Seime ruošiamasi svarstyti įstatymo pataisą, numatančią, kad Lietuvoje nebeliktų „anoniminių“ SIM kortelių. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) išnagrinėjo tokį sprendimą ir pateikė savo įžvalgas dėl galimų pasekmių. „Savo ekspertinėmis įžvalgomis norime atkreipti dėmesį į galimas tokio sprendimo pasekmes. Mes negalime vienareikšmiškai pasakyti, kuris sprendimas būtų geriausias. Laikomės pozicijos, kad pasirinktas sprendimas ir jo teikiama nauda turi atsverti keliamas rizikas ir įgyvendinimo kaštus“, – sako Giedrius Pūras, RRT tarybos narys. Pasak jo, viena iš galimų tokio sprendimo naudų vartotojams – augantis pasitikėjimas telekomunikacijų paslaugomis, kuris gali atverti naujų, su telefono numeriu susietų paslaugų, atsiradimą. SIM registracija gali įgalinti kurti naujas paslaugas, kurios būtų grindžiamos telefono numerio identifikavimu. „Antra galima nauda susijusi su …
Su paukščių čiulbėjimu bunda ir kenkėjai
Kaitresnė saulė budina visa, kas gyva. Kaip Kristijonas Donelaitis rašė, pavasarį pulkais susirenka ir varginti pasiruošia musės, vabalai, uodai su kaimene blusų. Ir iš tiesų, iš žiemos miego keliasi ne tik drugiai, varlės, žalčiai, bet ir kenkėjai. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa” perspėja apie gyvybei pavojingas erkes, tunelius po namų grindimis išsiraususias skruzdėles ir balkonuose susuktus paukščių lizdus, kuriuose knibžda parazitai. Maža, bet pavojinga Erkės paplitusios visoje Lietuvoje ir įsisiurbti gali bet kurio savo gyvenimo ciklo metu, o kartą pasimaitinusi išgyvena iki ketverių metų. „Parkuose ir net miestuose, senoje pernykštėje žolėje jau tyko erkės. Deja, apsisaugoti nuo šių pavojingų kraujasiurbių labai sunku. Nepaisant to, kad pasitaiko pavienių įmonių, siūlančių naikinti erkes…
Vaistininkė apie „širdininkus“: geria ir savo, ir kaimyno vaistus
Širdies ligos – dažniausia mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. Didžiosios dalies šių ligų galime išvengti, nes jos dažnu atveju prasideda ne skausmu krūtinėje, o žymiai anksčiau, kadangi pirmieji pokyčiai organizme vyksta tyliai. Kaip pastebėti tuos pokyčius, pataria vaistininkė. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pasakoja, kad kartą teko išgelbėti į vaistinę užsukusią pacientę, kurią ištiko insultas. „Vyresnio amžiaus moteris atėjo įsigyti kardiologinių vaistų, bet sunkiai sekėsi susišnekėti, strigo kalba, pradėjo kažką rodyti rankomis, buvo toks jausmas, jog jos veidą paralyžiuoja, jis atrodė perkreiptas. Tada po kelių sekundžių moteris neteko sąmonės, iškviečiau greitąją pagalbą, vaistinė netoli Kauno klinikų, todėl medikai atvyko žaibiškai. Po maždaug mėnesio moteris atėjo man padėkoti teigdama,…
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje?
Susisiekimo infrastruktūra, jos sauga ir patikimumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas be kelių ir tiltų infrastruktūros plėtros bei esamų statinių saugaus naudojimo. Didėjantys transporto srautai, jų intensyvumas, svoriai ir kiti parametrai tampa nauju iššūkiu tiek projektuojant, tiek ir eksploatuojant bei prižiūrint transporto infrastruktūros statinius. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros prof. dr. Dariaus Bačinsko, šiuolaikinių tiltų naudojimo trukmė siekia 100 m. ir daugiau. Projektuojant tiltus turi būti įvertinta veikiančių apkrovų ir poveikių, aplinkos sąlygų, eksploatacinių reikalavimų kaita, galima medžiagų savybių degradacija bei kiti veiksniai, lemiantys tiltų saugą ir patikimumą visame eksploataciniame laikotarpyje. Praktika rodo, kad…
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos vadovas: išmokome priimti tik fizines negalias
2021 metais vienam tūkstančiui gyventojų teko 75 psichikos sutrikimai, kai prieš beveik dešimtmetį – 2012 m. – šis rodiklis siekė 49 psichikos sutrikimus tūkstančiui gyventojų. Ekspertų teigimu, daugėjant žmonių su psichosocialine negalia, nebegalime vadovautis Č. Darvino teorija „išlieka tik stipriausi“, mat ne visi galime būti stiprūs. Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio, turimais duomenimis, 2020 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 313 tūkst. pacientų su psichikos ir intelekto sutrikimais, kai prieš šešerius metus, 2014 m., tokių žmonių buvo bemaž perpus mažiau – 180 tūkst. „2020 m. depresijos ir nuotaikos pakitimų, nerimo sutrikimų registruota apie 66,5 tūkst. atvejų, kai prieš karantiną tokių atvejų buvo 40 tūkstančių. Depresija yra bene dažniausiai…
Puošiame namus ir Velykų stalą: specialistė pataria, kaip neišlaidaujant susikurti šventinę nuotaiką (receptas)
Norint gyventi tvariau ir sutaupyti, verta pradėti nuo savo aplinkos. Juk vietoje to, kad kasmet pirktume vis naujus papuošimus šventėms, galime juos susikurti patys iš jau turimų daiktų, gamtoje randamų augalų ar net maisto produktų. Prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė dalijasi patarimais, kurie palengvins pasiruošimą Velykoms ir primena į žaismingą kūrybos procesą įtraukti vaikus, kuriems tai bus maloni saviraiškos forma. Visžaliai augalai, medžių šakelės – natūralu ir taupu Prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pastebi, kad įvairiose šalyse per šventes vis labiau nutolstama nuo vienkartinių plastikinių dekoracijų ir atsigręžiama į gamtą nei natūralios spalvos puošmenas. „Velykos – tai pavasario šventė, kai esame išsiilgę natūralios žalumos ir…
„Barbora“ skelbia, kaip prekės į namus bus pristatomos Velykų savaitgalį
Vis aktyviau ruošiantis artėjančioms Velykoms, elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ skelbia, kaip dirbs šventinį savaitgalį. Šeštadienį, balandžio 8 d., „Barboros“ kurjeriai užsakymus pristatys įprastu laiku – iki pat 21 val. vakaro. Šv. Velykų dieną prekės į namus nebus pristatomos, o pirmadienį, balandžio 10 d., užsakymai klientus vėl pasieks nuo 12 val. „Šventiniam stalui reikalingus pirkinius mūsų klientai galės užsisakyti ir šeštadienio rytą bei sulaukti jų dar tą pačią dieną tiesiai į namus. O šv. Velykų sekmadienį, tikimės, kad laiką puikiai artimųjų tarpe praleis ne tik klientai, bet ir mūsų darbuotojai – kurjeriai ir prekių surinkėjai. Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, didžiųjų miestų gyventojai prekių sulauks nuo 12 val., o…
LIETUVOS DIZAINO ISTORIJA IR JĄ LIUDIJANČIŲ OBJEKTŲ PRISTATYMAS TARPTAUTINĖJE DIZAINO PARODOJE BERLYNE
2023 m. kovo 24 d., penktadienį, Berlyne, Kultūros forumo (Kulturforum) ir Taikomosios dekoratyvinės dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum) salėse atidaroma tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“ (Retrotopia. Design for Socialist Spaces). Šiame tarptautiniame projekte tarp kitų 17 parodos partnerių, atstovaujančių meno, taikomosios dailės ir dizaino institucijoms nuo Kijivo iki Zagrebo ir nuo Talino iki Prahos, dalyvauja du Lietuvos nacionaliniai muziejai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Nacionalinis М. K. Čiurlionio dailės muziejus. Paroda „Retrotopija“ vainikuoja kelerius metus trukusį tarptautinį dizaino istorijos tyrimų ir kuratorinio bendradarbiavimo projektą, kuris leido naujai įvertinti dizaino vaidmenį buvusiame socialistinių šalių bloke nuo XX a. 6 iki 9 dešimtmečių ir padėti pamatus dekolonijiniam dizaino istorijos rašymui. Tai paroda apie ateities vizijas,…
Aukščiau žemės: pakeltos lysvės ir penki jų privalumai
Kai lauke baigia nutirpti paskutinis sniegas, pats metas susimąstyti, ką galima nuveiki, artėjant daržo sezonui. Vienas iš būdų derlių užsiauginti šiek tiek greičiau ir gerokai paprasčiau – pakeltos lysvės. Išsamiau apie tokį auginimo būdą komentuoja daržininkė Solveiga Pranckūnė, kuri įvardija net penkis pakeltų lysvių privalumus. Pakeltos lysvės – kas, kaip ir kodėl? Esame įpratę, kad darže lysvės sukasamos tiesiog žemėje. Suformuojamos ne tik pačios lysvės, bet ir takeliai tarp jų – taip į daržo darbus įnešama daugiau struktūros ir tvarkos. Bet egzistuoja ir daugiau būdų derliui auginti, o vienas iš vis labiau pastaruoju metu populiarėjančių – pakeltos lysvės. „Įsivaizduokite ant žemės esančias atviras dėžės, kurios yra užpildomos žemėmis, taip kilstelint…
Treji metai nuo pandemijos pradžios: mažėja vagysčių, tačiau gyventojai labiau kenčia nuo vandens, namus siaubia vaikai
Per pastaruosius trejus metus žmonių gyvenime vyko daug pokyčių. 2020 metų kovo mėnesį, prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje, žmonės kelis mėnesius laiką leido tik namuose. Vėliau gyvenimas laisvėjo, gyventojai grįžo į darbus, buvo pradėtas taikyti hibridinis darbo modelis. Visi šie pokyčiai turėjo įtakos ir nuostoliams namuose. „Lietuvos draudimo“ ekspertai apžvelgė, kaip keitėsi vagysčių tendencijos, būstų užliejimai, kokio amžiaus gyventojai nukenčia labiausiai ir ką svarbu dabar žinoti apie turto saugumą. Gausėjantys vandens nuostoliai Namai paprastai yra saugumo erdvė, kurią žmonės itin vertina. Pandemijos metu namai tapo ypač svarbūs, nes buvo laikas, kai net išeiti į lauką ne visuomet buvo galima – ribotos kelionės net į kitus šalies miestus, nedirbo prekybos centrai, restoranai,…
