• Sveikata

    Kai kūnas kovoja prieš save: kaip atpažinti autoimuninę ligą dar prieš diagnozę

    Nuovargis, sąnarių skausmas, bėrimai, pilvo pūtimas, o gal vis stiprėjantis „smegenų rūkas“ – simptomai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai nesusiję. Tačiau kartais jie – pirmieji kūno signalai apie prasidėjusią autoimuninę ligą. Deja, daugelis į juos numoja ranka, o į gydytojo duris pasibeldžia tik tuomet, kai simptomai pradeda trikdyti kasdienybę. „Į vaistinę atėjusi jauna mergina skundėsi riešų, pirštų skausmais, patinimu, tirpimu, rytiniu sustingimu. Taip jautėsi jau tris mėnesius. Gėrė vaistus nuo skausmo, bet padėjo tik trumpam. Pasiūliau kreiptis į gydytoją – vėliau buvo diagnozuotas reumatoidinis artritas. Laiku paskirtas gydymas padėjo ligą suvaldyti – dabar ji jaučiasi kur kas geriau“, –  pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė. Anot jos,…

  • Studijos - Karjera

    Lyčių lygybė moksle prasideda nuo sprendimų: tarptautinė konferencija „Women in Science“ Vilniuje

    Renginio tipas: Konferencija Renginio data: trečiadienis, 2026 vasario 11 Renginio pradžia: 09:30 Renginio pabaiga: ketvirtadienis, 2026 vasario 12 Renginio vieta: Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, Vilnius Kodėl moterų karjeros moksle dažnai nutrūksta kylant akademiniais laiptais? Lyčių lygybė moksle nesusiklosto savaime. Ją lemia instituciniai sprendimai, akademinė kultūra ir tai, kokios karjeros trajektorijos visuomenėje laikomos „normaliomis“. Būtent šiuos procesus nagrinėja tarptautinė konferencija „Women in Science (WinS)“, kuri, minint Tarptautinę moterų ir mergaičių dieną moksle, 2026 m. vasario 11–12 d. jau antrus metus iš eilės vyks Mykolo Romerio universitete (MRU) Vilniuje. Konferencija sparčiai išaugo ir tapo tarptautine diskusijų platforma, kurioje lyčių lygybė moksle aptariama ne kaip nišinė tema, o kaip bendras akademinės…

  • Studijos - Karjera

    Savivaldybių bibliotekoms perduodama 172 tūkst. eurų vertės kompiuterinė įranga

    Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo 57-ioms šalies savivaldybėms nuosavybės teise perduodama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nupirkta kompiuterinė įranga. Šio turto, skirto viešosioms bibliotekoms, bendra vertė siekia daugiau nei 172 tūkst. eurų. Sprendimu įteisinamas 60 nešiojamųjų ir 164 stacionarių kompiuterių perdavimas savivaldybėms savarankiškosioms funkcijoms atlikti. Ši įranga pakeis morališkai ir techniškai pasenusią techniką, užtikrindama bibliotekų veiklos kokybę. „Biblioteka šiandien – ne tik informacijos centras, bet ir vieta, kur mažinama skaitmeninė ir socialinė atskirtis, ugdomi gyventojų gebėjimai naudotis technologijomis. Kad šis procesas būtų kokybiškas, būtina nuolat atnaujinti ir modernizuoti infrastruktūrą. Vyriausybės sprendimas perduoti šią įrangą savivaldybių nuosavybėn užtikrina veiklos tęstinumą – tai garantija, kad regionų gyventojai ir toliau…

  • Technologijų naujienos

    EIMIN iniciatyva spartinamas strateginio „Teltonika“ puslaidininkių gamyklos projekto įgyvendinimas

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva greitinamos procedūros Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ strateginiam investiciniam projektui – puslaidininkių gamyklos statybai. Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui patvirtinti apie 14,82 ha teritorijos prie Svylos gatvės Vilniuje miesto savivaldybės dalies bendrąjį planą, pakeičiant bendrovei reikalingo sklypo „Teltonika High-Tech Hill“ aukštųjų technologijų parke Liepkalnyje paskirtį iš visuomeninės į pramonės ir sandėliavimo. „Teltonika“ plėtrai reikalingo sklypo paskirties pakeitimas – dar vienas žingsnis aukštųjų technologijų gamybos, inovacijų ir šalies ekonominiam augimui didinti. Šis projektas sudarys sąlygas užtikrinti Lietuvos technologinį pranašumą ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamų lustų. Juo bus kuriama tūkstančiai aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir didinamas eksportas, taip reikšmingai prisidedant prie Lietuvos BVP augimo“,…

  • Technologijų naujienos

    „Microsoft“ paskyrė naują Baltijos šalių ir Ukrainos regiono vadovą

    Naujuoju kompanijos „Microsoft“ vadovu Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Ukrainai šių metų sausio mėn. tapo Eugenijus Kacahnovskis. Jis vadovaus kompanijos veiklai regione, išsiskiriančiame ypatingu skaitmeniniu atsparumu ir viena pažangiausių Europoje skaitmeninių ekosistemų. Pagrindiniai naujojo vadovo prioritetai – kibernetinio saugumo stiprinimas, saugios debesijos diegimo spartinimas, atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo skatinimas ir skaitmeninių įgūdžių plėtra, siekiant ilgalaikio regiono ekonomikos augimo. Šiose pareigose E. Kachanovskis keičia Leonidą Polupaną, nusprendusį tęsti karjerą už bendrovės ribų. 20 metų patirtį technologijų sektoriuje sukaupęs E. Kachanovskis turi Kyjivo nacionalinio ekonomikos universiteto teisės ir ekonomikos magistro laipsnį bei Kyjivo nacionalinio lingvistikos universiteto filologijos magistro laipsnį. Prie „Microsoft“ prisijungęs 2019 m., jis ėjo vyresniojo vadovo pareigas klientų patirties gerinimo ir…

  • Laisvalaikis

    Kaip širdelės forma veikia emocijas? Psichologė įvardijo, kodėl perkame šio simbolio prekes

    Artėjant Valentino dienai, parduotuvių lentynose vis dažniau pasirodo širdelės formos saldainiai, sausainiai ar net traškučių pakuotės. Nors kai kuriems tokia simbolika gali pasirodyti pernelyg saldi, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pastebi, kad dauguma pirkėjų vis tiek neatsispiria širdelės formos prekėms. Kodėl šis simbolis turi tokį stiprų poveikį? Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, širdelės forma daro gilesnį emocinį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Simboliai nėra tik vaizdiniai ženklai – jie yra emocinės ir psichologinės prasmės nešėjai. Širdelės forma, būdama visuotinai atpažįstamu meilės simboliu, suaktyvina tam tikrus asociatyvius tinklus mūsų smegenyse net tada, kai kontekstas nėra romantiškas“, – aiškina psichologė Justina Rybakovaitė. Šie psichologiniai mechanizmai atsispindi ir praktiniuose sprendimuose – prieš Valentino…

  • Namai

    „Piliamiestyje“ baigtas statyti namas, kurio butai išpirkti dar iki statybų pabaigos

    Prie Neries vystomame „Piliamiesčio“ kvartale baigtas devynaukštis daugiabutis Brastos gatvėje – tai dar vienas žingsnis nuosekliai plėtojant vieną didžiausių konversijos projektų Kaune. Visi 100 šiame name suprojektuotų butų buvo parduoti dar iki statybų pabaigos. Tokie rezultatai atspindi nuosekliai augantį susidomėjimą šia miesto dalimi. Per dešimtmetį nuo kvartalo vystymo pradžios buvusi pramoninė teritorija virto urbanistiškai vientisa, architektūriškai išskirtine ir patogiam gyvenimui pritaikyta vieta su išvystyta infrastruktūra, žaliosiomis erdvėmis ir bendruomeniška aplinka. „Tai, kad butai šiame name buvo išpirkti iš brėžinių, rodo tvirtą pasitikėjimą tiek projektu, tiek visa „Piliamiesčio“ koncepcija, o kartu ir mumis kaip vystytojais. Apsispręsdami pirkti nekilnojamąjį turtą, pirkėjai nori būti užtikrinti projekto įgyvendinimu, todėl pasitikėjimas vystytojo patirtimi ir nuoseklumu…

  • Studijos - Karjera

    Laivų radarų signalai atveria naujas galimybes laivų identifikavimui

    Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkų komanda sukūrė sistemą, galinčią aptikti ir atpažinti laivų radarų signalus. Ši technologija buvo sėkmingai pademonstruota Baltijos jūroje, o bandymuose dalyvavo Karinės jūrų pajėgos ir Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai. „Lietuvos mokslininkai dar kartą įrodė savo gebėjimą kurti pažangiausias gynybos technologijas, kurios stiprina mūsų nacionalinį saugumą ir prisideda prie regiono gynybos pajėgumų. Nors visi didieji laivai privalo naudoti automatines identifikavimo sistemas, kurios leidžia valstybėms kontroliuoti laivybos kelius, praktikoje laivų įgulos gali šias sistemas išjungti arba perduoti klaidinančius duomenis – tai laikoma viena iš hibridinio karo priemonių”, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Laivų automatinės identifikavimo sistemos (AIS) reguliariai perduoda duomenis…

  • Technologijų naujienos

    118 vietoje „Google“ ir melodijos už tris litus: kaip gyvenome prieš programėlių erą?

    118 vietoje „Google“ ir melodijos už tris litus: kaip gyvenome prieš programėlių erą? Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Pasak Linos Bandzinės, „Telia“ pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovės, laikai, kai SMS žinutėmis buvo perkami skambučio tonai, o už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai. Skaitmeninė prabanga už kelis litus 2000-ųjų pradžioje paskutiniuose žurnalų ar sąsiuvinių puslapiuose spausdinamos reklamos su melodijų ir paveikslėlių kodais veikė kaip savotiški „App Store“ protėviai. Norint įsigyti trokštamą pagal populiarią dainą…

  • Technologijų naujienos

    Stingdantis šaltis ir jūsų išmanusis – ko nedaryti grįžus iš lauko žiemą

    Spustelėjęs šaltukas kelia iššūkių ne tik žmonėms, naminiams gyvūnams ar automobiliams, bet ir išmaniesiems telefonams. Ilgiau šaltyje pabuvę telefonai gali netikėtai išsijungti. Vis tik ne visais atvejais taip nutinka dėl išsikrovusios įrenginio baterijos, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Didžioji dalis išmaniųjų įrenginių veikia su ličio jonų baterijomis, kurios itin jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus. Kai išorės temperatūra nukrenta žemiau nulio, baterijoje sulėtėja cheminės reakcijos, todėl energija tampa sunkiau pasiekiama. Telefonas gali staiga parodyti nulį procentų ar netikėtai išsijungti. Tai laikinas efektas – sušilus baterijai, įrenginys dažnai „atsigauna“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius. Vis dėlto jis pabrėžia, kad pasikartojantis telefono ilgesnis palikimas šaltyje gali vėliau sukelti…

Privatumo politika