Intymi moterų sveikata – vis dar nepakankamai dėmesio sulaukianti tema, apie kurią kalbėti nedrąsu, o tai trukdo moterims gauti savalaikę pagalbą ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Šią situaciją siekia keisti startuolis „Muuza“ – dirbtiniu intelektu grįstas skaitmeninis įrankis, padedantis moterims geriau suprasti savo organizmo signalus. Inovacijų agentūros pre-akceleravimo programoje „Kickstart Lab“ ši idėja pripažinta viena geriausių – jai skirta finansinė investicija, o šiandien įrankis aktyviai testuojamas bendradarbiaujant su Europos ligoninėmis ir ruošiamas rinkai. Tikslas – padėti moterims pasirūpinti savo sveikata Anot startuolio „Muuza“ bendraįkūrėjos ir vadovės Nemiros Žilinskaitės-Tranas, sprendimo idėja gimė iš paprastos, tačiau svarbios įžvalgos – moterims dažnai trūksta greitos ir patikimos informacijos apie savo sveikatą. Net simptomams pasireiškus,…
Velykoms artėjant: kas geriau margučiams – šviesaus ar rudo lukšto kiaušiniai?
Velykos Lietuvoje neįsivaizduojamos be kiaušinių – šis maistingas produktas jau nuo seno yra pagrindinis esminės pavasario šventės simbolis ir tautiečių stalo puošmena. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse laikotarpiu iki Velykų jų įsigyjama apie 50 proc. daugiau nei įprastai, tad tam šiemet viso jų atkeliauja net apie 12 mln. vienetų. O kol pirkėjai ruošiasi gražiausiai pavasario šventei, mitybos specialistai primena – ne tik šventinę, bet ir įprastą dieną jų persivalgyti ne valia. Ruošdamiesi Velykoms, tautiečiai pirmiausiai išperka baltus ar šviesaus lukšto kiaušinius – manoma, kad tokie jie yra „imlesni“ dažams. „Maximos“ Kokybės ir maisto gamybos departamento technologas Vladislovas Judickis sako, kad tai – ne tiesa. „Lukšto spalva kiaušinio savybių nekeičia. Tiek…
Kas antras vaikas Lietuvoje reguliariai gauna kišenpinigių: kam dažniausiai taupo
Pirmieji pinigai vaikams dažnai tampa ir pirmąja finansine pamoka – jie moko rinktis, planuoti ir suprasti pinigų vertę. Tačiau tėvų požiūris į kišenpinigius Lietuvoje nėra vienodas: vieni juos laiko svarbia finansinio ugdymo priemone, kiti pinigus vaikams skiria tik progomis. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kiek Lietuvos vaikų reguliariai gauna kišenpinigių ir kokiems pirkiniams jie taupo dažniausiai. Kišenpinigiai daugelyje šeimų jau tapo įprasta praktika Apklausos duomenimis, pusė (50 proc.) tėvų nurodė, kad jų vaikai reguliariai gauna kišenpinigių. Dar ketvirtadalis (25 proc.) vaikų gauna tiek reguliarius, tiek nereguliarius pinigus, o 17 proc. – tik nereguliariai, pavyzdžiui, per šventes ar už pagalbą namuose. Tuo metu beveik kas dešimtas (8 proc.) vaikas savo…
Manodaktaras.lt skelbia kasmetinius TOP klinikų ir medikų sąrašus: tai motyvuoja, kaip ir „Michelin“ žvaigždė kulinarijoje
Interneto sveikatingumo namais tapusi platforma manodaktaras.lt jau penktus metus iš eilės skelbia TOP gydytojų bei klinikų sąrašus. Metų geriausieji renkami pagal vizitų skaičių, teigiamus atsiliepimus bei kitus patikimus kriterijus ir apdovanojami specialiais diplomais bei ženkleliais „TOP klinika 2025“ ir „TOP gydytojas 2025“ – šiemet jų išdalinta 170. Geriausi specialistai renkami ne vienoje kategorijoje, o išskiriant atskiras specializacijas. „Nuo 2020-ųjų, kai startavome su apdovanojimais, projektas gerokai išaugo. Kasmet nominacijas gauna vis daugiau gydytojų ir specialistų, o TOP sąrašai pamažu tapo tam tikru kokybės orientyru – pacientai jais pasitiki rinkdamiesi gydytoją. Kai kurie medikai TOP apdovanojimą lygina su „Michelin“ žvaigžde ar „Oskaru“ – ir tai nėra perdėta, nes kaip „Michelin“ verčia šefus…
Kauno oro uoste išbandytas vandeniliu varomas sunkvežimis
Praėjusią savaitę Kauno oro uoste darbuotojai ir keleiviai galėjo išvysti išskirtinę transporto priemonę – vandeniliu varomą „Hyzon“ sunkvežimį. Po peroną manevravo sunkiasvorė transporto priemonė neišmetė nė gramo CO2 ir puikiai tvarkėsi su užduotimis. Kauno oro uostas dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte, kuriuo skatinamas tvaresnio kuro – vandenilio – naudojimas įvairiai oro uosto technikai, įskaitant ir specialiąsias transporto priemones. Lietuvos oro uostų Tvarios aviacijos projektų vadovas Modestas Alekna teigė, kad panašūs testavimai vyksta Helsinkio, Rygos ir Talino oro uostuose – regionas yra atviras naujovėms ir technologijoms, kurios siejamos su didelėmis tvarumo permainomis transporto sektoriuje. „Antžeminis transportas oro uostų veiklai yra ne mažiau svarbus negu orlaiviai. Esame aktyvūs tvarumo pokyčių dalyviai ir…
Mikroplastikas ir bitės: kaip rūšiavimas saugo gamtą?
Orams atšilus, netrukus gamtoje vėl pasirodys bitės, tačiau ekspertai įspėja – bičių populiacija kasmet mažėja 30 proc., o jų gerovė priklauso ne tik nuo bitininkų, bet ir nuo mūsų kasdienių įpročių. Net paprasti veiksmai: bites įsileisti į miestus, sodus ar tinkamai rūšiuoti pakuočių atliekas, gali padėti išsaugoti šias svarbias gamtos pagalbininkes. Miestai tampa prieglobsčiu bitėms „Ekonovus“ įkurtos „Tvarumo akademijos“ nuotolinių pamokų cikle miesto bitininkas ir „Urbanbee.lt“ įkūrėjas Paulius Chockevičius pasakojo, kad bitės vis dažniau „persikelia“ į didmiesčius – ant biurų, prekybos centrų, daugiabučių pastatų stogų. Vilniuje jos įkurdintos net ant Prezidentūros ar Vilniaus savivaldybės pastatų. Tokios vietos bitėms labai tinkamos: stogai atstoja natūralias buveines, o miesto aplinka dažnai reiškia šiltesnes žiemas,…
Padangų tvarkymo sistemos iššūkiai – politinio dėmesio centre: konferencija Seime
Renginio tipas: Konferencija Renginio data: trečiadienis, 2026 kovo 25 Renginio pradžia: 12:00 Renginio vieta: Konferencijų salė (Seimo III r.) 2026 m. kovo 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Kovo 25 d., trečiadienį, 12 val. Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) vyks konferencija „Padangų tvarkymo sistemos iššūkiai: politinis ir reguliacinis kontekstas“, skirta aktualioms padangų atliekų tvarkymo problemoms ir galimiems sprendimams aptarti. Konferencijos metu bus nagrinėjama esama padangų atliekų tvarkymo sistema, aptariami jos veikimo trūkumai, reguliavimo spragos bei politiniai ir praktiniai sprendimai, galintys prisidėti prie didesnio sistemos skaidrumo, efektyvumo ir aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo. Pranešimus skaitys politikos formuotojai, aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo ekspertai, mokslininkai bei praktikai.…
Sausio pirmąją pasikeitė GPM mokėjimo tvarka parduodant nekilnojamąjį turtą: ką privalu žinoti?
Nuo šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai. Dalis jų aktualūs ir nekilnojamąjį turtą (NT) parduodantiems žmonėms. Kokie svarbiausi įstatymo pakeitimai ir ką reikėtų žinoti, rengiantis parduoti būstą, pasakoja bendrovės „Realco“ finansų direktorius Vygantas Galčius. „Svarbiausias įstatymo pakeitimas – kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje dvigubai sutrumpėjo laikotarpis, po kurio pardavus turimą NT, iš jo gautas pelnas yra neapmokestinamas. Anksčiau buvo taikoma dešimties metų taisyklė – tai yra, pelnas būdavo neapmokestinamas tik tuomet, jei gyventojas įsigytą NT išlaikydavo bent 10 metų. Nuo sausio pirmosios šis laikotarpis sutrumpintas iki penkerių metų“, – komentuoja V. Galčius. Jis priduria, jog NT paveldėjus, ne visuomet privaloma…
Šimtametis receptas – šiuolaikiškai: kaip Velykoms išsikepti pigų ir greitą aguoninį pyragą – tarsi tinginių „šimtalapį“
Velykos artėja, o su jomis – ir neišvengiamas klausimas: koks pyragas šiemet puoš šventinį stalą? Ir nors kepti tradicinį šimtalapį – tikras menas, reikalaujantis kantrybės ir įgūdžių, prekybos tinklo „Iki“ konditeris Thierry Lauvray siūlo kelią, kuris šventinę nuotaiką sukurs be jokio vargo: kviečia išbandyti kepinį, kuris skoniu ir traškumu bus panašus į tradicinį šimtalapį, tačiau jį paruošti lengviau. Kartą išmėginę šį receptą, jį kepsite ne tik per Velykas, nes bus pigu ir greita – o skonis nepaliks abejingų. Prekybos tinklo „Iki“ lojalių pirkėjų apklausa atskleidė, kad daugelis lietuvių pyragą laiko būtinu Velykų stalo akcentu. Paklausus, be kurių patiekalų gyventojai neįsivaizduoja savo Velykų stalo, pyragus aplenkė tik kiaušiniai ir balta mišrainė.…
Eksperimentas: ar įmanoma persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
Naujo išmaniojo telefono įsigijimas – džiugus įvykis, kurį anksčiau temdydavo vienas varginantis procesas: duomenų perkėlimas. Šiandien technologijų gamintojai žada, kad visą savo skaitmeninį gyvenimą į naują įrenginį galima perkelti greitai ir visai be streso. Tačiau ar tikrai šis procesas toks paprastas, kad jam pakaktų vos vienos kavos pertraukėlės? Į klausimą atsako eksperimentą atlikusi „Telia“ įrangos priedų kategorijos vadovė Asta Aukštaitė. Pasak jos, nauji telefonai paprastai turi integruotas duomenų perkėlimo funkcijas, kurios leidžia sujungti seną ir naują įrenginį laidu arba belaidžiu ryšiu. Tokiu būdu į naują telefoną automatiškai perkeliami svarbiausi duomenys – kontaktai, nuotraukos, vaizdo įrašai, žinutės, kalendoriai, programėlės ir dalis nustatymų. O kiek trunka perkelti iš skirtingų gamintojų? Net keičiant skirtingų…
