotografijų paroda „Kaunorama“. Išskirtinės ne tik nuotraukos, vaizduojančios įspūdingą Kauno panoramą, bet ir parodos formatas: nusprendę įsigyti eksponatus, pirkėjai kartu su jais gaus apartamentus, iš kurių bus galima matyti nuotraukoje matomą vaizdą. „Parodą inicijavome ne tik siekdami priminti kauniečiams, koks kvapą gniaužiantis yra Kaunas iš paukščio skrydžio, bet ir norėdami parodyti, kokį vaizdą jie galėtų matyti kiekvieną dieną. Būtent tokios panoramos atsivers iš trijų „Kaunoramos“ dangoraižių, kurių pirmasis jau baigtas statyti. Kitaip sakant, pirkėjai nusipirks matomą vaizdą tiek ant drobės, tiek realybėje“, – sako nekilnojamojo turto projekto „Kaunorama“ vadovas Tadas Galminas. Parodos lankytojai gali pasigrožėti šešiomis nuotraukomis, kuriose –…
Lašišos patiekalai šventiniam savaitgaliui: derinkite su medumi, feta, terijakio padažu
Lašiša – žuvis, kuriai atsispirti sunku. Juolab, kad ji ne tik naudinga organizmui, bet ir itin paprastai pagaminama. Norint, nustebinti savo artimuosius skaniu lašišos patiekalu – šią žuvį patariama pagardinti netikėtais ingredientais, pavyzdžiui, medumi, terijakio padažu, fetos sūriu arba šventinį savaitgalį paruošti kreminių makaronų, kurie patiks tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lašiša – viena mėgstamiausių lietuvių žuvų, dažnai atsidurianti ir kasdieniuose pirkinių krepšeliuose. Skani ir sveika „Lašiša – žuvis, kuria lietuviai mėgaujasi tiek kasdien, tiek ypatingesnėmis progomis, o, kad ši žuvis yra populiari rodo ir pardavimų duomenys. Žuvies ant ledo kategorijoje lašišos parduodama daugiausia. Visgi, pastebime, kad pirkėjai pastaruoju metu linkę išbandyti…
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Parlamentarė Laima Nagienė siūlo koreguoti Energetikos ministerijos parengtą „proveržio“ paketą – siekiama mažinti nepageidautinas pasekmes gyventojų sveikatai ir jų gyvenamajai aplinkai“
2022 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Ketvirtadienį Seimas spręs dėl vadinamojo Energetikos ministerijos parengto „proveržio“ paketo priėmimo. Jame esančiais energetikos srities įstatymų pakeitimo projektais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas iš atsinaujinančių šaltinių gamybos gaunamos energijos plėtrai ir užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę. Tačiau, pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės, nerimą kelia Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto antras variantas, kurį būtų galima pavadinti vėjo elektrinių vystytojų svajonės išsipildymu, o paprastiems žemės sklypų savininkams, šalia kurių stovės elektrinės, gali tekti pamiršti savo norus apie ramų ir gražų gyvenimą. „Vėjo elektrines bus galima statyti vos vieno elektrinės stiebo aukščio atstumu nuo gyvenamojo pastato, o žemės savininkų galimybės paprieštarauti bus…
Tyrimas: ieškantys naujo būsto automobilių stovėjimo aikšteles keistų į parkus
Nenuostabu, kad Lietuvos didmiesčių gyventojams vis dar trūksta automobilių stovėjimo vietų tiek miestuose, tiek prie namų. Tačiau apklausa parodė, kad įsigydami nuosava būstą tautiečiai daugiau dėmesio skiria žaliosioms erdvėms, kurias mielai iškeistų į papildomas automobilių stovėjimo vietas. Vis daugiau lietuvių miestus nori keisti į rajonus ar priemiesčius, kuriuose dažniausiai – daugiau gamtos ir erdvės poilsiui lauke. Panašios tendencijos vyrauja ir tos pačios temos apklausoje, kuri „YIT“ užsakymu buvo atlikta Suomijoje. Taip pat gamtosauga besirūpinantys lietuviai prisipažino, kad artimiausiu metu nesvarsto apie elektromobilių įsigijimą, tačiau per ateinantį dešimtmetį tokį variantą svarstys beveik pusė respondentų. Svarbiausias kriterijus – ramybė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas tokiomis tendencijomis nesistebi: „Svarbiausi kriterijai renkantis gyventi rajone…
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžius negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams
Seimas po svarstymo pritarė Sporto įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-1773(2) ir lydimiesiems teisės aktams, kuriais siūloma, siekiant užtikrinti tvarų olimpinių sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, tobulinti sportininkų finansavimo tvarką, gerinti išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranką ir rengimą. „Projektais siūloma įtvirtinti reikšmingus pokyčius sportininkams, padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžius negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams. Neturintiems negalios bus mokama viena valstybės stipendija, ją sumuojant su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpine stipendija. Turintiems negalią stipendijų dydžiai sulyginami su neturinčių negalios stipendijų dydžiais. Jie didinami neįgaliųjų sporto lėšų sąskaita, mažinant neįgaliųjų sporto organizacijoms skiriamas lėšas, jų aukšto meistriškumo sporto programoms nuo 12 iki 10 proc. Visiems sportininkams stipendijos papildomai…
Pasaulinėje fizikų konferencijoje Vilniuje – Nobelio premijos laureato paskaita
Birželio 27–liepos 1 d. Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija (angl. ECAMP’14 https://www.ecamp14.org), kuri į Lietuvos sostinę sutrauks kelis šimtus mokslininkų iš viso pasaulio aptarti įvairius atomų, molekulių ir optinės fizikos aspektus, pasidalinti svarbiausiais fizikos mokslo tyrimais. Tai – didžiausia tokio pobūdžio konferencija Europoje. Šiemet garbė ją organizuoti teko Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetui ir Lietuvos fizikų draugijai. „Kad Vilnius šiemet buvo pasirinktas kaip konferencijos vieta yra Lietuvos fizikų pripažinimo ženklas. VU turi ilgametes tradicijas tiriant atomus, molekules bei spinduliuotės sąveiką su medžiaga. Vilniaus mokslininkų pasiekimai, apimantys tiek tradicinę atomų teoriją (profesoriaus Adofo Jucio mokykla), tiek ir labai šaltus atomus, yra gerai žinomi pasaulyje. Be to, turime…
Daugiabučių renovacijos rinkoje – 150 statybos bendrovių
Remiantis Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) duomenimis, šiuo metu šalyje vykdoma daugiau kaip 600 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuos įgyvendina arti 150 statybų sektoriaus bendrovių. APVA atlikta pasirašytų rangos sutarčių renovacijos darbams atlikti analizė rodo, jog beveik 10 proc. visų renovacijos rinkoje dirbančių bendrovių turi nuo 10 iki 30 projektų, virš 20 proc. – nuo 5 iki 10 projektų, likę 70 proc. – nuo 1 iki 5. Daugiausiai renovacijos projektų šiuo metu vykdo „Žilinskis ir Co“ (26), „Verslo“ (24), „Aukštaitijos ranga“ (21), „Modernaus būsto projektai“ (19), „Statkorpas“ (18). „Aptariami duomenys išryškina keletą svarbių momentų. Pirmiausia džiugina faktas, jog daugiabučių renovacijos rinkoje šiandien darbuojasi pusantro šimto statybos bendrovių, tarp kurių…
Lietuviškų biurų centrų išskirtinumai – kuo lenkiame kitas šalis
Lietuvoje kyla vis daugiau modernių verslo centrų, o jiems projektuoti pasitelkiami ir pasaulinio garso architektai bei geriausios vystytojų komandos. Tačiau kiek Vilniuje kylantys pastatai savo išplanavimu, ir jų įrengimu prilygsta pasaulines tendencijas, kur – ypatingas dėmesys kreipiamas į verslo poreikius bei darbuotojų patogumą. Blizgantys dangoraižiai Niujorke ar Dubajuje gali atrodyti labai skirtingi nuo mūsiškių verslo centrų, tačiau, panašu, kad taip nėra. Specialistai tikina, kad verslininkai visame pasaulyje turi itin panašius poreikius biurams, kurie privalo tinkamai reprezentuoti įmonės įvaizdį. Vienas iš Vilniaus „Artery“ verslo centro architektų, garsiojo Danielio Libeskindo architektų studijos partneris Yama Karimas atkreipia dėmesį, kad biurai priklausomai nuo šalies gali skirtis dėl pasirenkamų medžiagų bei statybininkų profesionalumo. Tuo tarpu…
Saugokime Lietuvos gamtos unikalumą – neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų
Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai svetimžemiais ar net saugomais augalais. Kai kurie žmonės kartais bando „patobulinti“ ir greta savo sodybos esantį natūralų gamtos kampelį, ežerą. Todėl svetimžemių augalų rūšys plinta į gamtos buveines ir daro žalą aplinkai, o saugomos rūšys nyksta. „Iš gamtos negalima tyčia imti nė vienos saugomos rūšies ir į ją negalima nešti bet ko. Laukinių augalų pievoje, miške ar paežerėje negalima persodinti iš vienos vietos į kitą, neva, kad būtų gražiau. Domėkimės gamtiniais procesais ir elkimės su gamtos turtais išmintingai. Kiekvienas augalas pats pasirenka jam augti tinkamiausią vietą, ekosistemą. Jeigu į ją…
Liga vaikystėje iš vaikino atėmė svarbų pojūtį ir sukliudė siekti svajonių: dabar perspėja kitus
Šiandien 24-ejų Edvinas Jasinskas naudojasi visomis gyvenimo teikiamomis progomis ir maksimaliai mėgaujasi jaunyste, tačiau prisipažįsta, kad norėtų atsukti laiką atgal bei šį tą pakeisti: „Labiau mylėčiau klausą ir dėčiau daugiau pastangų po netikėtai užgriuvusios nelaimės ją išsaugoti.“ Anot vaikino, neįmanoma žodžiais nusakyti, ką reiškia negirdėti tokių dalykų kaip miške čiulbantys paukščiai, tačiau pajausti to savo kailiu jis nelinkėtų net didžiausiam priešui. Klausą negrįžtamai pažeidė progresavusi liga Klausos sutrikimai rikiuojasi tarp skaudžiausių rykščių žmonijos sveikatai – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jų pasekmes kenčia maždaug 20 proc. įvairaus amžiaus populiacijos, o per artimiausią dešimtmetį ši statistika gali išaugti daugiau nei perpus. Pagrindinės to priežastys – įgimtas arba ankstyvas vaikystėje prasidėjęs klausos praradimas,…